Degaičiuose prisimintos Sibiro kančios

Birželio 12 d. popietę į Degaičių koplyčią rinkosi žmonės pasimelsti už Sibire žuvusius ir išlikusius gyvuosius. Šv. Mišias aukojo prelatas Juozas Šiurys. Ši prisiminimų popietė įvyko buvusios tremtinės, dabartinės Lietuvos pensininkų sąjungos (LPS) „Bočiai“ Degaičių filialo pirmininkės Aldonos Dovidauskienės iniciatyva.
Pamoksle J. Šiurys paminėjo sunkią 1941 m. birželio 14-ąją, kada Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Buvo tremiami stambesni ūkininkai, gydytojai, mokytojai, t. y. šalies šviesuoliai.
Po šv. Mišių LPS „Bočiai“ Telšių r. pirmininkas Kajetonas Šliogeris ir Degaičių filialo pirmininkė A. Dovidauskienė padėkojo prelatui J. Šiuriui ir nuoširdžiai pasveikino Degaičių seniūną Antaną Kontrimą varduvių proga, linkėjo jam ir toliau taip kūrybiškai ir entuziastingai darbuotis seniūnijoje.
Bijūnų žiedais buvo apdovanoti į šv. Mišias atvykę buvę tremtiniai: Janina Mileikienė, Juzefa Daunienė, Vytautas Vilimas ir Aldona Dovidauskienė. Šį kartą galimybės atvykti neturėjo tremtinės Aniceta Šimulienė ir Stanislava Alčiauskienė. Prisiminimais apie tremtį pasidalijo A. Dovidauskienė, kurią Sibiro ledynuose nuo visiško sušalimo išgelbėjo vietinė rusė.
Po minėjimo koplytėlėje visi trumpam atsikvėpti susėdo prie vaišių stalo.
Nors 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 tūkstančius žmonių, iš kurių apie 28 tūkstančiai žuvo, tačiau mūsų šalis vis dar gyva. Kaip tose J. Marcinkevičiaus eilėse: „Kiek rovė – neišrovė, kiek skynė – nenuskynė, todėl, kad tu – tvirtovė, todėl, kad tu – tėvynė“.