Renavo dvaro rūmai, be savo išskirtinio grožio, tapo ir ta vieta, kurioje trejus vaikystės metus praleido du iškilūs Lietuvos ir Lenkijos politiniai veikėjai – broliai Narutavičiai.
Renavo dvaro sodybos muziejaus direktorius Deividas Makavičius sakė: ekskursantai nustemba, kad tokiame atokiame kaimo dvarelyje vaikystės metus praleido istorinės asmenybės – Lietuvos šviesuomenės, inteligentijos atstovai, tad ir į Renavą pradeda žiūrėti kitomis akimis.
Mokė pirmųjų raidžių
Tai, kad Renavo rūmuose kelerius vaikystės metus praleido broliai Narutavičiai, dabar liudija prieš ketverius metus dvaro pergolėje (pavėsinėje) iškilmingai atidengta skulptūra, kurią sumanė skulptorius Romualdas Kvintas, o idėją įgyvendino Martynas Gaubas.
Skulptorius brolius Narutavičius vaizduoja dar vaikus: vyresnysis Stanislovas žvelgia į vieną pusę, o jaunesnysis Gabrielius žiūri priešinga kryptimi, vyresnysis brolis uždėjęs ranką jaunesniajam ant peties.
Trejus metus – nuo 1868-ųjų vasaros – brolius Narutavičius Renave mokė lietuviškų kalendorių leidėjas, žinomas pedagogas ir švietėjas Laurynas Ivinskis.
Straipsnyje „Laurynas Ivinskis Renave“ Danutė Petkevičiūtė pažymi, kad L. Ivinskis Stanislovui įskiepijo meilę lietuvių kalbai ir žemaičių tautosakai, o trejais metais jaunesnį Gabrielių, prabėgus metams, jau galėjo mokyti pirmųjų abėcėlės raidžių ir skaitymo.
Prezidentavo tik penkias dienas
Gruodžio viduryje minimos pirmojo Lenkijos prezidento Gabrieliaus Narutavičiaus mirties metinės – jis buvo inauguruotas 1922 m. gruodžio 11 d., bet jau po penkių dienų žuvo – lenkų nacionalistas šovė į dailės parodoje apsilankiusį prezidentą ir mirtinai sužeidė. G. Narutavičius buvo palaidotas Varšuvos Šv. Jono katedros kriptoje.
1865 metų kovo 17 d. Telšiuose gimęs ir trejus vaikystės metus Renave praleidęs būsimasis Lenkijos vadovas pradinių mokslų mokėsi Liepojos gimnazijoje, studijavo Sankt Peterburge. Persikėlęs į Šveicariją jis išgarsėjo kaip hidroelektrinių statybų vadovas, šios šalies elektrifikacijos pradininkas, G. Narutavičius dirbo Ciuricho politechnikos institute dekanu.
1919 m. vasarą G. Narutavičius aktyviai įsitraukė į nepriklausomos Lenkijos valstybės kūrimą – tapo viešųjų darbų ministru, užsienio reikalų ministru, dirbo Lenkijos vyriausybės atstovu Vilniaus krašte.
Ryškų pėdsaką mūsų šalies istorijoje paliko ir G. Narutavičiaus vyresnysis brolis Stanislovas. Jis yra vienas iš dvidešimties Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iniciatorių – Vasario 16-osios akto signatarų.
Skulptūra kelia susidomėjimą
D. Makavičius „Santarvei“ sakė, kad vien tai, jog Renave jų šalies vadovas praleido vaikystę, vilioja turistus iš Lenkijos – yra sudarytas maršrutas pirmojo Lenkijos prezidento gyvenimo vietovėmis, į jį įtrauktas ir Renavas.
„Be tikslinių ekskursijų, atvažiuoja ir lenkai, kurie atvyksta su reikalais į „ORLEN Lietuva“ gamyklą. Juos maloniai nustebina, kad atokiame dvarelyje, kaimo vietovėje, kažkada pirmųjų raidžių mokėsi jų prezidentas. Tada jie visai kitaip žvelgia į šiuos rūmus, jų aplinką. Prieš kelerius metus čia pastatyta skulptūra lankytojams yra papildomas akcentas – jie ne tik gali susipažinti su istorine medžiaga, bet ir pamatyti tuos berniukus, kurie užaugę nuveikė naudingų darbų ir Lietuvai, ir Lenkijai“, – pasakojo muziejaus direktorius.
Apie šią skulptūrą informacijos viešojoje erdvėje yra pakankamai, todėl lankytojai beveik visais atvejais žino, ką ji vaizduoja. Anot direktoriaus, dažniausiai tenka tik paaiškinti, kad vyresnis berniukas yra Stanislovas, o mažesnis – Gabrielius.
Renavo dvaro savininkas, baronas Antanas Rionė turėjo įtakos ir tolesniam brolių likimui, jų švietimui – baronas brolių Narutavičių motinai paliko nedidelę palikimo dalį, šie pinigai padėjo jiems siekti mokslo žinių Liepojos gimnazijoje.
Vidas STANKUS
Nuotr. iš Renavo dvaro archyvo
Loading ...
