Telšių vaikų ir jaunimo saviraiškos studija „Entuziastai“ be savanaudiškų paskatų kuria žiūrovams šventę

Nuo 2008 m. išradingi vaikučiai, mylintys šokį, dainą, vaidybą ir negalintys gyventi be scenos, porą kartų per savaitę būriuojasi Telšių kultūros centro salėje. Jų svajones tikrove stengiasi paversti Kultūros centro režisierė, Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo saviraiškos studijos „Entuziastai“, labiau žinomos kaip „KU-KŪ“, vadovė Giedrė Kavaliauskaitė-Butkė.
Klaipėdos universitete baigusi režisūros bakalauro studijas ir turinti teatrologės magistro laipsnį G. Kavaliauskaitė-Butkė siekia mažųjų aktorių įvairiapusiškumo, todėl juos moko ne tik vaidinti, vesti renginius, bet ir dainuoti, šokti.
Šioje saviraiškos studijoje veikia 2 grupės: vaikų (5–12 m.) ir jaunimo (13–17 m.).
Su mažaisiais režisierė užsiima teatrine veikla, jų repertuare vyrauja etiudai, spektakliai. G. Kavaliauskaitės-Butkės režisuotą, mažųjų aktorių suvaidintą spektaklį M. Gripės „Hugas ir Jozefina“ matė ne tik Telšių krašto žmonės. Jį galėjo įvertinti ir Klaipėdos apskrities mokyklinio teatro festivalio „Teatro uostas“ žiūrovai. Dabar režisierė su mažaisiais sukasi kūrybiniame procese, stato antrąjį spektaklį „Aš vejuosi vasarą“. Žiūrovams bus parodyta, kaip reikia tikėti pasaka.
Vyresnėliai yra mokomi dirbti scenoje ir vesti renginius, nes, žlugus jų vieninteliam spektakliui „16 istorijų“, jaunimui mielesnė tapo renginių vedėjų, o ne aktorių veikla. Vadovė džiaugiasi studijos „Entuziastai“ senbūviais: Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos šeštokais Dominyka Vaičekauskaite ir Edvinu Kazlausku bei Telšių Žemaitės gimnazijos pirmoke Auguste Matuzaite.
Šiuo metu Giedrė turi per 40 mylinčių meną vaikų, iš kurių reikalauja didelių pastangų, drausmės, ugdo jų savarankiškumą ir atsakingumą. Vadovė siekia, kad vaikai į sceną liptų ne savanaudiškų paskatų vedini, o tam, kad žiūrovams padarytų šventę.
Vaikų ir jaunimo studija „Entuziastai“ turi begales tradicijų: nuo gimtadienių šventimo, sezonų atidarymų ir uždarymų iki „Pagalvės apdovanojimų“ už nuopelnus šiame saviraiškos kolektyve. Režisierė teigia, kad dirbdama su vaikais niekada neleidžia įsivyrauti monotonijai. Visada stengiasi ieškoti įvairių būdų, kaip praskaidrinti vaikučių kasdienybę.
Nors G. Kavaliauskaitė-Butkė džiaugiasi šiuo darbu ir jaučiasi savo „rogėse“, tačiau neatsisako didelių ateities planų – tapti kulinare ir atidaryti savo teatro kavinę bei įsteigti privačią vaikų menų studiją.