Gedulo ir vilties diena „Džiugo“ gimnazijoje

Paskutinę mokslo metų savaitę „Džiugo“ gimnazijoje daug dėmesio skirta kultūrinei, pažintinei veiklai. Mokiniai lankėsi Žemaitijos kaimo muziejuje. Pažangiausiems mokiniams organizuota ekskursija į etnografinį Mingės kaimą, vadinamą Lietuvos Venecija, Rusnės salą, Švėkšnos miestelį. Didelį įspūdį paliko ir „Džiugo“ gimnazijoje vykęs Gedulo ir vilties dienos minėjimas.
Mokiniai rinkosi į mokyklos vidinį kiemelį. Netrukus įsivyravo tyla: „Džiugo“ gimnazijos mokiniai, paruošti režisierės Laimutės Pocevičienės, perteikė dramatiškus išgyvenimus žmonių, 1941 m. birželio 14 d. ištremtų į Sibirą (1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 131 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo). Skaudus atsisveikinimas su gimtaisiais namais paskubomis į lagaminus susidėjus būtiniausius daiktus ir tai, kas brangiausia – pašventintą kryželį, laimingos šeimos nuotrauką… Publicistinės kompozicijos aktoriai kalbėjo apie sudužusias žmonių svajones ir viltį, tikėjimą, vidinę stiprybę, kai tremtinės motinos, išsekusios nuo bado, ligų, šalčio, alinančių fizinių darbų, atiduodavo savąjį duonos gabalėlį vaikams, kad jie išgyventų.
Po renginio jaunieji aktoriai, 8 b klasės mokiniai, sakė: „Liūdnos lietuvių tremtinių istorijos paskatino susimąstyti apie išgyventą skausmą, baimę, padėjo įsijausti į tragiškas situacijas.“ (Justas Lakštinis), „Mane sujaudino žmonių prisiminimai, kai Sibire teko susitaikyti su artimųjų mirtimis. Manau, kad šiandieninio pasaulio žmonės yra daug silpnesni emociškai, dvasiškai.“ (Bernadeta Irmantė Beržanskytė), „Ypač sunku buvo sulaikyti ašaras, matant jas kai kurių mokytojų akyse. Iš mano giminės taip pat buvo ištremtųjų. Džiaugiuosi, kad galėjau pagerbti tremtinius.“ (Diana Makarovaitė), „Scenoje buvau nuoširdus. Kompozicijoje puikiai derėjo jaunų žmonių optimizmas ir liūdna patirtis tremtyje.“ (Edvinas Bulašas). Direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Romualda Galinauskienė akcentavo: „Jaunajai kartai labai svarbu neprarasti ryšio su praeitimi, iš kurios galima daug pasimokyti.“ Lietuvių kalbos mokytoja ir 11 f klasės auklėtoja Irena Tarvainienė taip pat pabrėžė: „Tokie renginiai ir sustojimas, siekiant apmąstyti tautos kančią ir praeitį, gimnazijoje, kurioje auginame jaunąją kartą, yra ypač svarbūs, nes tik tada žmogus taps brandi asmenybė, kai turės tvirtas, pamatines – moralines – vertybes.“
Gedulo ir vilties dienos minėjime buvo pagerbti žuvę tremtyje ir tie, kurie liko gyvi. Tremtinių atsiminimus, paskatinti istorijos mokytojų Vidos Urlovaitės ir Nomedos Laukaitienės, užrašė „Džiugo“ gimnazijos mokiniai.