„Pastebėjau, kad žemaičių kalba labiau skiriasi nuo bendrinės kalbos nei bet kuri iš anglų tarmių viena nuo kitos“, – sako Harris Mowbray, Vašingtone gyvenantis kalbininkas mėgėjas, programuoto-
jas.
23-ejų metų vaikinas, naudodamasis savo technologinėmis žiniomis, yra sukūręs Brailio raštą daugybei kalbų, užsiima ir kitais kalbiniais projektais.
Šiuo metu Harris kuria Brailio raštą žemaičių kalbai.
– Kuo Jus sudomino žemaičių kraštas ir kalba?
– Iš istorijos pamokų jau žinojau, kad Žemaitija yra Lietuvos regionas, apimantis daug šios šalies istorijos. Buvo įdomu sužinoti, kad šiuo metu žemaičiai tebeturi tam tikrų unikalių tradicijų, kurios šį regioną daro išskirtinį. Naudodamasis technologijomis, noriu padėti mažoms kalbinėms Europos bendruomenėms, taigi, logiška, kad galiausiai priėjau prie žemaičių kalbos.
– Kaip kilo mintis pradėti šį projektą? Ar su kuo nors bendradarbiaujate?
– Man kilo idėja išspręsti daugelio pasaulio šalių, kurių kalboms nėra sukurtas Brailio raštas, problemą. Ir nuo tada aš darbuojuosi, kad sukurčiau šį raštą daugiau nei šimtui pasaulio kalbų, kurios jo neturi. Tačiau mažesnė dalis mano pasiūlymų buvo priimta.
Dirbu su žmonėmis, kurie kalba ta kalba, kuriai kuriu raštą, ir bandau šnekėtis su tos bendruomenės vadovais apie mano vykdomo projekto potencialą. Ir šiuo atveju, kuriant raštą Žemaitijai, yra kalbinis barjeras, aš nekalbu lietuviškai, todėl prašiau kelių žmonių, kuriems žemaičių kalba yra gimtoji, padėti man.
Pirmiausia pagelbėjo Žemaičių kalbos instituto direktorius Arnas Udovičius. Bandau rasti žmonių, turinčių regėjimo negalią, su kuriais galėčiau bendradarbiauti, bet tam ne visada yra palankių galimybių, nes aš gyvenu Jungtinėse Valstijose ir susisiekti su kitomis šalimis, tokiomis kaip Lietuva, yra sunkiau.
– Tiek aš, tiek, manau, daugelis mūsų skaitytojų mažai žinome apie Brailio raštą. Ar galėtumėte trumpai jį apibūdinti?
– Brailio raštas yra sistema, paremta lytėjimu, ji skirta akliesiems ir turintiesiems regėjimo sutrikimų. Kiekviena raidė ir skyrybos ženklas atitinka 2 ar 3 šio rašto taškus. Brailio raštas pagal tarptautinius standartus yra vienodas visoms šalims. Pavyzdžiui, raidę d atitinka⠙ anglų, lietuvių, žemaičių, prancūzų, italų ir kt. šalių Brailio rašte. Taip pat šis ženklas⠙ atitinka raidę д rusų, ukrainiečių, baltarusių Brailyje.
Brailio raštu galima rašyti ir jį skaityti specialiuose akliesiems skirtuose kompiuteriuose. Šis raštas apima ir matematinį, muzikinį, mokslinės kalbos žymėjimą. Tai leidžia akliesiems siekti karjeros įvairiose srityse, kitu atveju šiems žmonėms tai būtų nepasiekiama.
– Kaip vyksta šio rašto kūrimo procesas? Kokių gebėjimų tam reikia, kas sunkiausia?
– Pirmiausia aš internete atlieku tyrimą, ieškau, kokioms kalboms reikėtų Brailio, ir išsiaiškinu, kokios jos šį raštą jau turi. Dažniausiai Brailio rašto sistemą pagrindžiu jau egzistuojančia sistema, taigi, pavyzdžiui, žemaitiškas Brailis yra tiesiog lietuviškasis Brailio raštas, į kurį įtrauktos kelios papildomos raidės. Aš tik logišku būdu turiu priskirti naujų raidžių naujam Brailio raštui, atsižvelgdamas į tarptautinius standartus. UNESCO šiuos standartus įtvirtino 1951 m., todėl kai kurie mano pasirinkimai gali atrodyti savavališki (tokie kaip raidę ū perteikiant ženklu ⠳, kai u atitinka ⠥), nors iš tiesų precedentą jie turi.
– Turbūt jau susipažinote su žemaičių kalba. Kokias jos ypatybes pastebėjote?
– Turiu pripažinti, kad žinau tik kelis lietuviškus žodžius, nes neturiu pakankamai laiko išmokti visų šalių, kurioms padedu – kuriu Brailio raštą, kalbų.
Vis dėlto per trumpą laiką pastebėjau, kad žemaičių kalba labiau skiriasi nuo bendrinės kalbos nei bet kuri iš anglų tarmių viena nuo kitos. Nenustebčiau, jei yra lietuvių (iš kitų Lietuvos regionų), kuriems sunkoka ją suprasti.
– Kokiuose panašiuose projektuose esate dalyvavęs?
– Aš jau sukūriau Brailio raštą daugybei kalbų, bet, tiesą sakant, dauguma bendruomenių nesidomi šiuo raštu, nors jis joms pagelbėtų. Nieko dėl to negaliu padaryti.
Iš esmės nebeliko kalbų, su kuriomis galėčiau dirbti, mano sąraše tokių yra dvi. Pavyzdžiui, aš noriu sukurti Brailio raštą latgalių etnolektui.
Šiuo metu dirbu su oseidžų tauta, vietine Amerikos gentimi Oklahomoje. Naudoju kompiuterinį programavimą, kad sukurčiau tokius dalykus, kaip internetinis žodynas ir klaviatūra jų kalbai. Tai vienas iš projektų, kuriais dabar užsiimu.
Taip pat šiuo metu dirbu, kad sukurčiau klaviatūrą žemaitiškai abėcėlei „Mac“ kompiuteriuose, tikiuosi, tai bus naudinga naudojantis internetu.
Noriu padėti Žemaitijai ir kitais būdais, bet man būtinai reikės ir bendruomenės pagalbos. Žiūrėsime, kaip klostysis ateitis.
– Lietuvai ir ypač mūsų Žemaitijos kraštui darote gerą, prasmingą darbą. Galbūt yra minčių čia apsilankyti, susipažinti su žmonėmis, kultūra?
– Labai ačiū. Tikiuosi su savo mergina ateityje, galbūt pirmą 2023-iųjų pusmetį, aplankyti Lietuvą ir Žemaitiją. Neseniai lankiausi Lietuvos ambasadoje JAV, kur įdaviau pirmuosius dokumentus dėl žemaitiškojo Brailio rašto. Ten man suteikė turistinės informacijos apie Lietuvą ir Vilnių.
Šalis atrodo graži ir tikiuosi, kad galėsiu čia praleisti šiek tiek laiko. Pažįstu tik porą žmonių Lietuvoje, bet turiu vilties prieš čia atvykdamas susipažinti su didesniu būriu lietuvių.
Martina RUGINYTĖ
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Loading ...
