Neblaivūs vairuotojai – saugaus eismo priešai ir daugelio eismo įvykių priežastis. Pažeidėjų neatgraso nei baudos, nei vykdomos prevencinės priemonės, nei reali grėsmė mirtinai susižaloti ar sužaloti kitą. Europos kelių policijos tinklo statistika rodo augantį vairuotojų, kurie sėda neblaivūs prie vairo, skaičių, o policija ir medikai tvirtina – padėtį pakeisti galime ir mažindami visuomenės toleranciją neblaiviems vairuotojams.
Alkoholis – dažnas eismo įvykių kaltininkas
Lietuvoje nuolat vykdoma tikslinė prevencinė priemonė, inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. „European Roads Policing Network“), kai tikrinamas transporto priemonių vairuotojų blaivumas. Šių metų birželio 14–20 dienomis atlikto tyrimo statistika liūdinanti – išaiškinti net 198 neblaivūs vairuotojai. Praėjusiais metais panašiu laiku atliktas tyrimas parodė, kad prie vairo neblaivūs sėdo 179 vairuotojai.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, eismo įvykių priežastys būna įvairios – tai ir viršytas maksimalus leistinas ar nepasirinktas saugus greitis, nedėmesingumas, naudojimasis mobiliosiomis ryšio priemonėmis, tačiau net iki 10 proc. eismo įvykių sukelia neblaivūs vairuotojai.
Moralinė atsakomybė tenka ir aplinkiniams
Dažnai manoma, kad už kelionę atsakingas tik tas, kuris šventės metu neatsisakė alkoholinio gėrimo ir sėdo prie vairo, tačiau išties atsakomybę privalome prisiimti visi. Moralinė atsakomybė tenka ir aplinkiniams, keleiviams, artimiesiems, bendradarbiams ir kitiems asmenims, kurie, būdami kartu, nereaguoja į neblaivaus asmens ketinimą vairuoti. Matydami, kad neblaivus vairuotojas sėda prie automobilio vairo, turime būti pilietiški – neleisti vairuoti. O jei įkalbinėjimai nepadeda ir vairuotojas išvažiuoja – pranešti apie tokį vairuotoją policijai.
Policijos pareigūnų teigimu, į pranešimus apie įtariamai neblaivius vairuotojus reaguojama ir labai dažnai tokie įtarimai pasitvirtina. Žmonių aktyvumas ir neabejingumas – vienas iš būdų ne tik apsaugoti neblaivų vairuotoją nuo nelaimės, bet ir išvengti kitų asmenų sužalojimo kelyje.
Dažniau nukenčia pėstieji
Telšiuose pirmosios pagalbos skyrius išties dažnai sulaukia pagalbos skambučių, kai tenka gelbėti nukentėjusiuosius avarijose. Vasaromis reaguoti į eismo įvykius dažniau tenka savaitgaliais.
„Dalis sužeistųjų išties būna nukentėję nuo neblaivių vairuotojų. Sužalojimai įvairūs, nuo lengvų sumušimų iki rimtesnių galvos traumų, ilgųjų kaulų lūžių. Net ir elgiantis kelyje atsakingai, nukentėjusiųjų netrūksta ir, remiantis pirmosios pagalbos skyriaus duomenimis, dažniau nukenčia pėstieji, o ne vairuotojai. Esant didesnėms avarijoms, nukenčia ir patys vairuotojai bei jų keleiviai. Ypač jaučiamas eismo įvykių pagausėjimas rudeniop, kai prasideda mokslo metai“, – pasakoja medikė G. Girdvainytė.
Medikų teigimu, pavojų kelyje sukelia vos vieną alkoholinį gėrimą suvartojęs vairuotojas, tad nedera manyti, kad egzistuoja neva nepavojinga suvartoto alkoholio riba. Alkoholis daro žalą visoms smegenų funkcijoms, kurios dalyvauja priimant greitus sprendimus, kurie vairuojant itin svarbūs. Neblaivus vairuotojas nebegali susikaupti, sutrinka rega, ilgėja reakcijos laikas, sutrinka motorika. Tai lemia tiek neadekvačius sprendimus kelyje, tiek laiku nesuvaldomas situacijas, kurios neretai baigiasi nelaime.
Publikacija parengta bendradarbiaujant su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Loading ...
