Mastis – vienas iš žinomesnių Lietuvos ežerų, stipriai paveiktų eutrofikacijos. Anot Aplinkos apsaugos agentūros specialistų, pagrindinė eutrofikacijos sukeliama problema ežeruose yra ta, kad jie gerokai greičiau, nei būtų įvykę natūraliai, pasensta ir ima nykti. Masčio ežero vandens rodikliai verčia suklusti – fiksuojami per dideli bendrojo fosforo kiekiai, dėl ko stebima daug plaukiojančių dumblių, karštomis vasaros dienomis fiksuojamas ryškus vandens žydėjimas. Ar ne laikas imtis veiksmų, kad mūsų miesto pasididžiavimas Masčio ežeras neužželtų, nevirstų pelke, o galiausiai – sausuma?
Monika GIRDVAINĖ
Eutrofikacija – kas tai?
Eutrofikaciją specialistai apibūdina kaip spartų vandens augmenijos vystymąsi – dumblių dauginimąsi, pakrančių užžėlimą, su jį lydinčiais kitais nepalankiais reiškiniais – deguonies trūkumu, dėl ko kartais žūsta žuvys, prastu kvapu, kartais melsvadumblių išskiriamais toksinais, nuo ko gali kristi vandenį geriantys galvijai, erzinti odą ir pan. Dėl drumsto vandens į telkinį patenka mažiau šviesos, tai keičia dugno bendrijas, žuvų sudėtį ir kt. Tokiuose telkiniuose sudėtinga maudytis ir kitaip juos naudoti rekreacijai.
„Ilguoju laikotarpiu ežerams eutrofikacijos procesas pavojingas tuo, kad daug kartų paspartina ežero senėjimo procesą – jis daug kartų greičiau užauga, virsta pelke, vėliau sausuma, nei tai vyktų natūraliu greičiu“, – informavo „Telšių ŽINIŲ“ kalbinti Aplinkos apsaugos agentūros specialistai.
Jų teigimu, nenatūralią eutrofikaciją vandens telkiniuose sukelia padidėjęs maisto medžiagų (azoto ir fosforo junginių) kiekis vandenyje. Tai atsitinka dėl taršos, kuri į vandenį gali patekti su nuotekomis (buitinėmis, lietaus, pramoninėmis ar kt.), su išsiplovimais iš laukų dėl žemės ūkio veiklos (trąšų azotas ir fosforas, dirvos erozija) ir kt. Azotą ir fosforą labai greitai įsisavina augalai, nes natūraliai šių medžiagų trūksta (ypač fosforo, jeigu kalbama apie ežerus), todėl ekosistema natūraliomis sąlygomis tarsi šiek tiek „badauja“. Papildomos maisto medžiagos sukelia augimo „sprogimą“.
Masčio ekologinė būklė – bloga
Vandens telkinių ekologinei būklei įvertinti periodiškai vykdomas valstybinių upių, ežerų ir tvenkinių monitoringas. Vertinant ekologinę būklę yra pasitelkiami tokie biologiniai indikatoriai kaip fitoplanktonas, fitobentosas, dugno bestuburiai, žuvys, aukštesnieji vandens augalai. Taip pat atsižvelgiama į fizikinius ir cheminius kokybės elementus.
Ekologinė vandenų būklė yra skirstoma į penkias klases: labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą.
Masčio ežere paskutiniai tyrimai vykdyti 2009, 2012, 2017 ir 2020 metais.
„Monitoringo duomenys ir vizualus ežero vertinimas atskleidžia, kad Masčio ežere intensyviai vyksta eutrofikacijos procesai. Ežere yra per dideli bendrojo fosforo kiekiai. Pagal šį parametrą Mastis atitinka vidutinės ekologinės būklės klasę, o dėl to stebimas ir labai padidėjęs plaukiojančių dumblių kiekis. Fitoplanktono rodiklis – ežerų fitoplanktono indekso (EFPI) vertės atitinka blogą ekologinę būklę. Karštomis vasaros dienomis dėl to stebimi ryškūs vandens žydėjimai. <…> Šiuo metu bendra ežero ekologinė būklė vertinama kaip bloga“, – dėstė specialistai.
Jie informavo, kad sumažėjęs vandens skaidrumas, apdumblėjęs ar siūliniais dumbliais apsitraukęs dugnas sudaro prastas sąlygas dugno bestuburiams, todėl, be kitų priežasčių, dugno bestuburius atspindinčio ežerų makrozoobentoso indekso (EMI) vertė atitinka blogos ekologinės būklės klasę. Pagal ežerų žuvų indekso (EŽI) ir ežerų makrofitų indekso (MEI) vertes ežeras patenka į vidutinę ekologinę klasę.
„Agentūros užsakymu 2009 m. vykdyta studija dėl restauruotinų ežerų nustatymo ir priemonių pasiūlymo, kur Mastis taip pat minimas kaip eutrofikuotas ežeras“, – apie atliktus tyrimus informavo specialistai.
Daug taršos šaltinių
Kalbinti aplinkosaugininkai teigia, kad sustabdyti ežero nykimą įmanoma ėmusis tam tikrų veiksmų. Pirmiausia būtina išsiaiškinti, kokie taršos šaltiniai lemia, kad ežere yra per daug maisto medžiagų, ypač fosforo.
„Pagal turimą informaciją mes galime apytiksliai spėti problemos Masčio ežere priežastis, bet viso vaizdo dar neturime. Vienas galimų maisto medžiagų šaltinių – dėl praeities taršos susikaupę pertekliniai kiekiai ežero dumble. Anksčiau čia buvo leidžiamos pramoninės nuotekos iš gretimo fabriko, taip pat galėjo patekti ir buitinių nuotekų. Ežeruose, kitaip nei upėse, teršalai linkę kauptis. Masčio ežeras buvo dalinai valytas šalinant sunkiųjų metalų turintį dumblą dėl praeities pramoninės taršos. Sunku įvertinti, kiek pavyko pašalinti maisto medžiagų, kiek jų dar liko. Tam reikalingi priedugnio tyrimai, įvertinant, kiek ir kokiose formose yra fosforo. Siūlytume, kad tokius tyrimus organizuotų Savivaldybė“, – komentavo specialistai.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dar vienas taršos šaltinis Masčio ežere – tai lietaus (paviršinės) nuotekos. Pastebima, kad aplink Masčio ežerą yra labai daug lietaus nuotekų išleistuvų.
„Jų pavojus dažniausiai siejamas su skendinčiomis dalelėmis ir naftos produktais, tačiau jeigu yra įrengtos smėliagaudės, ši problema kažkiek minimizuojama, bet nevisiškai – vis vien tam tikra tarša nuo gatvių patenka, smulkiausios dalelės vis vien pasklinda vandenyje, drumstas vanduo keičia ežero šviesos režimą ir atitinkamai daro įtaką biotai, o prie dalelių linkusios kibti kitos medžiagos, jeigu jų yra (sunkieji metalai, fosforas ir kt.). Saugiausia, kad į ežerą nepatektų jokios, net lietaus, nuotekos“, – įsitikinę specialistai.
Patenka buitinės atliekos?
Kalbinti aplinkos apsaugos atstovai taip pat neatmeta prielaidos, kad į Mastį patenka ir dalis buitinių nuotekų. Apie tokius įtarimus pranešė gyventojai, tačiau ir pati agentūra 2020 m. vasarą aptiko daugybę lietaus nuotekų išleistuvų, kuriais kažkas tekėjo, nors buvo sausa ir karšta, t. y. jokio lietaus nebuvo.
„Tai sukėlė minčių, kad dalis gyventojų galbūt neteisėtai prisijungia prie lietaus nuotekų sistemų vamzdžių. Aplinkos apsaugos pareigūnai atliko tyrimus išleistuvuose, kur sausuoju metu bėgo vanduo. Nors pagal teisės aktuose normuojamus parametrus didžiausios leistinos koncentracijos lietaus nuotekoms nebuvo viršytos, kai kurių nenormuojamų parametrų vertės sukėlė klausimų. Pavyzdžiui, viename išleistuve amonio azoto buvo maždaug 40 kartų daugiau negu geros būklės upių vandenyje. Aukštos amonio azoto koncentracijos paprastai yra buitinių nuotekų skiriamasis ženklas. Kai kuriuose išleistuvuose pastebimos ir didesnės nei švariuose vandens telkiniuose būdingos fosforo ir bendro azoto koncentracijos“, – dalytasi tyrimų duomenimis.
Atsižvelgdami į tai, specialistai siūlo Savivaldybei aktyviai veikti tikrinant, ar prie lietaus išleistuvų nėra nelegaliai prisijungę namų ūkiai, ir tuo būdu užtikrinti, kad į ežerą nepatektų buitinės nuotekos. Siekiant saugoti ežerų ekosistemą, lietaus nuotekoms išleisti siūloma geriau rinktis upes, o ne ežerus. Planuojant naujas teritorijas rekomenduojama numatyti kuo daugiau vandeniui laidžių paviršių, kad dalis lietaus nuotekų susigertų į dirvožemį ir mažesniu srautu patektų į vandens telkinius.
„Taip pat mes rekomenduojame Savivaldybei vykdyti maisto medžiagų koncentracijų visuose ežero intakuose ir ištakuose tyrimus, siekiant nustatyti šių medžiagų balansą. Tai padėtų geriau suprasti, kur kokių dar priemonių reikia ežero būklei pagerinti.
Bendras principas toks – kol į ežerą pateks teršalai, tol jo būklė negerės ir ilgalaikėje perspektyvoje nepadės jokios ežere taikomos priemonės. Tačiau pasirūpinus išorinių taršos šaltinių panaikinimu galima tikėtis ežero būklės gerėjimo. Tokiam atvejui mes taip pat siūlome atlikti periodinius makrofitų (pakrantės nendrių) šienavimus, nušienautą biomasę išnešant už ežero baseino prietakos ribų – taip būtų nuolat išnešamos maisto medžiagos iš ežero“, – rekomendacijomis dalijosi Aplinkos apsaugos agentūros specialistai.
Kaip stabdomas ežero nykimas?
Telšių rajono savivaldybės administracijoje pasidomėjome, kokių priemonių imamasi stabdant Masčio ežero nykimą.
„Per projektines veiklas vykdant Masčio ežero pakrančių sutvarkymą buvo valomas ir ežeras. Iš jo pašalinta apie 263 tūkstančius kubinių metrų dumblo ir perteklinė augalija. Nors buvo pašalinti dideli kiekiai dumblo, natūraliai ežero ekosistemos būklei visiškai atsikurti reikia daug laiko. Siekiant pagal galimybes sumažinti eutrofikacijos procesų intensyvumą, prisidėti prie šio proceso stabdymo, vandens telkinių priežiūros metu geresnei vandens cirkuliacijai priekrantėse užtikrinti atliekami pakrantėse makrofitų šienavimo, plaukiojančių dumblių surinkimo ir šios masės pašalinimo iš ežero darbai“, – komentavo Telšių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėja Kristina Jankauskienė.
Vedėja pridūrė, kad augalinei biomasei mažinti į pagalbą buvo pasitelkti ir žuvų ištekliai. 2021 metais Masčio ežeras buvo įžuvintas plačiakakčiais – suleista 250 kg mailiaus, kuris minta dumbliais (fitoplanktonu). Šiemet planuojama ežero pakrantėje pašalinti perteklinius augalus (nuo Parko g. iki Vilniaus g. esančios valčių nuleidimo prieplaukos).
Nukreipti lietaus nuotekas nėra galimybių
K. Jankauskienės nuomone, specialistų rekomendacija lietaus nuotekas nukreipti nuo Masčio ežero, kad jos nepatektų į jį, yra praktiškai neįgyvendinamas dalykas. Manoma, kad toks veiksmas norimos naudos vargu ar duotų.
„Tuomet reikėtų perkloti visus paviršinių nuotekų surinkimo tinklus, užkasti upelius, iš kurių vanduo įteka į Masčio ežerą, arba pakeisti vandens tekėjimo kryptį, kas prieštarautų fizikos dėsniui, vandens srautus nukreipti į Ventos baseiną, tokiu būdu apkraunant kitus upelius. Dėl lietaus vandens srauto nutraukimo į ežerą nukristų vandens lygis, o tai gali tik paspartinti jo užpelkėjimą, floros ir faunos sunykimą, nes trūktų maitinimo deguonimi, maisto medžiagomis“, – dėstė vedėja. Jos teigimu, iš esmės paviršinės lietaus nuotekos iki patekimo į Mastį yra išvalomos ir jos yra gana švarios. Lietaus nuotekų valyklos įrengtos ant dviejų didelių išleistuvų (Laivų g. ir Žarėnų g.). Vykdant naują projektą bus įrengtos dar dvi (Kauno g. ir Vilniaus g.), kitur yra naftos gaudyklės.
„Mastis priklauso seklių ežerų grupei, o tai natūraliai apsunkina procesus ežero ekosistemos būklės gerinimo pokyčiams vykti. Tyrimų, įrodančių Masčio ežero nykimo faktus, neturime.
Nerimas dėl galimo ežero užžėlimo niekuo nepagrįstas. Neįmanoma išvalyti viso Masčio ežero. Atsiradus finansinėms galimybėms pagal projektines veiklas būtų galima tęsti tolesnį ežero pakrančių ruožo valymą. Šiuo metu įvardyti darbų išlaidų sumą sudėtinga. Savaime aišku, kad tai pareikalautų labai didelių investicijų“, – kalbėjo K. Jankauskienė.