Šiais metais Telšių rajono Janapolės mokykla mini 200 metų sukaktį. Tęsiame pokalbius su buvusiais mokytojais, mokiniais, ilgamečiais miestelio gyventojais.
Šįkart pokalbio kviečiame keturis šios mokyklos mokinius: Telšių miesto seniūną Česlovą Ubartą, Telšių socialinių paslaugų centro direktorę Rasą Gustienę, Telšių r. savivaldybės administracijos direktorių Zigmą Nevardauską, Telšių r. savivaldybės kontrolierę Laimą Sadauskienę.
Aurelija SERVIENĖ
Ir mokinys, ir darbuotojas
Č. Ubartą su Janapolės mokykla sieja netrumpas gyvenimo etapas. 1977 metais jis pradėjo mokytis Janapolės vidurinės mokyklos trečioje klasėje.
„Tada įstaigoje mokėsi turbūt kokie 250 mokinių. Mokymas vykdavo net dviem pamainomis. Puikiai prisimenu, kad į mokyklą eidavome po pietų ir grįždavome vakare“, – pasakojo Česlovas, 1986 metais čia baigęs vienuoliktą klasę ir sėkmingai išlaikęs egzaminus.
Vėliau buvusiam mokiniui nuo 1995 iki 2012 metų teko dirbti tos pačios mokyklos direktoriaus pavaduotoju ūkio ir bendriesiems klausimams.
„Šioje mokykloje praleisti 26 metai… Čia praėjo ir vaikystė, ir jaunystė, ir dalis savarankiško gyvenimo. Tikrai, iki šiandien išlikę puikūs prisiminimai apie nuostabius mokytojus, kurie davė pagrindus tolimesniems gyvenimo etapams. Didžiulė pagarba Jiems. Labai geri atsiminimai apie buvusius kolegas, su kuriais per 17 darbo metų teko kartu dirbti ir bendrauti. Ir, žinoma, dėkui tiems, kurie bando vėl visus sukviesti ir bent prisiminimais sugrįžti į buvusią Janapolės mokyklą“, – padėkos žodžių negailėjo pašnekovas.
Mokykloje prabėgęs laikas
R. Gustienė Janapolės vidurinę mokyklą baigė1985 metais.
„Janapolės mokyklą pradėjau lankyti nuo 5 klasės. Klasėje vienu metu tada mokėsi net 30 mokinių“, – sakė buvusi mokinė.
Mokykloje prabėgęs laikas Rasai primena turbūt pačius gražiausius gyvenimo metus: „Tai nerūpestinga vaikystė, nuoširdūs, atsidavę mokytojai, klasės auklėtoja a. a. Genovaitė Petrulienė. Ten išmokta pagrindinė taisyklė – gerbti kitą žmogų, būti doram, sąžiningam, atsakingam. Mes turėjome galimybę įgyti norimas specialybes, turėti papildomų darbinių ir mokymosi įgūdžių. Tik atėjusi į šią mokyklą išmokau žaisti šachmatais.“
R. Gustienė tikino labai liūdinti, kad mokykla užsidarė, jai norėtųsi, kad čia ir toliau šurmuliuotų gyvastis – ji būtų reikalinga Janapolės bendruomenei, kad toliau ten galėtų rinktis žmonės ir vyktų užimtumas.
„Norisi pasakyti labai ačiū Janapolės mokyklos direktorei Janinai Šileikienei – jei ne jos iniciatyva, turbūt šio Jubiliejaus nešvęstume. Linkiu visiems atvykti ir dalyvauti Janapolės mokyklos šventėje“, – kalbėjo Rasa.
Mokyklos nebėra, bet prisiminimai lieka
L. Sadauskienė tuometėje Janapolės vidurinėje mokykloje mokėsi trejus metus. Čia gavo brandos atestatą ir, kaip įprasta sakyti, buvo išlydėta į gyvenimą.
„Šilti jausmai aplanko prisiminus šią mokyklą: puikūs mokytojai, mieli klasės draugai, jauki aplinka. Lenkiuosi mokytojams, išėjusiems į amžinybę, dėkoju visiems, mane mokiusiems, siunčiu linkėjimus bendraklasiams. Deja, 200 metų jubiliejaus mokykla nebesulaukė, bet jos vertė ir prisiminimai lieka. Jie labai šviesūs. Tad tegu jie ir toliau tęsia šios nuostabios mokyklos istoriją“, – pasakojo Laima.
Moters teigimu, mokykla mūsų gyvenime turi didelę reikšmę, nes yra vienas iš svarbiausių besiformuojančio žmogaus žingsnių. Galbūt todėl mokymosi metai labiausiai išlieka atminty…
Ruošiantis mokyklos jubiliejui rasta įdomių faktų
Z. Nevardauskas tikino su pasididžiavimu galintis pasakyti, jog Janapolės mokykloje jam teko lankyti 9, 10, 11 klases.
Iki šiol Zigmui išlikę puikiausi atsiminimai apie mokytojus: „Šviesuoliai, kurie, kokie bebūtų sunkūs paskutinio sovietinio dešimtmečio metai, sėjo, puoselėjo ir augino kitokių laikų nemenančių kartą. Mokytojai, kuriuos praėjus dešimtmečiams ir amžiaus ribai sumažėjus iki kelerių metų neišdrįstu kreiptis tik vardu. Mūsų šviesuomenė. MOKYTOJAI!“
Z. Nevardauskas pasidalijo nuostabiu atradimu. Jam bediskutuojant su mokyklos jubiliejinės šventės organizatore, direktore Janina Šileikiene paaiškėjo daug įdomių faktų: „Mano senelis Stanislovas Serva vis kartodavo priežodį ,,dvaždi dva četyre“ (dukart du keturi). Supratau prasmę tiesiogiai, tačiau niekada nepasidomėjau to posakio kilme. Ir tik visiškai neseniai, bevartydami minėtos mokytojos archyvus, radome įdomios informacijos apie mano senelį, kuris Janapolės mokykloje mokėsi 1911–1915 metais. Tais laikais, žinoma, pastatas buvo kitas, mokytojai irgi kiti. Paaiškėjo, jog jo matematikos mokytojas buvo rusas, pavarde Sokolovas, tikriausiai todėl jo priežodis ir skambėjo rusiškai. O kiek tokių istorijų galėtume atrasti visi, kažkiek pasidomėję…“
Z. Nevardauskas dalijasi atrastu dokumentu, kuriame senelis kalba apie savo matematikos mokytoją: ,,Tai buvo išdidus, ištikimas carui žmogus. Jis dažnai liepdavo melstis už carą, su panieka žiūrėjo į mus, klumpėtus lietuviukus. Sokolovas nebendravo ir su vietiniais rusais. Mokytojas draugavo su valsčiaus viršininkais, dažnai išvažiuodavo. Ypatingu išsilavinimu ir puošnumu nepasižymėjo.
Nelabai mėgau ir aš tada savo mokytoją, bet dabar esu dėkingas jam. Keli šios apylinkės vaikai baigėme mokyklą ir tapome tais laikais didžiai mokytais. Išmokome kalbėti rusiškai, skaityti, rašyti, skaičiuoti.“
Iš mokyklos istorijos:
1960 m. Janapolės septynmetė mokykla išaugo į aštuonmetę.
1967 m. aštuonmetė Janapolės mokykla tapo vidurine.
2001 m. Janapolės mokykla išleido paskutinę XXXII abiturientų laidą ir tapo pagrindine dešimtmete.
Janapolės miestelyje teko pragyventi net 27metus, o susiklosčius aplinkybems išvykau į Vilnių (pas vaikus). Nuostabioje mokykloje, su labai šauniu mokytojų ir mokinių kolektyvu dirbau 22metus. Vaikai čia buvo žingeidūs, pareigingi,visko besidominytys. Vedžiau matematikos, fizikos ir ekonomikos pamokas. Palydėjau į gyvenimą vieną abiturientų ir dvi dešimtokų laidas, kurių buvau auklėtoja. Dėkoju visam mokyklos kolektyvui už gerą laiką, už nuostabiai mielą laiką, už viską kad prisiminimai liko labai malonūs. Sėkmes visiems!!!
Janapolės miestelyje teko pragyventi net 27metus, o susiklosčius aplinkybems išvykau į Vilnių (pas vaikus). Nuostabioje mokykloje, su labai šauniu mokytojų ir mokinių kolektyvu dirbau 22metus. Vaikai čia buvo žingeidūs, pareigingi,visko besidominytys. Vedžiau matematikos, fizikos ir ekonomikos pamokas. Palydėjau į gyvenimą vieną abiturientų ir dvi dešimtokų laidas, kurių buvau auklėtoja. Dėkoju visam mokyklos kolektyvui už gerą laiką, už nuostabiai mielą laiką, už viską kad prisiminimai liko labai malonūs. Sėkmes visiems!!!