Liepos 19 d. Šiaurės Švedijoje įvyko kraupi avarija. Į stabdančio vilkiko galą atsitrenkus lietuvių mikroautobusui, žuvo net trys jaunuoliai: telšiškiai Vitalijus Polius, Justas Alvinskas ir kuršėniškis Stanislovas Ruškus. Ketvirtojo vaikino Andriaus Kreišmono būklė itin sunki.
Per eismo įvykį sužeisto telšiškio gyvybė buvo patikėta švedų medikams, kurie jam suteikė pirmąją būtiną pagalbą. A. Kreišmono sesuo Audronė teigė, kad per dvi savaites, praleistas Švedijos ligoninėje, broliui buvo atlikta 5 val. trukusi dešiniosios kojos operacija, skirti viso kūno skausmą malšinamieji vaistai, nusiurbti ant galvos smegenų susikaupę skysčiai ir paskirti antibiotikai, gydantys galvos pamato skilimo sukeltą infekcinį nervų sistemos uždegimą – meningitą.
Tačiau apie tikrąją Andriaus būklę artimieji sužinojo iš Klaipėdos universitetinės ligoninės medikų lūpų. „Švedų daktarai – nekalbūs. Jie nesistengė mums nieko aiškinti. Žinojome tik tiek, kad Andriui buvo atlikta kojos operacija ir nuolat leidžiami skausmą malšinamieji, raminamieji vaistai. Švedai nuolat kartojo, kad paciento būklė – stabili, tačiau jie melavo. Mano brolis vis dar komos būsenos“, – susijaudinimo neslėpė A. Kreišmonaitė.
Andriaus artimieji džiaugėsi, kad vaikinas nuo rugpjūčio 2 d. jau gydomas Lietuvoje, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Tačiau sužeistojo mamai Reginai ir seseriai Audronei teko nueiti kryžiaus kelius, kol telšiškis buvo pargabentas į tėvynę. Švedijos medikai griežtai uždraudė Andrių į Lietuvą vežti reanimobiliu, nes 2 paras trukusios kelionės jis nebūtų ištvėręs. Liko tik vienintelis, bet itin brangus būdas susigrąžinti per avariją nukentėjusįjį į gimtinę – oro linijos. Lėktuvo paslaugos, anot sesers, kainuoja apie 15 tūkst. eurų. A. Kreišmonaitė sužinojo, kad Lietuvos ligonių kasos tikriausiai apmokės brolio operaciją ir pirminį gydymą Švedijoje, tačiau jo pargabenimo į tėvynę sąskaitą teks padengti pačioms.
Šiuo metu A. Kreišmoną prižiūri Klaipėdos medikai. Vaikinui atlikta dar viena 4 val. trukusi dešiniosios kojos operacija, sugipsuota kairioji ranka, nuolat traukiami ant galvos smegenų besikaupiantys skysčiai ir įvairiausiais būdais kovojama su po visą kūną išplitusiu meningitu, dėl kurio Andriaus kūno temperatūra siekia 41 laipsnį. Kiek pažeistos telšiškio smegenys, dar nėra aišku. Jis – vis dar negilios komos būsenos.
Gyvenimas – negailestingas. Rugpjūčio 7 d. telšiškio mamą Reginą pasiekė žinia, jog jos sūnus gali visiškai nevaldyti nei rankų, nei kojų, kadangi šiuo metu visos galūnės nejautrios. Medikai ragina apsišarvuoti geležine kantrybe ir laukti gerėjančios vaikino sveikatos, iš organizmo pasitrauksiančio uždegimo ir įvyksiančio stebuklo – Andriaus pirmųjų žingsnelių ir pirmojo rankos mosto.
Tačiau A. Kreišmono mamą ir seserį gąsdina artimiausiu laiku jas pasieksianti nesuvokiamo dydžio sąskaita už Andriaus pargabenimą į tėvynę. „Tokios pinigų sumos mes tikrai neturime ir net neįsivaizduoju, kaip reikės šią sąskaitą apmokėti. Mums nuolat gelbsti artimieji, giminaičiai, bet gal ir kraštiečiai nebus abejingi mūsų šeimą užklupusiai nelaimei“, – kalbėjo ašaras vos tvardanti R. Kreišmonienė.
Galintieji ir norintieji materialiai paremti A. Kreišmono pargabenimą į Lietuvą gali aukoti lėšų į asmeninę per avariją sunkiai nukentėjusio telšiškio mamos Reginos Kreišmonienės sąskaitą – LT974010042800261857 (AB DnB Nord bankas).
A. Kreišmonaitė palaiko ryšį su brolio bendrakeleivių, patekusių į mirties gniaužtus, giminaičiais. Merginai skaudu, kad į Švediją nuvykę žuvusių vaikinų artimieji jų kūnus pamatė tik po dviejų savaičių, o atsisveikinti laiko buvo skirta tik pusantros valandos. Anot Audronės, dar nėra visiškai aišku, kaip žuvusieji bus pargabenti namo – urnose ar karstuose. Žinoma tik tiek, jog kremuoti vaikinų kūnai Lietuvą pasiektų rugpjūčio 14 d., o gimtojoje žemėje ilsėtųsi dar po mėnesio.