Du pėsčiųjų žygiai, skirti reikšmingoms Lietuvai datoms pažymėti, – taip laisvalaikį leido ir prie mūsų krašto istorijos prisilietė, daugiau apie ją sužinojo jaunieji šauliai.
Pagerbė Šaulių sąjungos įkūrėjo atminimą
Dešimties kilometrų jaunųjų mažeikiškių šaulių žygis, kuriame dalyvavo vienuolika Gabijos-Sodų ir keturi Kalnėnų būrių atstovai, surengtas Kurtuvėnų regioniniame parke vykusio Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) sąskrydžio metu.
Šis žygis buvo skirtas Vlado Putvinskio-Pūtvio atminimui paminėti. Jis 1919 m. birželio 27 d. kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą, formavo jos ideologiją, 1920 m. įsteigė šaulių žurnalą „Trimitas“, iki 1922 m. buvo LŠS pirmininkas, nuo 1928 m. – garbės pirmininkas.
Gabijos-Sodų šaulių būrio vadovė Rima Skrodenytė „Santarvei“ pasakojo: „Šios gražios parko vietovės jau nuo seno traukia žygeivius – pirmą kartą su mokiniais šioje trasoje žygiavome beveik prieš trisdešimt metų – respublikinio turistų sąskrydžio metu, paskutinį kartą – per šalies policininkų sąskrydį, kai šauliai buvo pakviesti kaip policijos rėmėjai, padėję suvaldyti kovido pandemiją.
Ir šis žygis vaikams paliks geriausius prisiminimus: žygiavome miško takais gražiu oru, įveiktą maršrutą pažymėjome savo žygeivio knygelėje, kiekvienam įveikusiam trasą buvo įteikti šaulio marškinėliai, o po to atsipalaidavome koncerte.“
Dalyvavo vėliavų žygyje
Iš sąskrydžio grįžę Gabijos-Sodų jaunieji šauliai išsyk prisidėjo prie kito reikšmingo renginio – „Šimtmečio vėliavų žygio“, kuris buvo skirtas paminėti Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 100-metį ir vyko tris dienas.
Žygis prasidėjo Smalininkuose. Jo metu dalyviai turėjo įveikti 200 kilometrų kelionę per Mažosios Lietuvos žemes dabartinėje Lietuvoje – per Vilkdaubį, Bardinus, Usėnus, Šilutę, Priekulę, Gargždus, Kretingalę, Palangą nužygiuoti iki Klaipėdos.
„Penkių metrų ilgio Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos vėliavą šauliai ir kariai savanoriai nešė pasikeisdami kas dvidešimt kilometrų. Mūsų šeši jaunieji šauliai vėliavą pusę keturių ryto perėmė Kretingalėje ir žygiavo su ja iki Nemirsetos, kur perdavė klaipėdiečiams šauliams. Ji buvo nunešta į Teatro aikštę Klaipėdoje ir perduota Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Čia ji bus saugoma ir rodoma ateities kartoms“, – pasakojo Gabijos-Sodų būrio vadovė.
Trys atkakliausi jaunieji šauliai šiame žygyje dalyvavo po kelių valandų pertraukos – ką tik grįžę iš Kurtuvėnų.
R. Skrodenytės nuomone, dalyvauti kitame renginyje, nekreipiant dėmesio į nuovargį, jaunuosius šaulius verčia noras pabūti tarp bendraminčių, prasmingai praleisti laisvalaikį, noras judėti.
Nemirsetoje, prie kurhauzo, žygio dalyviams lietuvių karo istorikas, profesorius Valdas Rakutis pravedė istorijos pamoką apie Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos.
Šiuo metu jaunieji šauliai vyksta į įvairias pakopines stovyklas, jie kviečiami savanoriauti – padėti Žemaičių Kalvarijoje vyksiančių atlaidų metu.
Vidas STANKUS
Nuotr. iš šaulių archyvo
Loading ...
