Žmogus, švenčiantis 50-ąjį jubiliejų, džiaugiasi įveikęs pusę gyvenimo kelio. Pridėjus dar 50 metų, nužingsniuota distancija datuojama triženkliu skaičiumi – 100, kurį būtų įmanoma prilyginti aukščiausiam žmogaus egzistencijos įvertinimui. Tokios garbės nusipelnė sausio 30 d. šimtąją gyvenimo žiemą pasitikęs telšiškis Aleksandras Bučys.
Sausio 30 d. sveikintojų būriui vos įžengus į šimtamečio Aleksandro Bučio namus, iš pažiūros ramus, ne itin kalbus, šventiniu kostiumu su vieną petį gaubiančia jubiliejine juosta pasipuošęs žilagalvis senjoras, nieko nelaukęs, tarė raiškią padėkos kalbą. Kai 1913 m. sausio 30 d. Plungės rajone, Šarnelės kaime, gimęs senolis visiems susirinkusiesiems palinkėjo būti laimingiems šioje žemėje, žodis buvo suteiktas ilgamečio pasveikinti atvykusiems svečiams. Gėlių puokštėmis, įvairiausiomis dovanomis ir nuoširdžiais darnos, dvasinės ramybės, artimųjų paramos bei meilės palinkėjimais A. Bučį pagerbė „Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė Laima Nagienė, jos pavaduotoja Birutė Ignotienė. Sveikinimus nuo Telšių r. savivaldybės mero Vytauto Kleivos perdavė jo patarėja Lina Kybartaitė-Jokubauskienė. O Socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorė Donata Zakienė ragino jubiliatą sulaukti 105-osios sukakties.
Kai visos gėlės buvo sumerktos į vazas, o dovanos atrado ramų kampelį ant svetainėje stovinčio žurnalinio staliuko, jubiliato dukra Stanislava Zaveckienė panoro svečius supažindinti su tėvelio nueito ilgo gyvenimo kelio faktais. O jų būta įvairiausių: džiugių ir skaudžių, juokingų ir graudžių.
A. Bučys augo trijų seserų ir dviejų brolių apsuptyje. Nuo pat vaikystės eiliuotą žodį mėgęs Aleksandras mena kiek tolėliau nuo jo namų buvusią poeto Vytauto Mačernio sodybą. Meilę Dievui puoselėti padėdavo rytų pusėje kyšoję Žemaičių Kalvarijos bažnyčios bokštai.
Nerūpestingą lakstymą laukais, drugelių gaudymą 8-erių metų vyručiui teko pakeisti į gyvulių bandos ganymą. Penkiolikos sulaukęs jaunuolis kibo į kitus ūkio darbus. Anuomet sąlygos mokytis nebuvo itin geros. Tad A. Bučys baigė tik tris vadinamuosius skyrius. „Jei mane kas būtų leidęs į ketvirtą skyrių, būčiau buvęs literatu“, – tėvelio svajones įvardijo dukra Staselė.
Tėvų namus Aleksandras paliko sulaukęs 21-erių. Vaikinas įstojo į jėzuitų vienuolyną Kaune, kiek vėliau buvo išsiųstas į Pagryžuvį – į naujokyną. Tačiau ten praleidęs kiek mažiau nei metus, dėl pablogėjusios sveikatos sugrįžo į gimtinę. Po neilgo laiko tarpo A. Bučys buvo pakviestas tarnauti kariuomenėje. Mirus tėvui, mamai ištekėjus antrąkart, savais gyvenimo keliais pasukus broliams ir seserims, vyras susisuko savo šeimyninį lizdelį. Aleksandras vedė kaimo mergelę Stefaniją ir su ja susilaukė gausaus atžalų būrio: 6 dukrų ir 2 sūnų. Didelei šeimynai prireikė didesnio namo. Tada 10-ties asmenų šeima iš Šarnelės kaimo persikėlė į Slėdų gyvenvietę (Telšių r.). Nuo pat mažumės vaikai pagal savo išgales buvo mokomi įvairių ūkio darbų. Tinginystei laiko nebuvo. Be viso to, atžaloms buvo skiepijama meilė Dievui. Taip metai po metų bėgo laikas. Vaikams užaugus, sukūrus šeimas ir palikus gimtuosius namus, Aleksandras su žmona Stefanija pakėlė sparnus į Telšius, kur sutuoktinės draugija džiaugėsi apie 20 metų. S. Bučienei prieš 10-metį iškeliavus Amžinybėn, tėveliu rūpinasi po visą Lietuvą (Plungė, Panevėžys, Radviliškis, Telšiai) išsibarstę vaikai.
Šimtamečio dukra S. Zaveckienė pasakojo, kad tėvelio ilgaamžiškumą lėmė jo ramybė, meilė sau ir Dievui. Į A. Bučio šimto metų kraitį indėlį padėjo ir a. a. S. Bučienė, kuri sutuoktiniui dovanojo begalinę meilę, juo rūpinosi.
Šiuo metu ganėtinai griežtą, itin tvarkingą, visada mokėjusį vadovauti senjorą kas savaitę prižiūri po visą šalį pasklidę vaikai (jų likę septyni). Atžalų širdyse įskiepytos šeimos vertybės įveikia bet kokį, kad ir 200 kilometrų, atstumą iki gimdytojo namų. Radę laiko, senolį aplanko ir 17 anūkų bei 4 proanūkiai.
Kaip jau minėta, ilgaamžis visada mėgo kurti, rašyti, eiliuoti. Tad savo šimtą gyvenimo metų patalpino dviejose autobiografinėse knygose, kurios bus lyg didžiausias palikimas gražų gyvenimo jubiliejų minėjusio senjoro vaikams bei vaikaičiams.
Loading ...
