Švie­sos ir žo­džio dia­lo­gas „Atei­ties“ pro­gim­na­zi­jo­je

Tel­šių „Atei­ties“ pro­gim­na­zi­jos bib­lio­te­ka vi­są bend­ruo­me­nę įtrau­kia į tra­di­ci­nę Šiau­rės ša­lių li­te­ra­tū­ros sa­vai­tę. Tai skai­ty­mo šven­tė – paieš­kų ir nau­jo­vių, iš­mo­nės ir kal­ban­čio, skai­tan­čio pa­tir­tis, žo­džio ir re­gi­nio įma­no­mų ga­li­my­bių raiš­ka.

Šie­met – gam­tos te­ma, ak­tua­lių pro­ble­mų sie­ji­mas su sa­vo ap­lin­ka, glo­ba­laus kon­teks­to pa­tei­kia­mos grės­mės ir išei­ties iš stip­rių pra­ra­di­mų ga­li­my­bės. To­kia są­šau­ka su rea­liu gy­ve­ni­mu, ku­rį siū­lo Šiau­rės ša­lių ra­šy­to­jai. Pir­mų pir­miau­sia li­tua­nis­tės Li­nos Di­jo­kie­nės aš­tun­to­kai ma­žo­sios mo­kyk­los sa­lės erd­vė­je su­kū­rė skai­ty­mo ra­tą – „Gam­ta. Aš. Ka­tast­ro­fos aki­vaiz­do­je“. Ži­no­ma, ir bi­tės – tie­siai iš ek­ra­no, gy­va sa­vo šne­ka pri­mi­nė, kad yra, kad to­ji pa­ti iš­ny­ki­mo grės­mė ir jas, ir mus šian­dien sie­ja. Pra­si­dė­jo dia­lo­gas. Taip su aš­tun­to­kų pa­si­rink­tų iš­trau­kų skai­ty­mu ir gy­vu bi­čių dūz­ge­siu su­stip­rė­jo Švie­sos ir žo­džio dia­lo­gas. Ra­šy­to­jos Ma­jos Lun­de „Bi­čių is­to­ri­ja“ ir „Van­dens is­to­ri­ja“ nu­kė­lė į atei­tį, o jos vaiz­dai – jau šių die­nų tik­ro­vės pa­da­ri­niai: pa­tiems žmo­nėms teks dirb­ti tuos dar­bus, ku­riuos gam­ta vi­sa­da pa­ti pa­si­da­ry­da­vo už juos. Taip nu­tiks iš­nai­ki­nus vabz­džius, iš­kir­tus me­džius, iš­ju­di­nus le­dy­nus – gė­lo van­dens šal­ti­nius, ka­tast­ro­fa neiš­ven­gia­ma, be­sai­kis var­to­ji­mas ir nau­dos sie­kis priar­ti­na eko­lo­gi­nes grės­mes. Me­ni­nis žo­dis – emo­ci­jų kal­ba, fak­tų liu­di­ji­mas ir žmo­gaus bū­si­mas lai­kas, glau­džiai sie­ti­nas su da­bar­ties esa­mu lai­ku, tik­rai la­bai stip­riai pa­vei­kia.

Be­je, įsi­min­ti­nos ir pa­mo­kos, skir­tos Šiau­rės ša­lių li­te­ra­tū­ros sa­vai­tei, ku­rias ve­dė lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja L. Di­jo­kie­nė vi­zua­li­nio mąs­ty­mo me­to­du pa­gal nor­ve­gų dai­li­nin­ko N. Ast­ru­po „Ru­veb­jel­ler“ (Rus­me­nės) pa­veiks­lą, ta­pu­sį ir šių me­tų rek­la­mi­niu ren­gi­nių pla­ka­tu. Mo­ky­to­ja su 6a, 6b,7c kla­sių mo­ki­niais su­kū­rė spal­vo­met­rą. Įvai­rios už­siė­mi­mų už­duo­tys tar­si sa­vai­me at­vė­rė kiek­vie­no mo­ki­nio in­di­vi­dua­lius iš­gy­ve­ni­mus, o per spal­vas – ir iš­si­sa­ky­ta, ap­mąs­ty­ta, pa­ly­gin­ta. 8a ir 8b kla­sių mo­ki­niai su ru­de­niu lie­tu­vių poe­zi­jo­je su­si­pa­ži­no per Ba­ko, Ja­ki­ma­vi­čiaus, Ra­daus­ko, Sa­lo­mė­jos Nė­ries, Mai­ro­nio ei­lė­raš­čius, ku­riuos skai­tė pa­ti mo­ky­to­ja Li­na, klau­sė­si mu­zi­kos kū­ri­nių, ste­bė­jo ru­dens pa­veiks­lus, mąs­tė apie ru­dens po­vei­kį žmo­gui, apie žmo­gaus jaus­mus, kal­bė­jo, ko­dėl poe­tai mėgs­ta ru­de­nį, svars­tė, ko­kias emo­ci­jas žmo­nės ap­skri­tai iš­gy­ve­na ru­dens kas­die­ny­bė­je. Pa­si­tel­ku­si įvai­rius dar­bo me­to­dus, lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė L. Di­jo­kie­nė su­tel­kė mo­ki­nius at­vi­ram dia­lo­gui, su­da­rė pro­gą pa­mąs­ty­ti ir iš­siaiš­kin­ti jų pa­čių jaus­mus, at­pa­žin­ti nuo­tai­kų po­ky­čius.

8c kla­sės mo­ki­niai su mo­ky­to­ja Si­gi­ta Nag­lie­ne ru­dens re­gi­nį taip įpras­mi­no ei­lė­raš­čių min­ti­mis – jų pa­si­rink­ti poe­tai, gam­tos ir žmo­gaus ry­šys, vi­di­niai pa­ty­ri­mai iš­sa­ky­ti mo­kyk­los skai­tyk­lo­je. Jie pri­mi­nė ir su­stip­ri­no įspū­dį, ko­kie mes esa­me tra­pūs, koks svar­bus gy­va­sis pa­sau­lis, esan­tis ša­lia mū­sų, ir mū­sų pa­čių dva­si­nis gy­ve­ni­mas, kal­bė­jo, ką ga­li mei­lė. Bend­ra­vi­mo me­tu ap­tar­tos ir sa­vos ap­lin­kos pro­ble­mos, iš­sa­ky­tos pa­čių min­tys apie tai, kas ke­lia ne­ri­mą.

Sma­gu pa­mi­nė­ti, kad itin žais­min­gai ir ap­gal­vo­tai į Šiau­rės ša­lių li­te­ra­tū­ros sa­vai­tę įsi­trau­kė ir „Atei­ties“ pro­gim­na­zi­jos pra­di­nu­kai. „Gam­tos pa­veiks­lė­liai“ ne tik įspū­din­gai pa­puo­šė mo­kyk­los bib­lio­te­kos erd­vę, bet ir nu­ste­bi­no 2a kla­sės mo­ki­nių ge­bė­ji­mu su­kur­ti džio­vin­tų au­ga­lų kom­po­zi­ci­jas bu­te­liuo­se. Mo­ky­to­jos Da­lios Li­lei­kie­nės pa­de­da­mi jie pri­sta­tė ir tai, kas jų dar­buo­se pra­kal­bin­ta. Sa­ko, kad ir tė­ve­liai prie šios pa­veiks­lų iš­mo­nės „pri­ki­bo“ – tai­gi tik­ra veik­los har­mo­ni­ja! Po to – tų pa­čių ant­ro­kų įsuk­tas „Gam­tos me­tų ra­tas“ pa­gal S. Pal­ta­na­vi­čiaus kny­gą su­kte su­ko­si per ma­žų­jų at­ra­di­mus: au­ga­lai, ša­ke­lės, smul­kūs žie­de­liai, ak­me­nė­liai – ro­dos, pra­žy­do vi­su ru­dens gro­žiu.

O 4b kla­sė su mo­ky­to­ja Gra­ži­na Šim­ku­vie­ne ak­cen­ta­vo gam­tos mo­ty­vus per­skai­ty­tų kny­gų vei­kė­jų pa­šne­ke­siu. Ren­gi­nių sū­ku­ry­je 2b kla­sė su mo­ky­to­ja Ing­ri­da Bru­žie­ne iš­sa­miai stu­di­ja­vo pir­mą­ją sa­vo gy­ve­ni­mo en­cik­lo­pe­di­ją – S. Pal­ta­na­vi­čiaus „Ma­no rau­do­no­ji kny­ga“ – tai pa­teik­tys, klau­si­mai ir at­sa­ky­mai. „Ru­de­nė­jant“ su mo­ky­to­ja Vir­gi­ni­ja Va­si­liaus­kai­te 3b kla­sė dar­niai jun­gė lie­tu­vių ir dai­lės pa­mo­ką: ra­šė ra­ši­nius, pie­šė ir pra­kal­bi­no tam­sė­jan­tį me­tą. Svar­biau­sia, kad nie­kas ne­prit­rū­ko drau­gui žo­džio. Tai­gi apie ru­de­nį pa­mąs­ty­ti, į jį įsi­žiū­rė­ti ir ja­me bū­ti kvie­tė vi­si mo­ki­niai, pa­si­tel­kę mu­zi­ką, kny­gą, pa­veiks­lą, gy­vo žo­džio skam­be­sį – daug kas gy­ve­ni­me, gam­to­je pa­si­kei­čia ir la­bai svar­bu, kad tai vyk­tų na­tū­ra­liai. Kny­gų skai­ty­mus pra­tę­sė ir mo­ky­to­ja Zi­ta Liut­ku­tė su pail­gin­tos die­nos gru­pės mo­ki­niais – „Jei su­tik­tum lo­kį“. Įsi­vaiz­duo­tas lo­kys – nu­pieš­tos jo iliust­ra­ci­jos, iš­sa­ky­ti jaus­mai, at­rink­ti gra­žiau­si lo­kio po­rtre­tai.

Šven­tės su Šiau­rės ša­lių li­te­ra­tū­ros pa­tir­ti­mi bai­gė­si mo­kyk­los bib­lio­te­kos skai­tyk­lo­je.

Tel­šių „Atei­ties“ pro­gim­na­zi­ja: Van­da KU­ZIE­NĖ, Si­gi­ta STONG­VI­LAI­TĖ