Juventas + gitara = muzika

Ži­no­mam at­li­kė­jui tel­šiš­kiui Ju­ven­tui Ra­dziui mu­zi­kos pa­sau­lis, jo žmo­nės, įvai­riau­si inst­ru­men­tai ar­ti­mi nuo ma­žų die­nų. Mu­zi­kan­tas, iš­ban­dęs ne vie­ną inst­ru­men­tą, ne vie­ną pro­fe­si­ją ir veik­lą, tvir­ti­na, kad be gi­ta­ros ir mu­zi­kos neį­si­vaiz­duo­ja sa­vo gy­ve­ni­mo.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Ne­pa­vy­ko tap­ti elekt­ri­ku

J. Ra­dzys mo­kė­si Tel­šių 5-ojo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, o bend­ra­min­čių, su ku­riais pra­dė­jo mu­zi­kuo­ti, su­si­ra­do ne­to­lie­se bu­vu­sio­je Tel­šių 3-io­jo­je vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. Ša­lia mu­zi­kos Ju­ven­tas iš­ban­dė ne vie­ną spor­to ša­ką – krep­ši­nį, leng­vą­ją at­le­ti­ką, lau­ko te­ni­są, ta­čiau pir­me­ny­bę vi­sa­da tei­kė mu­zi­kai.

Bai­gęs mo­kyk­lą Tel­šiuo­se, J. Ra­dzys stu­di­juo­ti iš­vy­ko į Šiau­lių po­li­tech­ni­ku­mą, kur pa­si­rin­ko elekt­ros įren­gi­nių spe­cia­ly­bę. Ir pa­ts šian­dien pri­si­min­da­mas stu­di­jų me­tus juo­kia­si: sa­ko ne­sup­ra­tęs, ką ten vei­kian­tis, to­dėl moks­lus po me­tų nu­trau­kė ir grį­žo na­mo. Be­si­mo­ky­da­mas Šiau­liuo­se nuo mu­zi­kos ne­nu­to­lo: gro­jo po­li­tech­ni­ku­mo or­kest­re, uni­ver­si­te­to ka­pe­lo­je.

Grį­žęs į gim­tą­jį kraš­tą bai­gė Tel­šių ku­li­na­ri­jos mo­kyk­lą ir il­gą lai­ką pa­da­vė­ju dir­bo „Ger­man­to“ res­to­ra­ne. „Il­gos ten is­to­ri­jos…“ – šyp­so­jo­si mu­zi­kan­tas, pa­pra­šy­tas pri­si­min­ti šiuos dar­bo me­tus.

Gra­žūs pri­si­mi­ni­mai

30 me­tų, pra­leis­tų sce­no­je, J. Ra­dziui glos­to šir­dį: kiek su­kaup­ta pri­si­mi­ni­mų, kiek su­tik­ta žmo­nių, kiek pa­tir­ta…

Ne­ma­žą mu­zi­ki­nę pa­tir­tį tu­rin­tis vy­ras su džiaugs­mu pri­si­me­na mu­zi­kan­to kar­je­ros pra­džią.

Sma­gūs lai­kai bu­vo, kai Ju­ven­tui tek­da­vo gro­ti kar­tu su sce­nos par­tne­riu Da­riu­mi Au­gu­liu. Kiek me­tų mu­zi­kuo­ta Ož­ta­kiuo­se, mo­kyk­los šo­kiuo­se. „Ta­da gro­jo­me la­bai įvai­rią mu­zi­ką, ban­dė­me ir sa­vo kū­ry­bos dai­nų. Tuo lai­ku pa­ma­žu for­ma­vo­si tam tik­ras mu­zi­kos sko­nis, gro­da­vo­me ir re­tes­nes dai­nas, jau ir už­sie­nio at­li­kė­jų mu­zi­ką, nors ta­da tai dar bu­vo už­draus­ti vai­siai“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas.

Ver­žė­si į sce­ną

Bė­gant me­tams ir di­dė­jant mu­zi­kos ger­bė­jų ra­tui, ne­tru­ko at­li­kė­jas su­lauk­ti vis dau­giau pa­siū­ly­mų mu­zi­kuo­ti as­me­ni­nė­se žmo­nių šven­tė­se. Nors pa­ts mu­zi­kan­tas pri­si­pa­žįs­ta, jog jam ar­čiau šir­dies yra dai­na­vi­mas sce­no­je nei žmo­nių šven­tė­se.

„Aš vi­są gy­ve­ni­mą bė­gau nuo tų ves­tu­vių, ver­žiau­si į sce­ną, ta­čiau ir vėl grįž­da­vau prie to, nuo ko ir pra­dė­jau“, – at­vi­ra­vo pa­šne­ko­vas ir pri­dū­rė, jog yra dė­kin­gas vi­siems, kam pa­tin­ka jo at­lie­ka­mos dai­nos, mu­zi­ka.

Daž­nas šven­čių da­ly­vis

J. Ra­dzys tei­gė, jog nie­ka­da neat­si­sa­ko pa­dai­nuo­ti Tel­šių mies­to šven­tė­se, mi­nė­ji­muo­se, kon­cer­tuo­ja ir ra­jo­no kul­tū­ros na­muo­se. „Tik­riau­siai nė­ra Tel­šiams su­kur­tos to­kios dai­nos, ku­rios aš ne­bū­čiau dai­na­vęs“, – sa­kė tel­šiš­kis.

At­li­kė­jas dai­nuo­ja įvai­rias dai­nas, ta­čiau pa­ts pa­ste­bi, jog dau­giau links­ta prie ly­ri­kos. O ra­dęs ko­kias pa­tin­kan­čias ei­les ne­trun­ka joms pri­tai­ky­ti me­lo­di­ją, yra su­kū­ręs ne­ma­žai ir sa­vo dai­nų. „Ne­ga­lė­čiau iš­skir­ti vie­nos sa­vo dai­nos, ku­ri bū­tų pa­ti mėgs­ta­miau­sia. Vi­sos man jos vie­no­dai bran­gios. O la­biau­siai vi­siems ži­no­ma, ko ge­ro, yra dai­na „Lau­kiu ta­vęs“, – pa­sa­ko­jo Ju­ven­tas.

Mu­zi­ki­nė kar­je­ra

J. Ra­dzys sce­no­je grojo su gru­pe „Po­ke­ris“, aš­tuo­ne­rius me­tus mu­zi­ka­vo su gru­pe „Vai­ras“ ir vie­na gru­pe iš Klai­pė­dos „Jatstream“.

Šian­dien at­li­kė­jo re­per­tua­re ne­ma­žai dai­nų. O pa­siū­ly­mų kon­cer­tuo­ti ne­trūks­ta tiek sce­no­je, tiek pri­va­čio­se šven­tė­se. Daž­nai gro­ja „Auksinio el­nio dva­re“, kur yra jo šei­mos vers­las. „Čia man ten­ka ir mu­zi­kuo­ti, ir prie ki­tų dar­bų su­ktis“, – šmaikš­ta­vo pa­šne­ko­vas.

Be mi­nė­tos veik­los, J. Ra­dzys dar dir­ba Plun­gės My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyk­lo­je kla­si­ki­nės gi­ta­ros mo­ky­to­ju. Prieš tai sep­ty­nio­li­ka me­tų dir­bo Luo­kės mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, dar anks­čiau – „Ya­ma­hos“ mo­kyk­lo­je.

„Ko­kia veik­la beuž­siim­čiau, mu­zi­ka bu­vo ir bus ša­lia ma­nęs, nes nuo jos man sun­kiau­sia pa­bėg­ti“, – tvir­ti­no at­li­kė­jas.