Mokyklos bendruomenė nepritaria Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos likvidavimui

Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje šiuo metu mokosi 12 vaikų iš Telšių, Mažeikių bei Plungės rajonų. Pasklidus žiniai, esą Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos išlaikymas yra per brangus, Telšių r. savivaldybė nutarė mokyklą uždaryti, o vaikus pasiūlė integruoti į pagrindines bendrojo lavinimo mokyklas arba lankyti Šiauliuose esančią kurčiųjų švietimo įstaigą.
Tokiems valdininkų siūlymams nepritaria vaikų tėvai ir mokyklos bendruomenė. Ta proga vasario 8 dieną Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje surengta diskusija, kurioje dalyvavo mokyklos direktorė Dalia Jonauskienė, mokykloje dirbantys pedagogai ir šią švietimo įstaigą lankančių vaikų mamos.
1995 m. gegužės 4 dieną Lietuvos Respublikos nutarimu buvo įteisintas kurčiųjų gestų kalbos pripažinimas – mokytis ją kaip gimtąją kalbą. Ir visa tai Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla įgyvendino, kol, anot direktorės, į viešumą neiškilo klausimas dėl švietimo įstaigos uždarymo.
Telšių r. savivaldybė Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinę mokyklą lankančius vaikus siūlo perkelti į Šiaulių sutrikusios klausos ugdymo centrą arba integruoti į bendrojo lavinimo mokyklas. Tokiems valdininkų pasiūlymams nepritaria nei vaikų mamos, nei Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos pedagogai. Pastarųjų nuomone, kurtiesiems vaikams tokie pokyčiai būtų ne į gerą.
Susitikime su mokyklos bendruomene dalyvavusios Telšių rajone gyvenančių vaikų mamos piktinosi, jog Telšių r. savivaldybė nekreipia dėmesio į jų pageidavimus ir prašymus neuždaryti Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos, kurioje, anot jų, atžalos gauna ne tik žinių, bet ir motinišką meilę bei globą. Moterys abejoja, ar tikrai nėra bent menkiausios galimybės neišskaidyti vaikų, o prijungti mokyklą prie kitos Telšių ugdymo įstaigos ir sudaryti galimybę toliau kartu augti, bendrauti ir ugdytis.
Nepritaria tėvai ir planui vaikus perkelti į pagrindines bendrojo lavinimo mokyklas. Jose iš kurčiųjų gali būti šaipomasi, vaikai gali nepritapti. „Kaip mūsų vaikai bendraus su bendraamžiais. Juk gestų kalbos aplinkiniai nemokės. Ar bus mokyklose pakankamai specialistų, kas dirbs su negalią turinčiais vaikais? Ar jie nebus palikti likimo valiai, ar nukentės jų ugdymas, o kartu ir jų ateitis?“ – klausė mamos.
Į planuojamą Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos uždarymą sureagavo ir Mažeikių r. kurčiųjų draugija. Jie taip pat pateikė keletą svarių argumentų, kodėl šią švietimo įstaigą būtina išsaugoti. Jų nuomone, tėvai savo vaikams parinko būtent šią mokyklą dėl labai gero susisiekimo: „Tėvai, įsodinę vaikus į autobusą, yra ramūs dėl jų saugumo, nes žino, kad juos Telšių autobusų stotyje pasitiks mokyklos pedagogai. Ši mokykla iš kitų panašių respublikos mokyklų išsiskiria tuo, kad būdama nedidelė, sukuria mokiniams jaukią ir šeimynišką aplinką. O integravus šiuos mokinius į bendrojo lavinimo mokyklą, tikrai nukentės jų ugdymosi kokybė. Jiems reikės daug laiko adaptuotis ne tik prie svetimos aplinkos, bet ir prie jiems nepažįstamo kolektyvo, ugdymo sistemos.“
Atmesti įvairūs pasiūlymai
Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinę mokyklą lankančių vaikų tėvai buvo pakviesti į susitikimą su Telšių r. savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Danute Mažeikiene, kur kalbėtasi dėl mokyklos uždarymo.
Vaikų mamos pasakojo, jog išgirdusios keletą vedėjos pasiūlymų, kur mokslus tęsti galėtų jų atžalos, nepritarė nė vienam iš jų. Jos nenori savo vaikų leisti į Šiauliuose esančią kurčiųjų mokyklą – baiminasi išleisti nepilnamečius vaikus į svetimą miestą, o ir pasiekti minėtą mokyklą kai kuriems reikėtų su persėdimais, stotyje jų niekas nepasitiktų. Kai kurie mokiniai pirmadieniais mokyklą pasiektų tik antroje dienos pusėje, kai pamokos jau būtų pasibaigusios.
Ypač nusivylę tokiu valdininkų sprendimu 9 klasės mokinių tėvai, nes jų vaikams belikę tik vieneri metai pagrindinio ugdymo programai pabaigti. Tėvai baiminasi, kad pakeitus ugdymo įstaigą, vaikai jausis nesaugūs svetimoje aplinkoje, nukentės paskutinių mokslo metų rezultatai.
Direktorės D. Jonauskienės teigimu, vaikus perkėlus į bendrojo lavinimo mokyklas, reikėtų įsteigti papildomų etatų: surdopedagogo, gestų kalbos vertėjo, tai išlaidų tikrai nesumažintų. Be to, bendrojo lavinimo mokyklose vaikai lietuvių kalbos mokosi, kaip gimtosios, o kurtiesiems gimtoji kalba yra gestų kalba.
D. Jonauskienės nuomone, logiškiausia būtų Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklą prijungti prie kitos ugdymo įstaigos.
Svarstymų įkarštis
Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos D. Mažeikienės teigimu, šiuo metu yra pats Mokyklų tinklo pertvarkos plano svarstymų įkarštis. Stengiamasi aprėpti kuo daugiau suinteresuotų asmenų grupių, išgirsti kuo daugiau nuomonių. Dėl kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos – taip pat.
„Pirmasis teikimas svarstyti bendruomenei sulaukė neigiamos reakcijos: kurčiųjų mokyklos bendruomenė nepritarė mokyklos likvidavimui. Todėl, pagal tinklo kūrimo taisyklių nuostatas, kreipėmės į LR švietimo ir mokslo ministeriją“, – tikino vedėja.
Telšių r. savivaldybę pasiekė LR švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus pasirašytas raštas, kuriame teigiama: „Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos tarybos bendruomenės nepritarimas mokyklos likvidavimui nepagrįstas, nes: mokykloje mokosi labai mažas mokinių skaičius (1–10 klasėse tik 12 mokinių); mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo programą, klasės sudarytos nesilaikant Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nuostatų. Tai nesudaro sąlygų kokybiškam mokinių ugdymui užtikrinti; mokyklai užtenka valstybės skiriamos specialiosios tikslinės dotacijos (mokinio krepšelio lėšų) tik pusei metų. Mokyklos tarybos siūlymas kurčius ir neprigirdinčius mokinius mokyti kartu su mokiniais, turinčiais intelekto sutrikimą, prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Mokiniai, neturintys intelekto sutrikimo, neintegruojami į mokinių, turinčių intelekto sutrikimą, bendruomenę. Atsižvelgiant į Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 3 dienos raštą „Dėl kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos“ ir, vadovaudamiesi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu, sutinkame, kad Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla būtų likviduota.“
D. Mažeikienė sakė, kad Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje iš mūsų rajono mokosi tik trys vaikai: „Kalbėjausi su jų tėveliais (mamomis) apie jų vaikų tolesnio ugdymosi galimybes. O tokių galimybių yra. Tėveliai svarstys, kurį variantą pasirinkti. Iki vasario vidurio viskas turi būti sudėliota tiksliai ir aiškiai. Plano projektas toliau svarstomas ir bus teikiamas Telšių rajono savivaldybės tarybai vasario 23 d.“