A. Dovydauskienės gyvenimo vingiai
Aldona Bigailaitė-Dovydauskienė gimė 1943 m. vasario 23 d. Mažeikių r., Pievėnų kaime. Tėvelių Antaninos ir Juozo Bigailų šeimoje augo 3 sūnūs ir dukrelė Aldona. Dėl turėtų 30 ha žemės stambaus ūkininko šeimą 1951 m. spalio 3 d. ištrėmė į Sibirą. Aldona buvo baigusi pirmą klasę. Tremtiniai gyvuliniuose vagonuose dundėjo apie 2 mėn., buvo išlaipinti Abakane. Bigailų šeimai teko iškęsti šaltį, badą, nepriteklių. Mažąją Aldutę nuo visiško išsekimo gelbėjo kaimynystėje gyvenusios rusės felčerės duotas maistas ir jos dukrų draugystė.
Mergaitė tremtyje baigė 6 klases. 1958 m. su broliu Vytautu Aldona grįžo į Lietuvą. Šiandien moteris mena, kaip žingsnis po žingsnio ėjo tėviškės link ir, pakelėje pamačiusi tėvelio sodintas liepas, persižegnojo ir ašarodama puolė ant kelių bučiuoti žemės (šiuo metu toje vietoje stūkso Bigailų šeimos pastatytas ir pašventintas kryžius). Po kurio laiko gimtinę pasiekė ir kiti šeimos nariai.
Jubiliatė Pievėnuose baigė 7 klasę. Aldonos bandymas stoti į Plinkšių žemės ūkio technikumą buvo nesėkmingas (nepriėmė tremtinių). Merginos kelias pasuko Tirkšlių link. Čia baigė tuometę vidurinę mokyklą (direktorius A. Šoblinskas), o nuo 1964 m. kurį laiką šioje įstaigoje dėstė anglų kalbą 5–9 klasių moksleiviams.
Išsipildžiusi Aldonos svajonė
Vasario 23 d. 70-ąją gyvenimo sukaktį minėsianti A. Dovydauskienė dar paauglystėje svajojo apie mediciną. Kaskart prieš akis išnirdavo rusės felčerės, saugojusios Sibire Bigailų šeimą nuo mirties, atvaizdas. Moteris po vienerių mokytojavimo Tirkšlių vidurinėje mokykloje metų įstojo į Šiaulių medicinos mokyklą. Ją baigusi ir įgijusi medicinos felčerės specialybę, Aldona buvo paskirta į Mažeikių r. Buknaičių medicinos centrą eiti vedėjos pareigas.
Įsiplieskusi meilė telšiškiui ir tolimesnė medikės karjera
Savo gyvenimo vyrą Aldona sutiko šv. Baltramiejaus atlaiduose Nerimdaičių kaimelyje. Po kurio laiko Kazimieras Dovydauskis medikę parsivežė į Telšius. 1969 m. pora susituokė. A. Dovydauskienė dirbo Telšių greitosios medicinos pagalbos stotyje felčere. Po 8 darbo metų, t. y. 1979 m., šeima persikėlė gyventi į Degaičius, į pačių pastatytą namą. Ir šiame miestelyje moteris tęsė medikės karjerą – dirbo vietos medicinos punkto vedėja, atiduodama šioms pareigoms visą širdį, jausdama didžiulę atsakomybę ir gelbėdama bei pratęsdama daugelio žmonių gyvenimus. Po 32 darbo metų (2010 m.) jubiliatė išėjo į pensiją.
A. ir K. Dovydauskiai susilaukė dviejų sūnų. Deja, vieną jų jau pasiglemžė šaltoji žemė. Sūnus Vytautas baigė dvi aukštąsias mokyklas ir sėkmingai koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.
Aldona savo sutuoktinį Kazimierą apibūdina kaip labai gerą, kultūringą ir kuklų žmogų. Jis – muzikantas, giedotojas, tapytojas, medžio skulptorius ir puikus fotografas. Kruopštų vyro darbą galima išvysti ir menišką sielą pajusti iš Degaičių kultūros namų į bažnytėlę virtusiame pastate.
Pirmininkauja Degaičių „Bočiams“
2011 m. gruodžio 11 d. Degaičiuose surengta advento popietė „Geroji širdis“, jos metu paskelbta, kad įkuriamas Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Telšių r. Degaičių filialas. Seniūnui Antanui Kontrimui rekomendavus, filialo pirmininke išrinkta A. Dovydauskienė. Nuo tos dienos jubiliatė visą save atiduoda naujajai veiklai. Moters privalumas – gebėjimas bendrauti ir rasti bendrą kalbą. Sukaktuvininkė, puikiai sutardama su seniūnu A. Kontrimu, kultūros centro direktore V. Keršiene, renginių organizatore J. Šarkauskiene bei bibliotekininke J. Kačinskiene, rengia įvairius susitikimus, vakarones, priiminėja atvykusius svečius ir pan.
Neįmanoma aprašyti visų gerų darbų, kuriuos su didžiausia atsakomybe atliko ir toliau atlieka garbų jubiliejų mininti A. Dovydauskienė. Pokalbio metu degaitiškė prisiminė tėvelio J. Bigailos žodžius: „Dukra, gyvenk ir dirbk taip, kad nebūtų gėda pažiūrėti žmonėms į akis. Mylėk šeimą ir Tėvynę.“
Mano manymu, Aldona per gyvenimą žengia vadovaudamasi šiais tėvo žodžiais. Belieka jai, jos vyrui Kazimierui ir sūnui Vytautui palinkėti sveikatos, ilgų, gražių gyvenimo metų ir Dievo palaimos.
Loading ...
