Liepos 13-ąją žemaičiai minėjo Durbės mūšio pergalės sukaktį. Dabar ši diena laikoma Žemaičių tautos vienybės diena.
Prie Didžiosios žemaičių sienos
Renginiai Telšiuose prasidėjo Respublikos gatvėje, prie Didžiosios žemaičių sienos. Ten Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojas doc. Mindaugas Šimkevičius ir Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas atidengė naują meninę plokštę, skirtą 2022-iesiems – Žemaičių kalbos metams – įprasminti.
Anot autoriaus M. Šimkevičiaus, sukurti meninę plokštę žemaičių kalba nebuvo toks paprastas dalykas, kaip gali pasirodyti iš karto, bet ir nebuvo toks labai sudėtingas, kaip gali pasirodyti ne iš karto: „Tiesiog reikėjo pasinerti į tą žemaitiškų žodžių, sakinių, intonacijų pasaulį. Tai nebuvo labai sudėtinga, nes tame pasaulyje aš gyvenu jau nuo pat gimimo. Gimiau, augau, kalbos pradėjau klausytis ir ja šnekėti gimtuosiuose Telšiuose. Todėl ta kalba man yra labai artimas dalykas. Nors ne visada šneku žemaitiškai, bet iš širdies to niekada nepaleidžiu.“
M. Šimkevičius pasakojo, kai jau pradėjęs dėlioti mintis, kaip turėtų atrodyti šita plokštė, visų pirma atsiminęs bičiulio poeto Vytauto Stulpino kažkada pasakytą jam sakinį apie žemaičių kalbą: „Žemaitėškā šnekietė ī kap kūlius ritintė“.
„Taip viskas ir prasidėjo… Šis sakinys ir tapo pagrindine kūrinio „ašimi“. Pagrindinėje kūrinio dalyje yra išgraviruoti įvairūs žemaitiški žodžiai, o aplink centrinę plokštę yra išsidėstę trys „kūliai“, kurie yra su bronzinėmis plaketėmis ir turi tam tikras nuorodas į tam tikrus dalykus. Viena – skirta istoriniam aspektui, antroji rodo žemaičių kalbos įvairovę, trečiojoje su QR kodo pagalba galima išgirsti žemaičių kalbos skambesį. O apatinis akmuo – kertinis, skirtas žemaičių kalbos saugotojams, puoselėtojams ir skleidėjams“, – kalbėjo autorius.
Sveikinimo žodžius tarė Telšių rajono savivaldybės meras K. Gusarovas, Didžiosios žemaičių sienos idėjos autorius, Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Algirdas Žebrauskas, LR Seimo nario Valentino Bukausko patarėja Aušra Karvelienė.
LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė įteikė apdovanojimą J. E. Telšių vyskupui Algirdui Jurevičiui, kuris pašventino naująjį kūrinį Didžiojoje žemaičių sienoje. Ženklas vyskupui įteiktas už reikšmingus, išliekamąją vertę turinčius, įsimintinus darbus Žemaitijai, kurie stiprina Žemaitijos tapatybę, istorinę atmintį ir kalbą.
Susirinkusiesiems grojo Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“ (vad. Rita Macijauskienė).
Kadangi eismas Respublikos gatvėje renginio metu uždarytas nebuvo, netrūko papildomo triukšmo: pravažiuojančių mašinų vairuotojai stabdė ir vėl spaudė greičio akceleratorius, o gatvėje stovintys renginio dalyviai saugojo vienas kitą perspėdami, sunerimę trūkčiojo pečiais, kreipė žvilgsnius nuo veiksmo, kurio atvyko stebėti.
Durbės skvere
Po pusvalandžio renginys persikėlė į Durbės skverą, prie paminklo Durbės mūšiui. Pradžioje vėl netrūko sumaišties: kodėl delsiama pradėti minėjimą, pabaigoje – visi jau svarstė, kodėl Žemaičių vienybės dienos minėjime dalyvavusi Latvijos folkloro grupė „Vilki“ („Vilkai“) nekoncertuoja amfiteatre, kur žiūrovai būtų galėję patogiai sėdėti, bet prie paminklo. Todėl dalis susirinkusiųjų pavargę stovėti šurmuliavo ir jau patogiai taisėsi amfiteatre, nes ten ruošėsi koncertuoti grupė „Skylė“.
Renginyje susirinkusiuosius sveikino Žemaičių kultūros draugijos pirmininkai: esamas – Algirdas Žebrauskas ir buvęs – Stasys Kasparavičius, Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius.
A. Žebrauskas įteikė žemaičio pasus Sandrai ir Laimonui Jonkams.
Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos mokinė Marija Daubarytė skaitė meninį tekstą apie laimę būti žemaičiu. Mergaitė yra respublikinio etnokultūros konkurso „Tarmių lobynai“ laureatė.
Trankiai Durbės mūšio pergalę įprasmino „puškoriai“ Vitas Pocius ir Antanas Šiaučiūnas.
Dažnas žemaitis rankose laikė Žemaitijos vėliavą, buvo pasipuošusių tautiniais rūbais. Vienas kitą sveikino su švente ir ragino puoselėti žemaičių kalbą, papročius, savo kraštą.