SOS! Mirš­ta Mas­čio eže­ras

Mas­tis – vie­nas iš ži­no­mes­nių Lie­tu­vos eže­rų, stip­riai pa­veik­tų eut­ro­fi­ka­ci­jos. Anot Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros spe­cia­lis­tų, pa­grin­di­nė eut­ro­fi­ka­ci­jos su­ke­lia­ma pro­ble­ma eže­ruo­se yra ta, kad jie ge­ro­kai grei­čiau, nei bū­tų įvy­kę na­tū­ra­liai, pa­sens­ta ir ima nyk­ti. Mas­čio eže­ro van­dens ro­dik­liai ver­čia su­klus­ti – fik­suo­ja­mi per di­de­li bend­ro­jo fos­fo­ro kie­kiai, dėl ko ste­bi­ma daug plau­kio­jan­čių dumb­lių, karš­to­mis va­sa­ros die­no­mis fik­suo­ja­mas ryš­kus van­dens žy­dė­ji­mas. Ar ne lai­kas im­tis veiks­mų, kad mū­sų mies­to pa­si­di­džia­vi­mas Mas­čio eže­ras neuž­žel­tų, ne­virs­tų pel­ke, o ga­liau­siai – sau­su­ma?

Mo­ni­ka GIRD­VAI­NĖ

Eut­ro­fi­ka­ci­ja – kas tai?

Eut­ro­fi­ka­ci­ją spe­cia­lis­tai api­bū­di­na kaip spar­tų van­dens aug­me­ni­jos vys­ty­mą­si – dumb­lių dau­gi­ni­mą­si, pa­kran­čių už­žė­li­mą, su jį ly­din­čiais ki­tais ne­pa­lan­kiais reiš­ki­niais – de­guo­nies trū­ku­mu, dėl ko kar­tais žūs­ta žu­vys, pra­stu kva­pu, kar­tais mels­va­dumb­lių iš­ski­ria­mais tok­si­nais, nuo ko ga­li kris­ti van­de­nį ge­rian­tys gal­vi­jai, er­zin­ti odą ir pan. Dėl drums­to van­dens į tel­ki­nį pa­ten­ka ma­žiau švie­sos, tai kei­čia dug­no bend­ri­jas, žu­vų su­dė­tį ir kt. To­kiuo­se tel­ki­niuo­se su­dė­tin­ga mau­dy­tis ir ki­taip juos nau­do­ti rek­rea­ci­jai.

„Il­guo­ju lai­ko­tar­piu eže­rams eut­ro­fi­ka­ci­jos pro­ce­sas pa­vo­jin­gas tuo, kad daug kar­tų pa­spar­ti­na eže­ro se­nė­ji­mo pro­ce­są – jis daug kar­tų grei­čiau užau­ga, virs­ta pel­ke, vė­liau sau­su­ma, nei tai vyk­tų na­tū­ra­liu grei­čiu“, – in­for­ma­vo „Tel­šių ŽI­NIŲ“ kal­bin­ti Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros spe­cia­lis­tai.

Jų tei­gi­mu, ne­na­tū­ra­lią eut­ro­fi­ka­ci­ją van­dens tel­ki­niuo­se su­ke­lia pa­di­dė­jęs mais­to me­džia­gų (azo­to ir fos­fo­ro jun­gi­nių) kie­kis van­de­ny­je. Tai at­si­tin­ka dėl tar­šos, ku­ri į van­de­nį ga­li pa­tek­ti su nuo­te­ko­mis (bui­ti­nė­mis, lie­taus, pra­mo­ni­nė­mis ar kt.), su iš­si­plo­vi­mais iš lau­kų dėl že­mės ūkio veik­los (trą­šų azo­tas ir fos­fo­ras, dir­vos ero­zi­ja) ir kt. Azo­tą ir fos­fo­rą la­bai grei­tai įsi­sa­vi­na au­ga­lai, nes na­tū­ra­liai šių me­džia­gų trūks­ta (ypač fos­fo­ro, jei­gu kal­ba­ma apie eže­rus), to­dėl eko­sis­te­ma na­tū­ra­lio­mis są­ly­go­mis tar­si šiek tiek „ba­dau­ja“. Pa­pil­do­mos mais­to me­džia­gos su­ke­lia au­gi­mo „spro­gi­mą“.

Mas­čio eko­lo­gi­nė būk­lė – blo­ga

Van­dens tel­ki­nių eko­lo­gi­nei būk­lei įver­tin­ti pe­rio­diš­kai vyk­do­mas vals­ty­bi­nių upių, eže­rų ir tven­ki­nių mo­ni­to­rin­gas. Ver­ti­nant eko­lo­gi­nę būk­lę yra pa­si­tel­kia­mi to­kie bio­lo­gi­niai in­di­ka­to­riai kaip fi­top­lank­to­nas, fi­to­ben­to­sas, dug­no be­stu­bu­riai, žu­vys, aukš­tes­nie­ji van­dens au­ga­lai. Taip pat at­si­žvel­gia­ma į fi­zi­ki­nius ir che­mi­nius ko­ky­bės ele­men­tus.
Eko­lo­gi­nė van­de­nų būk­lė yra skirs­to­ma į pen­kias kla­ses: la­bai ge­rą, ge­rą, vi­du­ti­nę, blo­gą ir la­bai blo­gą.

Mas­čio eže­re pa­sku­ti­niai ty­ri­mai vyk­dy­ti 2009, 2012, 2017 ir 2020 me­tais.

„Mo­ni­to­rin­go duo­me­nys ir vi­zua­lus eže­ro ver­ti­ni­mas at­sklei­džia, kad Mas­čio eže­re in­ten­sy­viai vyks­ta eut­ro­fi­ka­ci­jos pro­ce­sai. Eže­re yra per di­de­li bend­ro­jo fos­fo­ro kie­kiai. Pa­gal šį pa­ra­met­rą Mastis ati­tin­ka vi­du­ti­nės eko­lo­gi­nės būk­lės kla­sę, o dėl to ste­bi­mas ir la­bai pa­di­dė­jęs plau­kio­jan­čių dumb­lių kie­kis. Fi­top­lank­to­no ro­dik­lis – eže­rų fi­top­lank­to­no in­dek­so (EF­PI) ver­tės ati­tin­ka blo­gą eko­lo­gi­nę būk­lę. Karš­to­mis va­sa­ros die­no­mis dėl to ste­bi­mi ryš­kūs van­dens žy­dė­ji­mai. <…> Šiuo me­tu bend­ra eže­ro eko­lo­gi­nė būk­lė ver­ti­na­ma kaip blo­ga“, – dės­tė spe­cia­lis­tai.

Jie in­for­ma­vo, kad su­ma­žė­jęs van­dens skaid­ru­mas, ap­dumb­lė­jęs ar siū­li­niais dumb­liais ap­si­trau­kęs dug­nas su­da­ro pra­stas są­ly­gas dug­no be­stu­bu­riams, to­dėl, be ki­tų prie­žas­čių, dug­no be­stu­bu­rius at­spin­din­čio eže­rų mak­ro­zoo­ben­to­so in­dek­so (EMI) ver­tė ati­tin­ka blo­gos eko­lo­gi­nės būk­lės kla­sę. Pa­gal eže­rų žu­vų in­dek­so (EŽI) ir eže­rų mak­ro­fi­tų in­dek­so (MEI) ver­tes eže­ras pa­ten­ka į vi­du­ti­nę eko­lo­gi­nę kla­sę.

„Agen­tū­ros už­sa­ky­mu 2009 m. vyk­dy­ta stu­di­ja dėl res­tau­ruo­ti­nų eže­rų nu­sta­ty­mo ir prie­mo­nių pa­siū­ly­mo, kur Mas­tis taip pat mi­ni­mas kaip eut­ro­fi­kuo­tas eže­ras“, – apie at­lik­tus ty­ri­mus in­for­ma­vo spe­cia­lis­tai.

Daug tar­šos šal­ti­nių

Kal­bin­ti ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai tei­gia, kad su­stab­dy­ti eže­ro ny­ki­mą įma­no­ma ėmu­sis tam tik­rų veiks­mų. Pir­miau­sia bū­ti­na iš­siaiš­kin­ti, ko­kie tar­šos šal­ti­niai le­mia, kad eže­re yra per daug mais­to me­džia­gų, ypač fos­fo­ro.

„Pa­gal tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją mes ga­li­me apy­tiks­liai spė­ti pro­ble­mos Mas­čio eže­re prie­žas­tis, bet vi­so vaiz­do dar ne­tu­ri­me. Vie­nas ga­li­mų mais­to me­džia­gų šal­ti­nių – dėl praei­ties tar­šos su­si­kau­pę per­tek­li­niai kie­kiai eže­ro dumb­le. Anks­čiau čia bu­vo lei­džia­mos pra­mo­ni­nės nuo­te­kos iš gre­ti­mo fab­ri­ko, taip pat ga­lė­jo pa­tek­ti ir bui­ti­nių nuo­te­kų. Eže­ruo­se, ki­taip nei upė­se, ter­ša­lai lin­kę kaup­tis. Mas­čio eže­ras bu­vo da­li­nai va­ly­tas ša­li­nant sun­kių­jų me­ta­lų tu­rin­tį dumb­lą dėl praei­ties pra­mo­ni­nės tar­šos. Sun­ku įver­tin­ti, kiek pa­vy­ko pa­ša­lin­ti mais­to me­džia­gų, kiek jų dar li­ko. Tam rei­ka­lin­gi prie­dug­nio ty­ri­mai, įver­ti­nant, kiek ir ko­kio­se for­mo­se yra fos­fo­ro. Siū­ly­tu­me, kad to­kius ty­ri­mus or­ga­ni­zuo­tų Sa­vi­val­dy­bė“, – ko­men­ta­vo spe­cia­lis­tai.

Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros duo­me­ni­mis, dar vie­nas tar­šos šal­ti­nis Mas­čio eže­re – tai lie­taus (pa­vir­ši­nės) nuo­te­kos. Pas­te­bi­ma, kad ap­link Mas­čio eže­rą yra la­bai daug lie­taus nuo­te­kų iš­leis­tu­vų.

„Jų pa­vo­jus daž­niau­siai sie­ja­mas su sken­din­čio­mis da­le­lė­mis ir naf­tos pro­duk­tais, ta­čiau jei­gu yra įreng­tos smė­lia­gau­dės, ši pro­ble­ma kaž­kiek mi­ni­mi­zuo­ja­ma, bet ne­vi­siš­kai – vis vien tam tik­ra tar­ša nuo gat­vių pa­ten­ka, smul­kiau­sios da­le­lės vis vien pa­sklin­da van­de­ny­je, drums­tas van­duo kei­čia eže­ro švie­sos re­ži­mą ir ati­tin­ka­mai da­ro įta­ką bio­tai, o prie da­le­lių lin­ku­sios kib­ti ki­tos me­džia­gos, jei­gu jų yra (sun­kie­ji me­ta­lai, fos­fo­ras ir kt.). Sau­giau­sia, kad į eže­rą ne­pa­tek­tų jo­kios, net lie­taus, nuo­te­kos“, – įsi­ti­ki­nę spe­cia­lis­tai.

Pa­ten­ka bui­ti­nės at­lie­kos?

Kal­bin­ti ap­lin­kos ap­sau­gos at­sto­vai taip pat neat­me­ta prie­lai­dos, kad į Mas­tį pa­ten­ka ir da­lis bui­ti­nių nuo­te­kų. Apie to­kius įta­ri­mus pra­ne­šė gy­ven­to­jai, ta­čiau ir pa­ti agen­tū­ra 2020 m. va­sa­rą ap­ti­ko dau­gy­bę lie­taus nuo­te­kų iš­leis­tu­vų, ku­riais kaž­kas te­kė­jo, nors bu­vo sau­sa ir karš­ta, t. y. jo­kio lie­taus ne­bu­vo.

„Tai su­kė­lė min­čių, kad da­lis gy­ven­to­jų gal­būt ne­tei­sė­tai pri­si­jun­gia prie lie­taus nuo­te­kų sis­te­mų vamz­džių. Ap­lin­kos ap­sau­gos pa­rei­gū­nai at­li­ko ty­ri­mus iš­leis­tu­vuo­se, kur sau­suo­ju me­tu bė­go van­duo. Nors pa­gal tei­sės ak­tuo­se nor­muo­ja­mus pa­ra­met­rus di­džiau­sios leis­ti­nos kon­cent­ra­ci­jos lie­taus nuo­te­koms ne­bu­vo vir­šy­tos, kai ku­rių ne­nor­muo­ja­mų pa­ra­met­rų ver­tės su­kė­lė klau­si­mų. Pa­vyz­džiui, vie­na­me iš­leis­tu­ve amo­nio azo­to bu­vo maž­daug 40 kar­tų dau­giau ne­gu ge­ros būk­lės upių van­de­ny­je. Aukš­tos amo­nio azo­to kon­cent­ra­ci­jos pa­pras­tai yra bui­ti­nių nuo­te­kų ski­ria­ma­sis ženk­las. Kai ku­riuo­se iš­leis­tu­vuo­se pa­ste­bi­mos ir di­des­nės nei šva­riuo­se van­dens tel­ki­niuo­se bū­din­gos fos­fo­ro ir bend­ro azo­to kon­cent­ra­ci­jos“, – da­ly­ta­si ty­ri­mų duo­me­ni­mis.

At­siž­velg­da­mi į tai, spe­cia­lis­tai siū­lo Sa­vi­val­dy­bei ak­ty­viai veik­ti tik­ri­nant, ar prie lie­taus iš­leis­tu­vų nė­ra ne­le­ga­liai pri­si­jun­gę na­mų ūkiai, ir tuo bū­du už­tik­rin­ti, kad į eže­rą ne­pa­tek­tų bui­ti­nės nuo­te­kos. Sie­kiant sau­go­ti eže­rų eko­sis­te­mą, lie­taus nuo­te­koms iš­leis­ti siū­lo­ma ge­riau rink­tis upes, o ne eže­rus. Pla­nuo­jant nau­jas te­ri­to­ri­jas re­ko­men­duo­ja­ma nu­ma­ty­ti kuo dau­giau van­de­niui lai­džių pa­vir­šių, kad da­lis lie­taus nuo­te­kų su­si­ger­tų į dir­vo­že­mį ir ma­žes­niu srau­tu pa­tek­tų į van­dens tel­ki­nius.

„Taip pat mes re­ko­men­duo­ja­me Sa­vi­val­dy­bei vyk­dy­ti mais­to me­džia­gų kon­cent­ra­ci­jų vi­suo­se eže­ro in­ta­kuo­se ir iš­ta­kuo­se ty­ri­mus, sie­kiant nu­sta­ty­ti šių me­džia­gų ba­lan­są. Tai pa­dė­tų ge­riau su­pras­ti, kur ko­kių dar prie­mo­nių rei­kia eže­ro būk­lei pa­ge­rin­ti.

Bend­ras prin­ci­pas toks – kol į eže­rą pa­teks ter­ša­lai, tol jo būk­lė ne­ge­rės ir il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je ne­pa­dės jo­kios eže­re tai­ko­mos prie­mo­nės. Ta­čiau pa­si­rū­pi­nus išo­ri­nių tar­šos šal­ti­nių pa­nai­ki­ni­mu ga­li­ma ti­kė­tis eže­ro būk­lės ge­rė­ji­mo. To­kiam at­ve­jui mes taip pat siū­lo­me at­lik­ti pe­rio­di­nius mak­ro­fi­tų (pa­kran­tės nend­rių) šie­na­vi­mus, nu­šie­nau­tą bio­ma­sę iš­ne­šant už eže­ro ba­sei­no prie­ta­kos ri­bų – taip bū­tų nuo­lat iš­ne­ša­mos mais­to me­džia­gos iš eže­ro“, – re­ko­men­da­ci­jo­mis da­li­jo­si Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros spe­cia­lis­tai.
Kaip stab­do­mas eže­ro ny­ki­mas?

Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je pa­si­do­mė­jo­me, ko­kių prie­mo­nių ima­ma­si stab­dant Mas­čio eže­ro ny­ki­mą.

„Per pro­jek­ti­nes veik­las vyk­dant Mas­čio eže­ro pa­kran­čių su­tvar­ky­mą bu­vo va­lo­mas ir eže­ras. Iš jo pa­ša­lin­ta apie 263 tūks­tan­čius ku­bi­nių met­rų dumb­lo ir per­tek­li­nė au­ga­li­ja. Nors bu­vo pa­ša­lin­ti di­de­li kie­kiai dumb­lo, na­tū­ra­liai eže­ro eko­sis­te­mos būk­lei vi­siš­kai at­si­kur­ti rei­kia daug lai­ko. Sie­kiant pa­gal ga­li­my­bes su­ma­žin­ti eut­ro­fi­ka­ci­jos pro­ce­sų in­ten­sy­vu­mą, pri­si­dė­ti prie šio pro­ce­so stab­dy­mo, van­dens tel­ki­nių prie­žiū­ros me­tu ge­res­nei van­dens cir­ku­lia­ci­jai prie­kran­tė­se už­tik­rin­ti at­lie­ka­mi pa­kran­tė­se mak­ro­fi­tų šie­na­vi­mo, plau­kio­jan­čių dumb­lių su­rin­ki­mo ir šios ma­sės pa­ša­li­ni­mo iš eže­ro dar­bai“, – ko­men­ta­vo Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ap­lin­kos ir ci­vi­li­nės sau­gos po­sky­rio ve­dė­ja Kris­ti­na Jan­kaus­kie­nė.

Ve­dė­ja pri­dū­rė, kad au­ga­li­nei bio­ma­sei ma­žin­ti į pa­gal­bą bu­vo pa­si­telk­ti ir žu­vų iš­tek­liai. 2021 me­tais Mas­čio eže­ras bu­vo įžu­vin­tas pla­čia­kak­čiais – su­leis­ta 250 kg mai­liaus, ku­ris min­ta dumb­liais (fi­top­lank­to­nu). Šie­met pla­nuo­ja­ma eže­ro pa­kran­tė­je pa­ša­lin­ti per­tek­li­nius au­ga­lus (nuo Par­ko g. iki Vil­niaus g. esan­čios val­čių nu­lei­di­mo prie­plau­kos).
Nuk­reip­ti lie­taus nuo­te­kas nė­ra ga­li­my­bių

K. Jan­kaus­kie­nės nuo­mo­ne, spe­cia­lis­tų re­ko­men­da­ci­ja lie­taus nuo­te­kas nu­kreip­ti nuo Mas­čio eže­ro, kad jos ne­pa­tek­tų į jį, yra pra­ktiš­kai neį­gy­ven­di­na­mas da­ly­kas. Ma­no­ma, kad toks veiks­mas no­ri­mos nau­dos var­gu ar duo­tų.

„Tuo­met rei­kė­tų per­klo­ti vi­sus pa­vir­ši­nių nuo­te­kų su­rin­ki­mo tink­lus, už­kas­ti upe­lius, iš ku­rių van­duo įte­ka į Mas­čio eže­rą, ar­ba pa­keis­ti van­dens te­kė­ji­mo kryp­tį, kas prieš­ta­rau­tų fi­zi­kos dės­niui, van­dens srau­tus nu­kreip­ti į Ven­tos ba­sei­ną, to­kiu bū­du ap­krau­nant ki­tus upe­lius. Dėl lie­taus van­dens srau­to nu­trau­ki­mo į eže­rą nu­kris­tų van­dens ly­gis, o tai ga­li tik pa­spar­tin­ti jo už­pel­kė­ji­mą, flo­ros ir fau­nos su­ny­ki­mą, nes trūk­tų mai­ti­ni­mo de­guo­ni­mi, mais­to me­džia­go­mis“, – dės­tė ve­dė­ja. Jos tei­gi­mu, iš es­mės pa­vir­ši­nės lie­taus nuo­te­kos iki pa­te­ki­mo į Mas­tį yra iš­va­lo­mos ir jos yra ga­na šva­rios. Lie­taus nuo­te­kų va­lyk­los įreng­tos ant dvie­jų di­de­lių iš­leis­tu­vų (Lai­vų g. ir Ža­rė­nų g.). Vyk­dant nau­ją pro­jek­tą bus įreng­tos dar dvi (Kau­no g. ir Vil­niaus g.), ki­tur yra naf­tos gau­dyk­lės.

„Mas­tis pri­klau­so sek­lių eže­rų gru­pei, o tai na­tū­ra­liai ap­sun­ki­na pro­ce­sus eže­ro eko­sis­te­mos būk­lės ge­ri­ni­mo po­ky­čiams vyk­ti. Ty­ri­mų, įro­dan­čių Mas­čio eže­ro ny­ki­mo fak­tus, ne­tu­ri­me.

Ne­ri­mas dėl ga­li­mo eže­ro už­žė­li­mo nie­kuo ne­pag­rįs­tas. Neį­ma­no­ma iš­va­ly­ti vi­so Mas­čio eže­ro. At­si­ra­dus fi­nan­si­nėms ga­li­my­bėms pa­gal pro­jek­ti­nes veik­las bū­tų ga­li­ma tęs­ti to­les­nį eže­ro pa­kran­čių ruo­žo va­ly­mą. Šiuo me­tu įvar­dy­ti dar­bų iš­lai­dų su­mą su­dė­tin­ga. Sa­vai­me aiš­ku, kad tai pa­rei­ka­lau­tų la­bai di­de­lių in­ves­ti­ci­jų“, – kal­bė­jo K. Jan­kaus­kie­nė.