
Šią savaitę abiturientai sužinojo laikytų egzaminų rezultatus. Mūsų rajone šiemet aukščiausią – 100 balų – įvertinimą gavo keturi mokiniai. Trys jų – iš anglų kalbos egzamino, o vienas – iš lietuvių kalbos ir literatūros. Sunkiausias abiturientams buvo matematikos egzaminas – jo neįveikė beveik pusė laikiusiųjų.
Geriausių šių metų rajono abiturientų pasiteiravome, kokios nuotaikos apėmė sužinojus rezultatus, pasmalsavome apie ateities planus.
Monika GIRDVAINĖ
Bendra statistika
Šiais metais valstybinius brandos egzaminus laikė 400 Telšių rajono abiturientų. Tarp jų – 99 Telšių regioninio profesinio mokymo centro mokiniai.
„Kiekvienas abiturientas rinkosi laikyti vidutiniškai tris egzaminus. Populiariausi, kaip ir kasmet, buvo anglų kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos egzaminai. Rajono bendrojo ugdymo mokyklų abiturientai išlaikė 87,74 proc. visų pasirinktų egzaminų“, – informavo Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Renata Buivydienė.
Specialistė pastebėjo, kad sunkiausiai, kaip ir visoje Lietuvoje, abiturientams sekėsi laikyti matematikos valstybinį egzaminą. Lietuvoje šį egzaminą išlaikė 64,59 proc., o mūsų rajone – 53,53 proc. jį pasirinkusiųjų.
Sėkmingiausi abiturientams buvo istorijos, geografijos, chemijos, rusų ir vokiečių kalbų egzaminai. Juos išlaikė visi.
„Lyginant trejų metų rajono abiturientų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, stebimas lietuvių kalbos ir literatūros, geografijos egzaminų rezultatų augimas, geri anglų kalbos, chemijos, istorijos rezultatai“, – komentavo R. Buivydienė.
Šimtu balų šiemet įvertintos keturių abiturientų žinios. Palyginimui: praėjusiais metais telšiškiai dvyliktokai pelnė 11 šimtukų.
Prievarta rezultatai nepasiekiami
100 balų įvertinimus iš anglų kalbos gavo Žemaitės gimnazijos mokiniai Tadas Serva ir Nojus Gureckis bei „Džiugo“ gimnazijos abiturientas Emilis Sukauskas. „Džiugo“ gimnazijos mokinė Deimantė Šimkutė 100 balų pelnė iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino.
Tadui puikiai pasisekė išlaikyti ir kitus egzaminus. Iš fizikos vaikinas surinko 94 balus, iš geografijos – 93, informacinių technologijų – 87, lietuvių kalbos ir literatūros – 82, o iš matematikos – 71 balą.
„Šiek tiek nusivyliau matematikos rezultatu. Egzaminas tikrai buvo sunkus ir man neparankus. Maloniai nustebino aukštas lietuvių kalbos egzamino rezultatas, būtent dėl jo buvo daugiausia nerimo. Lietuvių kalbos egzamine sėkmės faktorius lemia daugiausia, tai net jau atidavęs parašytą darbą nežinojau, ar išlaikysiu. <…> Jaučiau, kad anglų egzaminą išlaikiau gerai, tačiau tikrai nesitikėjau gauti šimto balų, kadangi pusę įvertinimo sudarė rašymo ir kalbėjimo dalys, kurios buvo mano silpnoji pusė“, – apie rezultatus kalbėjo T. Serva.
Abiturientas sakė, kad stresas per egzaminus nekamavo, nes mokantis dažnai teko dalyvauti įvairiose olimpiadose, kas suteikė pasitikėjimo savimi.
„Nebuvau perfekcionistas: jeigu prieš kontrolinį ko nors nemokėdavau, tai ir nepuldavau mokytis ištisas valandas, o tiesiog gaudavau mažesnį pažymį, ir tiek. Daugiausia žinių įgijau dalyvaudamas pamokose ir klausydamas mokytojų. Namuose mokytis ir nereikėdavo, o jei reikėdavo, tai vis tiek tingėdavau“, – atviravo pašnekovas.
Tadas planuoja tęsti mokymąsi fizikos srityje, studijuoti Danijos universitete.
„Jaunam žmogui svarbiausia yra motyvacija ir noras pačiam ką nors daryti be prievartos. Manęs niekas nevertė mokytis, tėvai nespaudė gerų rezultatų, todėl nedingo noras mokytis. Kalbant apie mokyklą, aš visada prisimindavau viena – mokykla yra tai, ką mes gauname nemokamai, o perėjus į suaugusiųjų gyvenimą nieko nebebus nemokamo, todėl reikia išnaudoti, ką mums duoda valstybė“, – dėstė jaunuolis.
Planus pakoregavo matematika
D. Šimkutė, be lietuvių kalbos ir literatūros, laikė dar keturis egzaminus. Iš biologijos abiturientė gavo 56 balus, iš istorijos – 73, iš anglų kalbos – 65, o iš matematikos – 40 balų.
„Lengviausia turbūt būdavo po kiekvieno egzamino atiduoti atsakymų lapus prižiūrėtojui su mintimi, jog padariau viską, ką galėjau. Na, o sunkiausia buvo mokytis penkis skirtingus dalykus vienu metu ir nustumti kitus pomėgius, pavyzdžiui, tinklinį, į šalį. Tas ne visada pavykdavo“, – apie išgyvenimus egzaminų sesijos metu kalbėjo mokinė.
Deimantė teigė ateitį norinti sieti su kūryba. Mergina tikisi, kad rudenį bus Vilniaus universiteto kūrybos komunikacijos pirmo kurso studentė.
Kalbėdama apie sėkmę lietuvių kalbos ir literatūros egzamine pašnekovė sakė: „Visų pirma – turėjau nuostabią lietuvių kalbos mokytoją Aušrą Ramančauskienę, kuri visada manimi tikėjo ir padėjo siekti aukščiausių tikslų. Tai, manau, sėkmė mane aplankė prieš ketverius metus, praleistus „Džiugo“ gimnazijoje, kai tapau jos mokine. Aplinkinių žmonių palaikymas, mano nuomone, yra vienas svarbiausių dalykų, kurie padeda jaunam žmogui siekti svajonių, o šiuo metu esu apsupta nuostabių žmonių, todėl drįstu svajoti didžiai.“
Lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, informatikos, istorijos ir anglų kalbos valstybinius egzaminus laikęs N. Gureckis teigė esąs patenkintas tik 100 balų anglų kalbos įvertinimu.
„Lengviausias buvo anglų kalbos egzaminas, sunkiausias ir man neįveikiamas – matematikos egzaminas. Nepasisekus matematikos egzaminui ateities planai ganėtinai pasikeitė“, – paklaustas apie studijų planus sakė Nojus.
Jo teigimu, šiais metais išlaikyti egzaminus prireikė ir sėkmės, kurios matematikos egzamine jam, kaip ir daugeliui kitų abiturientų, pritrūko. Tačiau kiti egzaminai, pavyzdžiui, anglų kalbos, pasak vaikino, leido laisvai panaudoti per laiką sukauptas žinias.
E. Sukauskas pasidalyti egzaminų įspūdžiais ir ateities planais atsisakė.