Mokiniai – apie savo mokyklą

Šiais me­tais Tel­šių ra­jo­no Ja­na­po­lės mo­kyk­la mi­ni 200 me­tų su­kak­tį. Tę­sia­me po­kal­bius su bu­vu­siais mo­ky­to­jais, mo­ki­niais, il­ga­me­čiais mies­te­lio gy­ven­to­jais.
Šį­kart po­kal­bio kvie­čia­me ke­tu­ris šios mo­kyk­los mo­ki­nius: Tel­šių mies­to se­niū­ną Čes­lo­vą Ubar­tą, Tel­šių so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­ro di­rek­to­rę Ra­są Gus­tie­nę, Tel­šių r. sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių Zig­mą Ne­var­daus­ką, Tel­šių r. sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­rę Lai­mą Sa­daus­kie­nę.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Ir mo­ki­nys, ir dar­buo­to­jas

Č. Ubar­tą su Ja­na­po­lės mo­kyk­la sie­ja ne­trum­pas gy­ve­ni­mo eta­pas. 1977 me­tais jis pra­dė­jo mo­ky­tis Ja­na­po­lės vi­du­ri­nės mo­kyk­los tre­čio­je kla­sė­je.

„Ta­da įstai­go­je mo­kė­si tur­būt ko­kie 250 mo­ki­nių. Mo­ky­mas vyk­da­vo net dviem pa­mai­no­mis. Pui­kiai pri­si­me­nu, kad į mo­kyk­lą ei­da­vo­me po pie­tų ir grįž­da­vo­me va­ka­re“, – pa­sa­ko­jo Čes­lo­vas, 1986 me­tais čia bai­gęs vie­nuo­lik­tą kla­sę ir sėk­min­gai iš­lai­kęs eg­za­mi­nus.

Vė­liau bu­vu­siam mo­ki­niui nuo 1995 iki 2012 me­tų te­ko dirb­ti tos pa­čios mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju ūkio ir bend­rie­siems klau­si­mams.

„Šio­je mo­kyk­lo­je pra­leis­ti 26 me­tai… Čia praė­jo ir vai­kys­tė, ir jau­nys­tė, ir da­lis sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo. Tik­rai, iki šian­dien iš­li­kę pui­kūs pri­si­mi­ni­mai apie nuo­sta­bius mo­ky­to­jus, ku­rie da­vė pa­grin­dus to­li­mes­niems gy­ve­ni­mo eta­pams. Di­džiu­lė pa­gar­ba Jiems. La­bai ge­ri at­si­mi­ni­mai apie bu­vu­sius ko­le­gas, su ku­riais per 17 dar­bo me­tų te­ko kar­tu dirb­ti ir bend­rau­ti. Ir, ži­no­ma, dė­kui tiems, ku­rie ban­do vėl vi­sus su­kvies­ti ir bent pri­si­mi­ni­mais su­grįž­ti į bu­vu­sią Ja­na­po­lės mo­kyk­lą“, – pa­dė­kos žo­džių ne­gai­lė­jo pa­šne­ko­vas.

Mo­kyk­lo­je pra­bė­gęs lai­kas

R. Gus­tie­nė Ja­na­po­lės vi­du­ri­nę mo­kyk­lą baigė1985 me­tais.

„Ja­na­po­lės mo­kyk­lą pra­dė­jau lan­ky­ti nuo 5 kla­sės. Kla­sė­je vie­nu me­tu ta­da mo­kė­si net 30 mo­ki­nių“, – sa­kė bu­vu­si mo­ki­nė.

Mo­kyk­lo­je pra­bė­gęs lai­kas Ra­sai pri­me­na tur­būt pa­čius gra­žiau­sius gy­ve­ni­mo me­tus: „Tai ne­rū­pes­tin­ga vai­kys­tė, nuo­šir­dūs, at­si­da­vę mo­ky­to­jai, kla­sės auk­lė­to­ja a. a. Ge­no­vai­tė Pet­ru­lie­nė. Ten iš­mok­ta pa­grin­di­nė tai­syk­lė – gerb­ti ki­tą žmo­gų, bū­ti do­ram, są­ži­nin­gam, at­sa­kin­gam. Mes tu­rė­jo­me ga­li­my­bę įgy­ti no­ri­mas spe­cia­ly­bes, tu­rė­ti pa­pil­do­mų dar­bi­nių ir mo­ky­mo­si įgū­džių. Tik atė­ju­si į šią mo­kyk­lą iš­mo­kau žais­ti šach­ma­tais.“

R. Gus­tie­nė ti­ki­no la­bai liū­din­ti, kad mo­kyk­la už­si­da­rė, jai no­rė­tų­si, kad čia ir to­liau šur­mu­liuo­tų gy­vas­tis – ji bū­tų rei­ka­lin­ga Ja­na­po­lės bend­ruo­me­nei, kad to­liau ten ga­lė­tų rink­tis žmo­nės ir vyk­tų užim­tu­mas.

„No­ri­si pa­sa­ky­ti labai ačiū Ja­na­po­lės mo­kyk­los di­rek­to­rei Ja­ni­nai Ši­lei­kie­nei – jei ne jos ini­cia­ty­va, tur­būt šio Ju­bi­lie­jaus ne­švęs­tu­me. Lin­kiu vi­siems at­vyk­ti ir da­ly­vau­ti Ja­na­po­lės mo­kyk­los šven­tė­je“, – ka­lbė­jo Ra­sa.

Mo­kyk­los ne­bė­ra, bet pri­si­mi­ni­mai lie­ka

L. Sa­daus­kie­nė tuo­me­tė­je Ja­na­po­lės vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je mo­kė­si tre­jus me­tus. Čia ga­vo bran­dos ates­ta­tą ir, kaip įpras­ta sa­ky­ti, bu­vo iš­ly­dė­ta į gy­ve­ni­mą.
„Šil­ti jaus­mai ap­lan­ko pri­si­mi­nus šią mo­kyk­lą: pui­kūs mo­ky­to­jai, mie­li kla­sės drau­gai, jau­ki ap­lin­ka. Len­kiuo­si mo­ky­to­jams, išė­ju­siems į am­ži­ny­bę, dė­ko­ju vi­siems, ma­ne mo­kiu­siems, siun­čiu lin­kė­ji­mus bend­rak­la­siams. De­ja, 200 me­tų ju­bi­lie­jaus mo­kyk­la ne­be­su­lau­kė, bet jos ver­tė ir pri­si­mi­ni­mai lie­ka. Jie la­bai švie­sūs. Tad te­gu jie ir to­liau tę­sia šios nuo­sta­bios mo­kyk­los is­to­ri­ją“, – pa­sa­ko­jo Lai­ma.

Mo­ters tei­gi­mu, mo­kyk­la mū­sų gy­ve­ni­me tu­ri di­de­lę reikš­mę, nes yra vie­nas iš svar­biau­sių be­si­for­muo­jan­čio žmo­gaus žings­nių. Gal­būt to­dėl mo­ky­mo­si me­tai la­biau­siai iš­lie­ka at­min­ty…

Ruo­šian­tis mo­kyk­los ju­bi­lie­jui ras­ta įdo­mių fak­tų

Z. Ne­var­daus­kas ti­ki­no su pa­si­di­džia­vi­mu ga­lin­tis pa­sa­ky­ti, jog Ja­na­po­lės mo­kyk­lo­je jam te­ko lan­ky­ti 9, 10, 11 kla­ses.

Iki šiol Zig­mui iš­li­kę pui­kiau­si at­si­mi­ni­mai apie mo­ky­to­jus: „Švie­suo­liai, ku­rie, ko­kie be­bū­tų sun­kūs pa­sku­ti­nio so­vie­ti­nio de­šimt­me­čio me­tai, sė­jo, puo­se­lė­jo ir au­gi­no ki­to­kių lai­kų ne­me­nan­čių kar­tą. Mo­ky­to­jai, kuriuos praė­jus de­šimt­me­čiams ir am­žiaus ri­bai su­ma­žė­jus iki ke­lerių me­tų neišd­rįs­tu kreip­tis tik var­du. Mū­sų švie­suo­me­nė. MO­KY­TO­JAI!“

Z. Ne­var­daus­kas pa­si­da­li­jo nuo­sta­biu at­ra­di­mu. Jam be­dis­ku­tuo­jant su mo­kyk­los ju­bi­lie­ji­nės šven­tės or­ga­ni­za­to­re, di­rek­to­re Ja­ni­na Ši­lei­kie­ne paaiš­kė­jo daug įdo­mių fak­tų: „Ma­no se­ne­lis Sta­nis­lo­vas Ser­va vis kar­to­da­vo prie­žo­dį ,,dvaž­di dva če­ty­re“ (du­kart du ke­tu­ri). Sup­ra­tau pra­smę tie­sio­giai, ta­čiau nie­ka­da ne­pa­si­do­mė­jau to po­sa­kio kil­me. Ir tik vi­siš­kai ne­se­niai, be­var­tydami mi­nė­tos mo­ky­to­jos ar­chy­vus, ra­do­me įdo­mios in­for­ma­ci­jos apie ma­no se­ne­lį, ku­ris Ja­na­po­lės mo­kyk­lo­je mo­kė­si 1911–1915 me­tais. Tais lai­kais, ži­no­ma, pa­sta­tas bu­vo ki­tas, mo­ky­to­jai ir­gi ki­ti. Paaiš­kė­jo, jog jo ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jas bu­vo ru­sas, pa­var­de So­ko­lo­vas, tik­riau­siai to­dėl jo prie­žo­dis ir skam­bė­jo ru­siš­kai. O kiek to­kių is­to­ri­jų ga­lė­tu­me at­ras­ti vi­si, kaž­kiek pa­si­do­mė­ję…“

Z. Ne­var­daus­kas da­li­ja­si at­ras­tu do­ku­men­tu, ku­ria­me se­ne­lis kal­ba apie sa­vo ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ją: ,,Tai bu­vo iš­di­dus, iš­ti­ki­mas ca­rui žmo­gus. Jis daž­nai liep­da­vo mels­tis už ca­rą, su pa­nie­ka žiū­rė­jo į mus, klum­pė­tus lie­tu­viu­kus. So­ko­lo­vas ne­bend­ra­vo ir su vie­ti­niais ru­sais. Mo­ky­to­jas drau­ga­vo su vals­čiaus vir­ši­nin­kais, daž­nai iš­va­žiuo­da­vo. Ypa­tin­gu iš­si­la­vi­ni­mu ir puoš­nu­mu ne­pa­si­žy­mė­jo.

Ne­la­bai mė­gau ir aš ta­da sa­vo mo­ky­to­ją, bet da­bar esu dė­kin­gas jam. Ke­li šios apy­lin­kės vai­kai bai­gė­me mo­kyk­lą ir ta­po­me tais lai­kais di­džiai mo­ky­tais. Iš­mo­ko­me kal­bė­ti ru­siš­kai, skai­ty­ti, ra­šy­ti, skai­čiuo­ti.“

Iš mo­kyk­los is­to­ri­jos:

1960 m. Ja­na­po­lės sep­tyn­me­tė mo­kyk­la išau­go į aš­tuon­me­tę.

1967 m. aš­tuon­me­tė Ja­na­po­lės mo­kyk­la ta­po vi­du­ri­ne.

2001 m. Ja­na­po­lės mo­kyk­la iš­lei­do pa­sku­ti­nę XXXII abi­tu­rien­tų lai­dą ir ta­po pa­grin­di­ne de­šimt­me­te.