Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga mokytojus ragina streikuoti

Vasario 9 dieną „Germanto“ vidurinėje mokykloje vyko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Telšių susivienijimo konferencija „Pražūtinga mokinio krepšelio metodika žlugdo mokyklas“.
Susitikime dalyvavo Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Petras Kuizinas, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė, Telšių rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Alfreda Tamoševičienė, LŠDPS Žemaitijos regiono susivienijimo pirmininkas Eugenijus Jesinas, LŠDPS Telšių r. susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė, rajono mokyklų vadovai ir atstovai, profesinės sąjungos nariai ir kt.
Mokinio krepšelio metodika – užslėptas mokyklų naikinimas
Susitikimą pradėjusi Z. Jesinienė prasitarė matanti opią problemą švietimo sistemoje – mokinio krepšelio metodika esanti užslėptas mokyklų naikinimas. Todėl planuojamo streiko, kuris turėtų įvykti vasario 21 d., nebus išvengta. Anot pranešėjos, tądien prie žemaičių planuoja prisijungti ir aukštaičiai.
Vicemeras prieš mokyklų naikinimą kaime
Konferencijoje dalyvavęs P. Kuizinas tikino, kad ne viską, kas susiję su švietimu, sprendžia savivaldybės, pagrindinį vaidmenį čia atlieka Vyriausybė. Vicemeras ragino diskutuoti ir drauge ieškoti sprendimų. Jo nuomone, kaimuose ypač svarbu neišnaikinti mokyklų, nes jokia naujai įsikūrusi įstaiga negalės atstoti mokyklos: ,,Gyvenvietė, kurioje nėra švietimo įstaigos, darosi nepatraukti.“
Mažėja mokytojų krūviai
Savo mokyklų problemas išsakė daugelio rajono švietimo įstaigų atstovai.
Varniškiai piktinosi dėl sumažintų krepšelio lėšų, turimų mažų koeficientų, o susiveržti diržų jau, anot mokytojų, daugiau nebeįmanoma.
,,Dėl mokinių mažėjimo, mažėja ir mokytojų krūviai, mokinių skaičių padidinti mes nepajėgūs. Manome, kad mūsų mokykla kenčia dėl netinkamai organizuojamos reformos ir dėl netinkamos mokinio krepšelio metodikos“, – kalbėjo mokytoja Edita Aleknienė.
Telšių „Ateities“ pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Lina Dijokienė sužinojusi, kad į „Ateities“ pagrindinę mokyklą planuojama perkelti Jaunimo ir Suaugusiųjų mokyklas, piktinosi: „Geriau šį pastatą užkonservuoti ir laukti geresnių laikų. Kodėl Suaugusiųjų mokyklos negalima perkelti į Jaunimo mokyklos patalpas?“
Rajono mokyklų atstovai konferencijos metu siūlė neskubėti pertvarkyti mokyklų tinklo: padaryti įvairias apklausas, kalbėtis, nepriimti skubotų sprendimų, ypač piktinosi pražūtinga mokinio krepšelio metodika. Sulaukta ir tokių replikų, jog šiandien pats geriausias mokytojas yra ne tas, kuris gerai dirba, o tas, kuris sugeba ilgiausiai sirgti.
Išdėstę savo pamąstymus, mokyklos bendruomenės nariai tvirtino laukiantys išmintingų valdžios sprendimų.
Mokyklų pertvarkos planas
Telšių r. savivaldybės mokyklų pertvarkos 2012–2015 metų planas iš 40 rajono mokyklų palies 16.
„Džiugo“ vid. mokykla nebeformuos 1–7 klasių ir taps gimnazija. Suaugusiųjų mokykla bus sujungiama su Jaunimo mokykla. Be to, planuojama likviduoti Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklą. Luokės vid. mokykla bando akredituotis ir tapti gimnazija. To paties siekia ir Tryškių Lazdynų Pelėdos vid. mokykla. Prie Ubiškės pagr. mokyklos planuojama prijungti lopšelį-darželį „Pušelė“. Nevarėnų vid. ir Žarėnų „Minijos“ vid. mokyklos tampa pagrindinėmis. Muzikos mokykla bus sujungta su Dailės mokykla ir kt.
Ruošiamasi streikui
E. Jesinas išdėstė profesinės sąjungos siūlymus, kad „Ateities“ pagrindinėje mokykloje galėtų įsikurti Dailės ir Muzikos mokyklos, o Suaugusiųjų mokykla prisiglausti Jaunimo mokykloje.
Anot E. Jesino, jau kelinti metai Varnių gimnazija yra „minusinė“: „Profesinė sąjunga nuolat kelia klausimą dėl koeficientų peržiūrėjimo. Aš matau vieną būdą – kad ši gimnazija būtų sudėtinė. Gal derėtų vidurinę mokyklą atskirti nuo pradinės, paliekant ją po vienu stogu? O kaip su Tryškių ir Luokės mokyklomis, planuojančiomis tapti gimnazijomis, pratempus kokius vienerius metus, ar nebus taip pat, kaip ir su Varniais – šimtatūkstantinis trūkumas, mokytojai turės dirbti už minimalų koeficientą ir kt.“
E. Jesinas susirinkusiuosius patikino, jog yra ruošiamasi streikuoti: „Mūsų negirdi ir nenori susitarti, todėl įspėjamojo streiko neišvengsime, galimybių išspręsti viską teigiamai nėra. Kad mes nebandome susitarti, yra netiesa, aš bendrauju su visomis politinėmis partijomis. Šiuo metu kaip tik laukiame, kada priims LR Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Turime susitelkti ir reikalauti to, kas mums priklauso pagal įstatymus.“
Į išsakytas mokytojų problemas tikino gilinsis ir konferencijoje dalyvavusi Tarybos narė, darbietė Laima Jurytė-Zakarauskienė.
Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos pozicija
D. Mažeikienės teigimu, mokyklų tinklo pertvarka yra vykdoma dėl daugelio priežasčių, viena iš jų – mokinių mažėjimas rajono mokyklose. Vien per pastarąjį dešimtmetį jų sumažėjo 3 700. Kasmet mokinių sumažėja vidutiniškai po 400–500. Švietimui šiuo laikotarpiu yra nepalankus ne tik demografinis, bet ir socialinis bei ekonominis kontekstas. Mokinio krepšelio lėšų neužtenka mokykloms, kurių klasių komplektuose yra mažiau mokinių, nei nustatyta Vyriausybės nutarimu.
„Turime daryti tokius žingsnius, kad nenukentėtų mūsų vaikai, jų ugdymo kokybė“, – kalbėjo vedėja. Ji apžvelgė dabartinę švietimo būklę, finansavimo problemas, pasidžiaugė pasiekimais, ypač ikimokyklinio ugdymo srities, siūlė visiems susipažinti su Telšių savivaldybės interneto svetainėje viešinama rajono švietimo būklės analize ir mokyklų pertvarkos plano projektu. Dėl mokinio krepšelio metodikos vedėja sakė, kad mato dvi blogybes: viena tai, kad tikslinė valstybės dotacija skiriama savivaldybėms, neatsižvelgiant į rajonų specifiškumą, kita – per didelis savivaldybių suvaržymas, perskirstant krepšelio lėšas. Tačiau nuo metodikos pakeitimų iš esmės pinigų nepadaugės. Savivaldybė turi tvarkyti mokyklų tinklą, t. y. turėti įvairių tipų mokyklų, kad tenkintų visuomenės poreikį, ir tiek mokyklų, kad pajėgtų jas išlaikyti.