Sau­sos žo­lės, nend­rių ir ki­tų gam­ti­nių at­lie­kų de­gi­ni­mas: ko­dėl ne­ver­tė­tų to da­ry­ti

Nu­tir­pus snie­gui bei šil­tė­jant pa­va­sa­rio orams, pra­si­dė­jo per­nykš­tės žo­lės gais­rai. Nors kiek­vie­nais me­tais yra skel­bia­ma in­for­ma­ci­ja apie drau­di­mą de­gin­ti per­nykš­tę žo­lę, nu­ro­do­mi bau­dų dy­džiai ir in­for­muo­ja­ma apie rei­dus, ta­čiau vis at­si­ran­da šį drau­di­mą ig­no­ruo­jan­čių as­me­nų.

2022 me­tais Tel­šių ra­jo­ne at­vi­ro­se te­ri­to­ri­jo­se ki­lo 38 gais­rai.

Anot Tel­šių prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos spe­cia­lis­tų, de­gi­nant žo­lę pa­da­ro­mi mil­ži­niš­ki nuo­sto­liai gam­tai ir žmo­nių tur­tui. De­gan­čio­se pie­vo­se su­de­ga re­tų au­ga­lų sėk­los, žūs­ta vabz­džiai, gy­vū­nai, čia pe­rin­tys paukš­čiai.

„Žmo­nės klai­din­gai ma­no, jog de­gi­nant žo­lę že­mė bus der­lin­ges­nė. Moks­li­nin­kai įro­dė, kad dau­gu­mos pikt­žo­lių šak­nys yra ga­na gi­liai ir po de­gi­ni­mo jos iš­lie­ka. Lau­kai po iš­de­gi­ni­mo su­ža­liuo­ja, bet pa­si­kei­čia dir­vo­že­mio struk­tū­ra, dir­va nu­skurs­ta. Gais­ro me­tu su­nai­ki­na­mas pu­vi­nio sluoks­nis, o kar­tu su juo ir mik­roor­ga­niz­mai, ku­rie bū­ti­ni bio­lo­gi­nei pu­siaus­vy­rai iš­lai­ky­ti. Be to, nuo lieps­no­jan­čios žo­lės ug­nis daž­nai per­si­me­ta į miš­kus, dur­py­nus, gy­ven­to­jų so­dy­bas, ūki­nius pa­sta­tus, o liūd­niau­sia, kad de­gan­čio­se pie­vo­se be­veik kas­met žūs­ta ir žmo­nių. Ait­rūs dū­mai ap­svai­gi­na, žmo­gus pra­ran­da są­mo­nę ir nu­griu­vęs ant že­mės, už­si­de­gus dra­bu­žiams, mir­ti­nai ap­de­ga“, – pa­brė­žia­ma Tel­šių prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me.

Ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai pa­ste­bi, kad daž­nai žo­lės gais­rus su­ke­lia vai­kai bei paaug­liai, to­dėl tė­vams ir pe­da­go­gams de­rė­tų pri­min­ti apie to­kių gais­rų pa­da­ro­mą ža­lą. Be to, už žo­lės de­gi­ni­mą yra nu­ma­ty­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė, o už ne­pil­na­me­čių nu­si­kal­ti­mus bau­džia­mi jų tė­vai.

Už sau­sos žo­lės, nend­rių, nu­kri­tu­sių me­džių la­pų, šiau­dų, dar­žo at­lie­kų de­gi­ni­mą pa­žei­džiant ap­lin­kos ap­sau­gos rei­ka­la­vi­mus nu­ma­ty­ta ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė ir gre­sia bau­dos nuo 30 iki 230 eu­rų. Kiek di­des­nės, nuo 50 iki 300 eu­rų, bau­dos ga­li bū­ti ski­ria­mos už ra­žie­nų, ne­nup­jau­tų ir ne­sug­rėb­tų žo­lių, ja­vų ir ki­tų že­mės ūkio kul­tū­rų de­gi­ni­mą.

At­sa­ko­my­bė nu­ma­ty­ta ir že­mės sa­vi­nin­kams, nau­do­to­jams ir val­dy­to­jams, ku­rie, pa­ste­bė­ję sa­vo že­mė­je žo­lės gais­rą, ne­sii­ma prie­mo­nių jam už­ge­sin­ti. Jiems ga­li­ma skir­ti bau­dą nuo 30 iki 170 eu­rų, taip pat su­ma­žin­ti tie­sio­gi­nes iš­mo­kas už že­mės ūkio naud­me­nų ir pa­sė­lių plo­tus, ku­riuo­se kilo gais­ras.

Sie­kiant už­tik­rin­ti efek­ty­vią gais­rų at­vi­ro­se te­ri­to­ri­jo­se pre­ven­ci­ją, kaip ir kas­met, vals­ty­bi­nės prieš­gais­ri­nės prie­žiū­ros pa­rei­gū­nai gais­rams kil­ti pa­lan­kiu me­tu pla­nuo­ja rei­dus į ra­jo­no se­niū­ni­jų at­vi­ras te­ri­to­ri­jas.

„Pas­te­bė­ję de­gan­čią žo­lę, ne­praei­ki­te abe­jin­gai pro ša­lį, bet pa­si­sten­ki­te pa­tys ją už­ge­sin­ti, ne­lauk­da­mi, kol lieps­na iš­plis į di­des­nius plo­tus“, – pa­ta­ria spe­cia­lis­tai.

Ug­nia­ge­siai gel­bė­to­jai pri­me­na:

•  De­gan­čią žo­lę ne­di­de­lia­me plo­te leng­vai ga­li­ma už­ge­sin­ti pa­tiems, už­pla­kant lieps­ną me­džių ša­ko­mis bei už­try­piant ją ko­jo­mis.
•  To­kius gais­rus taip pat ga­li­ma ge­sin­ti van­de­niu ar­ba smė­liu.
•  Ug­nies apim­tus plo­tus re­ko­men­duo­ja­ma ap­kas­ti grio­ve­liais, kad lieps­na neišp­lis­tų ir ne­pa­da­ry­tų di­des­nių nuo­sto­lių.
•  Jei­gu ma­to­te, kad su ug­ni­mi ne­pa­vyks leng­vai su­si­do­ro­ti, ne­del­siant kvies­ki­te ug­nia­ge­sius gel­bė­to­jus bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu 112.

Pa­reng­ta pa­gal Tel­šių PGT inf.