Kolegijos posėdis: apie užmojus Respublikos g. grįsti klinkerio danga ir rekonstruoti buvusį policijos pastatą

Planuojamą Menų mokyklos koncepciją Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos nariams pristatė Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas Algirdas Žebrauskas. Būsimą Menų mokyklą, kuri atsirastų sujungus Muzikos ir Dailės mokyklas, pasiūlyta įkurdinti buvusiame policijos pastate (Respublikos g. 28). Pasak A. Žebrausko, šios patalpos puikiai atitinka keliamus mokyklų reikalavimus (kabinetų dydžiai, garso izoliacija, susisiekimas, šalia Telšių kultūros centras, Žemaitės dramos teatras, naujasis miesto amfiteatras ir t. t.). Be to, Architektūros skyriaus vedėjo teigimu, šiek tiek pakoregavus, būtų galima panaudoti ir senąjį policijos pastato rekonstrukcijos projektą. Taip esą būtų sutaupytos lėšos, mat korekcija kainuotų mažiau, nei pirkti naują projektą.

Pačią teritoriją, anot A. Žebrausko, būtų galima padalinti į dvi dalis: viršutinę (arčiau kalno) ir apatinę (kuri ribojasi su Respublikos g.). Viršutinėje teritorijos dalyje galėtų numatyti gyvenamųjų namų, taip pat ir daugiaaukščių, statybą, o apatinėje, kurioje yra policijos pastatas, – įkurti Menų mokyklą. „Mes negalime visiškai iš senamiesčio išstumti gyvenamųjų namų. Jis turi būti gyvas, – Kolegijos nariams savo argumentus dėstė Architektūros skyriaus vedėjas. – Kalbant apie patį policijos pastatą – dalį, kuri yra paminklinė, reikėtų restauruoti nieko nekeičiant, tik pritaikant vidų Menų mokyklos poreikiams. Kad ir kaip keista, tačiau buvusio policijos pastato tardytojų kambarėliai puikiai atitinka Muzikos mokyklos keliamus reikalavimus dėl kabinetų: jie maži ir netgi turi gerą garso izoliaciją.“

Menų mokykla, kaip teigė A. Žebrauskas, būtų įsteigta sujungus Telšių dailės ir muzikos mokyklas. Nauja įstaiga idealiai sutilptų buvusiame policijos pastate: senasis pastatas atitektų menininkams, o naujasis – muzikantams. Abi dalis jungtų bendros erdvės: koridoriai, salės ir t. t. „Su mokyklų bendruomenėmis mes apie tai kalbėjomės. Įsikurti būtent Respublikos g. 28 jos pritarė“, – tvirtino architektas.

„Telšių rajono savivaldybės tarybai reikės apsispręsti, ar pritarti šiai idėjai, ar ne, – kalbėjo Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva. – Reikės skirti lėšų projektui koreguoti. Galimus buvusio policijos pastato rekonstrukcijos finansavimo šaltinius šiuo metu matome du: Valstybės investicijų programa bei 2014–2020 m.  Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos. Techninio projekto paruošimas kainuotų apie 100 tūkst. Lt, o rekonstrukcijos sąmatinė vertė – 6–7 mln. Lt.“

Tačiau ar palaikys savo koalicijos partnerių siūlymus, suabejojo Darbo partijos frakcijos Telšių rajono savivaldybės taryboje narys Rimantas Adomaitis. „Kol kas tiek šalis, tiek rajonas išgyvena sunkius finansinius laikus. 

Todėl norėčiau, kad meras, prieš rekonstruodamas buvusį policijos pastatą ir į jį įkeldamas Menų mokyklą, atsakytų mums: kas bus su tuštėjančiomis ir ištuštėsiančiomis kitų mokyklų patalpomis, pavyzdžiui, „Germanto“, „Ateities“, likviduotos Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, Jaunimo, Suaugusiųjų mokyklų?“ – rajono vadovo klausė darbietis.

„Galiu atsakyti iš karto: Jaunimo ir Suaugusiųjų mokyklos bus keliamos į „Ateities“ pagrindinės mokyklos patalpas. Jaunimo mokyklos patalpos bus parduodamos, Suaugusiųjų mokyklos Savivaldybei priklausanti dalis perduota Švietimo ir mokslo ministerijai, – dėstė meras V. Kleiva. – Dėl „Germanto“ pagrindinės mokyklos: aš netikiu, kad ji ištuštės. Per metus mokinių srautai susigulės, ir ši ugdymo įstaiga, manau, išlaikys iki 500 mokinių.“ Taip pat, rajono vadovo teigimu, Menų mokyklą įkūrus buvusiame policijos pastate, bus parduodamos ir likusios laisvos Dailės mokyklos patalpos: „Kol kas tik nieko negaliu pasakyti dėl likviduotos Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos patalpų. Yra minčių, kaip jas panaudoti, tačiau jų dar nenorėčiau atskleisti.“

Kolegijos posėdyje Architektūros skyriaus vedėjas A. Žebrauskas trumpai pristatė ir pagrindinius planuojamos Respublikos g. rekonstrukcijos akcentus. Pasak jo, gatvės rekonstrukcija būtų suskirstyta į tris etapus. Pirmasis etapas prasidėtų nuo Turgaus a. sankryžos. „400 m ilgio gatvės atkarpą – nuo kavinės „Kvorta“ iki ties Žemaitės dramos teatru esančia perėja – siūloma daryti sustiprinta danga – kloti senamiesčio tipo klinkerio danga, – pasakojo architektas. – Senesniais laikais panašia danga Respublikos gatvė ir buvo išklota. Ši danga turėtų būti dviejų spalvų – iškart darant perėjimus ir pan., kad nereikėtų kasmet dažyti iš naujo.“ Likusi gatvės dalis būtų asfaltuojama. Rekonstrukcijos metu numatoma sutvarkyti ir bortelius, trinkeles, pastatyti informacines rodykles, ženklus, autobusų stoteles, padaryti saugumo saleles, pėsčiųjų takus ir t. t. Gatvės rekonstrukcijai lėšos numatomos iš Europos Sąjungos 2014–2020 m. laikotarpio struktūrinės paramos.

Savivaldybės meras V. Kleiva iškėlė mintį, jog rekonstruotoje Respublikos gatvėje reikėtų apriboti eismą, t. y. gatvę bent jau savaitgaliais palikti tik pėstiesiems. Tačiau tokia rajono vadovo idėja kolegų palaikymo nesulaukė, buvo sukritikuota. Esą, uždarius automobilių eismą Respublikos gatvėje, ji taptų visiškai tuščia. Praeitų tik keletas didesnių būrelių tikinčiųjų sekmadieniais po šv. Mišių. „Paprasčiausiai Respublikos gatvėje nėra ką veikti, kad galėtų pritraukti pakankamai žmonių, kurie ją padarytų gyvą. Juolab kam daryti pėsčiųjų gatvę, kai visai šalia, Masčio ežero pakrantėje, jiems yra sudarytos visos sąlygos vaikščioti“, – kalbėjo kolegos.