• Pagrindinis
  • Kontaktai
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Balsavimų archyvas
  • Pranešk naujieną
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
No Result
View All Result

Tel­šių mies­to gar­bės pi­lie­tis M. Ja­ko­bas: „Kai mo­ky­to­jas taps švie­suo­liu, tai ir mo­kyk­la taps švie­si“

Telšių žinių redakcija
13 gruodžio, 2022
Žmonės ir Nuomonės, Tvari kultūra Žemaitijoje, Teminiai puslapiai, Pirmas puslapis, Pirmas puslapis
0

Gruo­džio 6-ąją Že­mai­tės dra­mos teat­re vy­ko Tel­šių mies­to gar­bės pi­lie­čio var­do su­tei­ki­mo ce­re­mo­ni­ja pe­da­go­gui Mi­šai Ja­ko­bui. Iš­kil­min­gai pa­si­ra­šiu­sį gar­bės pi­lie­čių kny­go­je M. Ja­ko­bą svei­ki­no ar­ti­mie­ji, drau­gai, bu­vę ko­le­gos, mo­ki­niai ir ki­ti į ce­re­mo­ni­ją at­vy­kę sve­čiai.

„M. Ja­ko­bas vi­sa­da pa­lai­ko glau­dų ry­šį su sa­vo gim­tuo­ju mies­tu – Tel­šiais. Daž­nai ten­ka iš­girs­ti pa­si­di­džia­vi­mą sa­vo že­mai­tiš­ko­je ap­lin­ko­je išug­dy­tu cha­rak­te­riu M. Ja­ko­bo vie­šuo­se pa­si­sa­ky­muo­se. Kiek­vie­na Tel­šių gat­ve­lė ge­rai pa­žįs­ta­ma, kiek­vie­na mies­to is­to­ri­jos aki­mir­ka, iš­gy­ven­ta vai­kys­tė­je, ryš­kiai įsi­rė­žu­si į at­min­tį, kiek­vie­nas po­zi­ty­vus po­ky­tis Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je jau­di­na ir rū­pi. Tel­šiai jam tar­si gy­ve­ni­mo pra­džių pra­džios lop­šys, su­for­ma­vęs iš­skir­ti­nius as­me­ny­bės bruo­žus, su­jung­tus į vie­ną ypa­tin­gą ir mū­sų ša­liai vi­są gy­ve­ni­mą paau­ko­ju­sį žmo­gų – žy­dą, že­mai­tį, Lie­tu­vį, pa­sau­lio pi­lie­tį. <…> Gar­bė mū­sų mies­tui – Tel­šiams bū­ti lop­šiu šio ypa­tin­go žmo­gaus, ku­rio eru­di­ci­ja, pa­siau­ko­ji­mas ir gy­ve­ni­mo nuo­pel­nai kal­ba pa­tys už sa­ve“, – ren­gi­nio me­tu kal­bė­jo Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“, pa­siū­liu­sio su­teik­ti M. Ja­ko­bui Tel­šių mies­to gar­bės pi­lie­čio var­dą, di­rek­to­rė Eva Ston­ke­vi­čie­nė.

Ma­ža­sis M. Ja­ko­bas

M. Ja­ko­bas gi­mė 1949 m. rugp­jū­čio 7 d. Tel­šiuo­se. Bu­vo pir­ma­sis vai­kas šei­mo­je. Jo tė­vai Fru­ma ir Hai­mas Ja­ko­bai bu­vo pa­pras­ti dar­bi­nin­kai. Tė­vas vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą vai­ra­vo so­vie­ti­nes sun­kias­vo­res ma­ši­nas, dir­bo Tel­šių „Mas­čio“ fab­ri­ke, o ma­ma au­gi­no tris vai­kus, ku­rie gi­mė kas dve­ji me­tai.

Dva­si­nės ver­ty­bės Ja­ko­bų šei­mo­je bu­vo aiš­kios. „Aš da­bar su­pran­tu, kad mū­sų tė­vai bu­vo išauk­lė­ti ir mo­kė­si sme­to­ni­nė­se mo­kyk­lo­se, kur mo­ky­to­jai tur­būt bu­vo dva­sin­ges­ni, – pri­si­me­na M. Ja­ko­bas. – Ma­no tė­vo šei­ma, nors ir ne­la­bai raš­tin­ga, bu­vo ga­na pa­si­tu­rin­ti. Bet kai atė­jo so­vie­tų val­džia 1940-ai­siais, vis­ką na­cio­na­li­za­vo, atė­mė.“

1956 m. Mi­ša pra­dė­jo lan­ky­ti Tel­šių 3-ią­ją vi­du­ri­nę mo­kyk­lą (da­bar – „Ger­man­to“ pro­gim­na­zi­ja), bu­vo itin stro­pus mo­ki­nys, vi­si jį va­di­no „ge­ru vai­ku“. „Mes neį­si­vaiz­da­vo­me ki­tos mo­kyk­los – tik lie­tu­vių, nors Tel­šiuo­se vei­kė ir ru­sų mo­kyk­la, – pa­sa­ko­ja M. Ja­ko­bas. – Vi­sų svar­biau­sias man kaip vai­kui bu­vo mo­ky­to­jo žo­dis. Tas žo­dis bu­vo vis­kas. Ant­ra, tu­rė­jai vis­kuo da­ly­tis. Net­gi pri­va­lė­jai. Bu­vo žy­miai blo­giau gy­ve­nan­čių vai­kų ne­gu, sa­ky­si­me, aš. Val­gyk­lų tuo me­tu mo­kyk­lo­se ne­bu­vo, ma­ma įduo­da­vo prieš­pie­čius ir sa­ky­da­vo: „Bū­ti­nai pa­si­da­lyk su sa­vo suo­lo drau­gu, nes aš ži­nau, kad jie blo­giau gy­ve­na ir yra al­ka­ni.“

Telšių miesto garbės piliečio vardo M. Jakobui suteikimo ceremonija.

Mo­ky­to­jo dar­bas

Mo­kyk­lą M. Ja­ko­bas bai­gė 1967 m. ir tais pa­čiais me­tais įsto­jo į Šiau­lių pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą, Fi­zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos fa­kul­te­tą, stu­di­jų kryp­tis – ma­te­ma­ti­ka. Bai­gęs ins­ti­tu­tą 1971 m. pra­dė­jo dirb­ti ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ju Plun­gės 3-io­jo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. Čia jis su­si­pa­ži­no su dau­ge­liu žmo­nių, jam bu­vo ne­sun­ku dirb­ti, nes pui­kiai kal­bė­jo že­mai­tiš­kai, pa­ži­no­jo kai ku­riuos žy­dus, tuo me­tu gy­ve­nu­sius Plun­gė­je, ir su jais bend­ra­vo.

Vė­liau M. Ja­ko­bas per­si­kė­lė į Vil­nių ir dir­bo ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ju įvai­rio­se Vil­niaus mies­to mo­kyk­lo­se. „1989 m, kai mes jau pra­dė­jo­me po tru­pu­tį kaž­ką su­pras­ti ir bu­vo­me pa­si­ren­gę keis­ti, su­si­kū­rė Są­jū­dis, ku­ris la­bai pa­lan­kiai žiū­rė­jo į tau­ti­nes ma­žu­mas, ypač į žy­dų bend­ruo­me­nę, nes bu­vo žmo­nių, ku­rie su­pra­to, ką žy­dai da­vė Lie­tu­vai, ką su­kū­rė, ir ska­ti­no mus at­kur­ti žy­dų mo­kyk­lą“, – pri­si­me­na M. Ja­ko­bas.

M. Ja­ko­bas: „Tu­ri bū­ti lie­tu­viš­ka mo­kyk­la“

Pra­si­dė­jus At­gi­mi­mui, 1989 m. spa­lio 2 d. bu­vo įkur­ta Vil­niaus Šo­lo­mo Alei­che­mo ORT gim­na­zi­ja. Čia M. Ja­ko­bas dir­bo ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ju ir di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju ug­dy­mui, o 1991 m. pa­skir­tas gim­na­zi­jos di­rek­to­riu­mi.

Kaip pa­sa­ko­ja pa­ts M. Ja­ko­bas, stei­giant mo­kyk­lą la­bai daug ir ge­ra­no­riš­kai pa­dė­jo ir Vil­niaus val­džia, ir tuo­me­ti­nė Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja: „Vi­sur la­bai gra­žiai su­tik­da­vo, bu­vo ati­da­ry­tos vi­sos du­rys. Ir šian­dien, jei­gu kas ma­nęs pa­klaus­tų, aš ga­liu pa­sa­ky­ti tik pa­čius gra­žiau­sius žo­džius. Ir Są­jū­džiui, ir tuo­me­ti­niam Sei­mui bei Vy­riau­sy­bei.“

M. Ja­ko­bo va­do­vau­ja­ma gim­na­zi­ja au­go, stip­rė­jo ir ta­po vie­na iš ge­riau­sių ug­dy­mo įstai­gų Lie­tu­vo­je. Pra­dė­da­ma nuo va­di­na­mo­sios va­ka­ri­nės mo­kyk­los, M. Ja­ko­bo ini­cia­ty­va mo­kyk­la ruo­šė mo­ki­nius, dės­tė žy­dams heb­ra­jų kal­bą, kū­rė nau­jas mo­ky­mo me­to­do­lo­gi­jas.

Pra­si­dė­jus lais­vai emig­ra­ci­jai, žy­dai no­rė­jo su­sie­ti sa­vo li­ki­mą su Iz­rae­liu, nie­kas jiems ne­truk­dė, ir tuo me­tu, kai de­šim­tys tūks­tan­čių žy­dų iš­vy­ko iš Lie­tu­vos su­si­jung­ti su sa­vo šei­mo­mis, ku­rios gy­ve­no Iz­rae­ly­je, M. Ja­ko­bas li­ko Lie­tu­vo­je, nes ma­tė jos per­spek­ty­vas, ga­li­my­bes ir jau­tė vi­di­nę pa­rei­gą at­si­ku­rian­čio­je ša­ly­je kur­ti ki­to­kią atei­tį, pa­lik­da­mas gi­lų sa­vo pėd­sa­ką atei­ties kar­to­se.

„Bu­vo di­džiu­lis no­ras, to­kia at­gai­va šir­džiai man kaip žy­dui, kad štai aš, mo­ky­to­jas žy­das, ga­liu ir tu­riu mo­ky­ti, auk­lė­ti žy­dų vai­kus, ati­duo­ti jiems kaž­ką to­kio svar­baus… Toks bend­ras pa­ki­li­mas bu­vo apė­męs mus vi­sus. Iš mo­kyk­los, ku­rio­je bu­vo tik dvy­li­ka mo­ki­nių, ta­po­me ge­rai ži­no­ma mo­kyk­la, ku­rio­je mo­ko­si apie 400 vai­kų. Rei­kė­jo įveik­ti vi­sus eta­pus ir ne­bu­vo pa­tir­ties, ne­bu­vo ko pa­klaus­ti. Ta­čiau vie­ną da­ly­ką ži­no­jo­me: tai tu­ri bū­ti mo­kyk­la, kurioje dės­to­ma lie­tu­vių kal­ba. Iš pra­džių bu­vo ir pa­ra­le­li­nių kla­sių ru­sų dės­to­mą­ja kal­ba. Aš su­ge­bė­jau įti­kin­ti mo­kyk­los bend­ruo­me­nę, kad tai tu­ri bū­ti lie­tu­viš­ka mo­kyk­la, kad tie­siog nė­ra vie­tos dviem pa­ra­le­li­nėms kla­sėms, kad tu­ri­me my­lė­ti, gerb­ti ir ge­rai mo­kė­ti lie­tu­vių kal­bą, jei­gu no­ri­me gy­ven­ti Lie­tu­vo­je. Aiš­ku, ang­lų kal­ba ta­da taip pat jau bu­vo la­bai pa­klau­si“, – da­li­ja­si pri­si­mi­ni­mais M. Ja­ko­bas.

Ba­tai tu­ri bliz­gė­ti

Su šyp­se­na M. Ja­ko­bas pri­si­me­na, kaip bū­da­mas di­rek­to­riu­mi jis tu­rė­jo įpro­tį kiek­vie­ną ry­tą pa­si­tik­ti į gim­na­zi­ją atei­nan­čius mo­ki­nius: „Vai­kai jau ži­no­jo, kad di­rek­to­rius žiū­rės, ar jų ba­tai bliz­ga, ar uni­for­mos „ne­klec­kuo­tos“ ir ar plau­kai ne­kve­pia bly­nais.“

M. Ja­ko­bas tei­gia, kad šva­rai ir tvar­kai jis skir­da­vo ypa­tin­gą dė­me­sį ir sten­gė­si tai per­duo­ti tiek mo­ky­to­jams, tiek mo­ki­niams. Pa­gar­ba. Šią sa­vy­bę pa­vel­dė­jęs iš sa­vo tė­vo, dir­bu­sio vai­ruo­to­ju, ku­rio vai­ruo­ja­mas sunk­ve­ži­mis vi­suo­met pa­si­žy­mė­jo iš­skir­ti­ne šva­ra. M. Ja­ko­bas juo­kia­si pri­si­min­da­mas, kaip vai­kys­tė­je jo tė­vas bliz­gin­da­vo sunk­ve­ži­mio spar­ną ir ba­tus. „Jis bu­vo pa­mi­šęs dėl šva­ros. Ir tai bu­vo per­duo­ta man“, – pa­sa­ko­ja pe­da­go­gas. Bū­da­mas di­rek­to­riu­mi M. Ja­ko­bas sie­kė dieg­ti mo­ki­niams ir mei­lę kla­si­ki­nei mu­zi­kai – per su­si­rin­ki­mus kvies­da­vo tė­vus at­si­vers­ti Na­cio­na­li­nės fil­har­mo­ni­jos re­per­tua­rą ir ap­si­lan­ky­ti kon­cer­te su sa­vo vai­kais.

Mo­ky­mo pro­ce­se M. Ja­ko­bui vi­sa­da bu­vo svar­bu įsi­klau­sy­mas, pa­jau­ti­mas, vai­ko pa­sau­lė­žiū­ra, mo­ki­nio san­ty­kis su pa­sau­liu. „Aš vis no­riu grįž­ti prie dva­si­nių da­ly­kų. Ne­su gi­liai ti­kin­tis, bet vi­sa­da sa­kau, kad Die­vas yra. Ir, ma­tyt, Die­vas taip pa­no­rė­jo, kad aš my­lė­čiau ne vie­ną, ne du vai­kus, bet kad my­lė­čiau jų daug. Taip jau su­si­klos­tė šei­mi­nės ap­lin­ky­bės, kad mes ne­tu­ri­me vai­kų, ir, ma­tyt, vis tiek to­kia tė­viš­ka pa­rei­ga kiek­vie­na­me iš mū­sų yra, tie­sa? Ši­tą tė­viš­ką pa­rei­gą, mei­lę vai­kams aš ir da­li­jau vi­są gy­ve­ni­mą. Ir nė kiek ne­si­gai­liu“, – kal­ba M. Ja­ko­bas.

Be­veik 50 me­tų pe­da­go­gi­nę pa­tir­tį tu­rin­tis M. Ja­ko­bas įsi­ti­ki­nęs, kad į ge­rą mo­kyk­lą vai­kai ir da­bar tu­rė­tų ei­ti no­riai. „Mes daž­nai mo­ko­me vai­kus vi­sai ne to­kių da­ly­kų, ko­kių rei­kė­tų. La­bai sun­kiai per­sio­rien­tuo­ja­me, la­bai sun­kiai ei­na­me link ino­va­ci­jų, – jis at­vi­rai kal­ba apie švie­ti­mo pro­ble­mas. – La­bai ma­žai dir­ba­ma su mo­ky­to­jais. Ti­kiu, kad kai mo­ky­to­jas taps švie­suo­liu, tai ir mo­kyk­la taps švie­si.“

Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ direktorė E. Stonkevičienė, istorikė J. Bucevičė.

Nuo­la­ti­nis to­bu­lė­ji­mas

Va­do­vau­da­mas gim­na­zi­jai M. Ja­ko­bas sie­kė nuo­lat to­bu­lė­ti. 2003 m. Vil­niaus edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te bai­gė ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jas įgy­da­mas švie­ti­mo va­dy­bos ma­gist­ro laips­nį. Sa­vo ži­nias ir kom­pe­ten­ci­jas gi­li­no įvai­riuo­se kur­suo­se JAV, Iz­rae­ly­je, Pran­cū­zi­jo­je, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės Oks­for­do uni­ver­si­te­te, o Vil­niaus uni­ver­si­te­to Žur­na­lis­ti­kos ir ko­mu­ni­ka­ci­jos fa­kul­te­to dvi­me­čiuo­se kur­suo­se įgi­jo at­sto­vo spau­dai ir įvaiz­džio for­ma­vi­mo spe­cia­li­za­ci­ją. Gim­na­zi­jai va­do­va­vo iki 2019 m.

Šiuo me­tu M. Ja­ko­bas yra „Avia So­lu­tions Group“ ad­mi­nist­ra­to­rius.

Pa­sit­rau­kęs iš gim­na­zi­jos va­do­vo pa­rei­gų M. Ja­ko­bas pe­da­go­gi­nės veik­los ne­nut­rau­kė. Nuo 2019 m. jis yra Vil­niaus li­cė­jaus „Sok­ra­tus“ ad­mi­nist­ra­to­rius ir jau­nų­jų edu­ko­lo­gų men­to­rius.

M. Ja­ko­bas dir­ba iš vie­nuo­li­kos žmo­nių su­da­ry­to­je Vals­ty­bės pa­žan­gos ta­ry­bos koor­di­na­ci­nė­je gru­pė­je prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir ruo­šia pro­jek­tą „Lie­tu­va 2050“.

Ak­ty­viai da­ly­vau­ja vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je. Yra Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio dra­mos teat­ro Kul­tū­ros ta­ry­bos na­rys, Su­gi­ha­ros fon­do „Dip­lo­ma­tai už gy­vy­bę“ ta­ry­bos na­rys, Kau­no, 2022 m. Eu­ro­pos sos­ti­nės, ren­gi­nių vie­nas iš ko­mi­si­jos na­rių.

M. Ja­ko­bo gim­to­ji kal­ba – lie­tu­vių, pui­kiai kal­ba ji­diš, ru­sų, vo­kie­čių ir ang­lų kal­bo­mis. Nie­ka­da ne­bu­vo pa­mir­šęs sa­vo gim­to­sios že­mai­čių kal­bos.

M. Ja­ko­bas ve­dęs. Žmo­na Ema Ja­ko­bie­nė dir­ba Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės (lit­va­kų) pro­gra­mų koor­di­na­to­re.

Nuo­pel­nai Tel­šiams ir Že­mai­ti­jai

M. Ja­ko­bas vi­sa­da pa­lai­ko glau­dų ry­šį su sa­vo gim­tuo­ju mies­tu – Tel­šiais. Daž­nai ten­ka iš­girs­ti pa­si­di­džia­vi­mą sa­vo že­mai­tiš­ko­je ap­lin­ko­je išug­dy­tu cha­rak­te­riu M. Ja­ko­bo vie­šuo­se pa­si­sa­ky­muo­se. Kiek­vie­na Tel­šių gat­ve­lė ge­rai pa­žįs­ta­ma, kiek­vie­na mies­to is­to­ri­jos aki­mir­ka, iš­gy­ven­ta vai­kys­tė­je, ryš­kiai įsi­rė­žu­si į at­min­tį, kiek­vie­nas po­zi­ty­vus po­ky­tis Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je jau­di­na ir rū­pi. Tel­šiai jam tar­si gy­ve­ni­mo pra­džių pra­džios lop­šys, su­for­ma­vęs iš­skir­ti­nius as­me­ny­bės bruo­žus, su­jung­tus į vie­ną ypa­tin­gą ir mū­sų ša­liai vi­są gy­ve­ni­mą paau­ko­ju­sį žmo­gų – žy­dą, že­mai­tį, Lie­tu­vį, pa­sau­lio pi­lie­tį.

Gal­būt M. Ja­ko­bo pa­si­ro­dy­mas Tel­šių mies­to ren­gi­niuo­se ar svar­biuo­se įvy­kiuo­se, at­ro­dy­tų, nė­ra itin daž­nas ir dek­la­ra­ty­vus. Tai tikriausiai le­mia šios iš­ki­lios as­me­ny­bės pri­gim­ti­nis že­mai­tiš­kas san­tū­ru­mas, žy­diš­ka eru­di­ci­ja ir no­ras ge­rus dar­bus da­ry­ti ty­liai.

M. Ja­ko­bas be iš­kil­min­gų dek­la­ra­ci­jų, be su­si­reikš­mi­ni­mo, sa­vo pa­tir­ti­mi, įžval­go­mis ir įta­kin­gais ry­šiais vi­są gy­ve­ni­mą dir­bo sa­vo gim­to­jo mies­to la­bui. Jis ak­ty­viai pri­si­de­da prie kul­tū­ri­nės veik­los pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo, pa­de­da už­megz­ti ry­šius su išei­viais iš Tel­šių ir vi­sos Že­mai­ti­jos, jam la­bai svar­bi is­to­ri­nio at­mi­ni­mo iš­sau­go­ji­mo pro­ble­ma­ti­ka.

Pa­reng­ta pa­gal Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ inf.

Kitas įrašas

Gru­pi­nio gy­ve­ni­mo na­mai Upy­no­je – oriai se­nat­vei

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:

Pirmas puslapis

„Ma­ža­sis tor­gus“: nau­ja ap­lin­ka, dos­nūs par­da­vė­jai, mie­li pir­kė­jai
Smur­tas mo­kyk­lo­je: bro­lio pa­stan­gos ap­sau­go­ti se­se­rį per­žen­gė ri­bą
Išrinktos 2026 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Ar Telšių rajone bus?
Tyrimas: kuo Lietuvos gyventojai pakeistų II pensijų pakopą – indėliais, taupymu „kojinėje“ ar savarankiškomis investicijomis?
Re­cep­ti­niai vais­tai per ato­sto­gas: ga­li­ma įsi­gy­ti Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je
Gim­ti­nė – žmo­gaus šir­dy­je

Žemaičių kultūra

Kryžiaus kelias – žemaitiško užsispyrimo mokykla
Sofijos festivalis – sustojimas prie to, kas išlieka
Jonas Vozbutas: „Stengėmės, kad festivalis būtų įsimintinas“
Stovyklos veikloms geri bet kokie orai
Tekstilės grandas, nenorėjęs plaukti pasroviui
Apie tai, kas neturi teisės būti pamiršta

Laisvalaikis

Traškios bulvyčių spiralės, dėl kurių visi pames galvas
Žemaičių tautos vienybės diena Telšiuose
Kraš­tie­čių šven­tė Luo­kė­je
Aly­tu­je paaiš­kė­jo jau­ni­mo leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­nai
Pasaulinio garso miuziklą „Mamma Mia!“ žiūrovams dovanoja „Limarko“
Bai­gė­si Že­mai­ti­jos kraš­to ir ap­lin­ki­nių ra­jo­nų se­niū­ni­jų šach­ma­tų ma­ra­to­nas

Sveikata

Re­cep­ti­niai vais­tai per ato­sto­gas: ga­li­ma įsi­gy­ti Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­je
Kai ne­rū­šiuo­ja­me vais­tų – che­mi­niai pėd­sa­kai kė­si­na­si į po­že­mi­nius van­de­nis
Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
Kei­čia­si gy­dy­mo įstai­gų ver­ti­ni­mas: at­si­žvelgs ne tik į veik­lą ir fi­nan­sus, bet ir į po­žiū­rį į pa­cien­tą
Siū­lo­ma plės­ti de­fib­ri­lia­to­rių tink­lą: lai­ku su­teik­ta pa­gal­ba pa­dė­tų iš­gel­bė­ti tūks­tan­čius žmo­nių
Sveikatos priežiūra šiuolaikiniame pasaulyje
No Result
View All Result

Laikraštis

Apklausa

Kur leidžiate savo atostogas?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
  • Archyvas

Orai

Orai Telšiuose
Orai
Orai Telšiuose 2 savaitėms
  • Naujienos
  • Teminiai puslapiai
  • Teisėsauga
  • Laisvalaikis
  • Archyvas
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Kontaktai

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset