Beveik prieš aštuonis dešimtmečius vokiečiai, okupavę Lietuvą, areštavo 46 mūsų šalies inteligentijos atstovus ir uždarė juos Štuthofo koncentracijos stovykloje.
Tarp iškilių asmenybių, kurių vargus knygoje „Dievų miškas“ aprašė rašytojas Balys Sruoga, buvo ir aštuonerius metus Mažeikiuose mokytojavęs Antanas Januševičius.
Dirbo nuoširdžiai ir atsidėjęs
Prieš 120 metų Marijampolės apskrities Liubavo valsčiaus Epidermių kaime gimusiam pedagogui, istorikui, žurnalistui, redaktoriui A. Januševičiui kelias į Mažeikių gimnaziją prasidėjo atkakliai siekiant mokslo – 1925 m. jis baigė Marijampolės valstybinę Rygiškių Jono gimnaziją, po penkerių metų – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Filosofijos skyrių, metus mokėsi Karo mokykloje. Mokydamasis universitete priklausė ateitininkų organizacijai, dvejus metus buvo „Ateities“ žurnalo redaktorius.
Kraštotyrininkas Algirdas Vilkas pasakojo, kad Mažeikių gimnazijoje A. Januševičius dirbo 1931–1939 m., penkerius paskutinius mokytojavimo metus jis buvo gimnazijos vicedirektorius (vėliau ši pareigybė pervadinta į inspektorių).
Mažeikiškiams gimnazistams A. Januševičius dėstė istoriją, visuomenės mokslą ir prancūzų kalbą, 1936 metais gimnazijos direktorius Juozas Rainys pedagogo atestacijoje rašė: „Mokytojo ir auklėtojo darbui dirbti sugebėjimų turi pakankamai, dirba nuoširdžiai ir atsidėjęs, nesigailėdamas laiko ir popamokiniam mokinių darbui organizuoti.“
Aktyviai dalyvavo šaulių veikloje
A. Januševičius vien pamokomis neapsiribojo – nuo pat atvykimo į mūsų miestą atsargos leitenantas buvo renkamas Lietuvos šaulių sąjungos rinktinės tarybos nariu, buvo Sąjungos Vilniui vaduoti narys, dalyvavo Atsargos karininkų sąjungos veikloje.
A. Vilkas akcentavo, kad mokytojas rašė pedagoginėmis temomis, bendradarbiavo su leidiniais „XX amžius“, „Lietuvos mokykla“, „Tautos mokykla“, buvo Lietuvos mokytojų sąjungos narys.
1939 m. rugpjūčio mėnesį aštuonerius metus mažeikiškių šaulių veikloje aktyviai dalyvavusį A. Januševičių rinktinės šauliai išlydėjo į Skuodą, kur jis metus dirbo šio miesto gimnazijos direktoriumi.
Nuo 1940 m. rugsėjo pedagogas metus dirbo Marijampolės Rygiškių Jono valstybinėje gimnazijoje istorijos mokytoju, vėliau iki pat suėmimo buvo jos direktorius.
Pateko į įkaitų grupę
1941 m. prasidėjus nacistinei okupacijai, lietuviai nesitaikstė su vokiečių priemonėmis niokoti Lietuvos ūkį, griežtai nusistatė prieš SS dalinių kūrimą Lietuvoje. Tam labiausiai priešinosi šalies inteligentija, todėl atsako ilgai laukti neteko: buvo uždarytos aukštosios mokyklos, nemažai kitų švietimo ir kultūros įstaigų, prasidėjo žmonių gaudynės, suėmimai.
1943 m. kovo 16–17 d. buvo suimta 46 lietuvių inteligentų grupė, tarp kurių – penki profesoriai, keturi gimnazijų direktoriai (tarp jų – ir A. Januševičius), trys advokatai, du kunigai, penki buvę generaliniai tarėjai. Visi jie buvo išvežti į Lenkijoje esančią Štuthofo koncentracijos stovyklą.
Per pirmuosius du mėnesius nuo mušimo, išsekimo ir ligų iš šios grupės mirė devyni žmonės, tarp jų – ir pėdsaką Mažeikiuose palikęs mokytojas A. Januševičius. Susirgus dėmėtąja šiltine mirtis jį ištiko birželio 7 d.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje per kalinių evakuaciją mirtis pasiglemžė dar du šios grupės žmones, likę gyvi Štuthofo kaliniai arba išsibarstė po pasaulį, arba sugrįžo į Lietuvą.
Mažeikių gimnazijos vicedirektoriaus A. Januševičiaus atminimas, kaip ir kitų Mažeikių gimnazijos mokytojų ir mokinių, žuvusių už Lietuvos laisvę 1941–1954 m., įamžintas prieš šešerius metus Merkelio Račkausko gimnazijos prieigų grindinyje įmontuotoje marmurinėje paminklinėje lentoje.