Telšių apskrityje sergamumas gripu ir ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis auga

Lietuvoje ketvirtąją metų savaitę (sausio 23–29 d.) padidėjęs sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) penktąją metų savaitę (sausio 30 d.–vasario 5 d.) šiek tiek atslūgo.
Susirgo 44,18 iš 10 tūkst. gyventojų. Ketvirtąją metų savaitę šis rodiklis siekė 47,89 iš 10 tūkst. gyventojų. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 4-os metų savaitės duomenimis, registruotas didesnis sergamumas gripu Klaipėdos, Marijampolės ir Telšių administracinėse teritorijose.
Telšių apskrityje 5 metų savaitę sergamumo rodiklis gripu ir ŪVKTI buvo 49,18 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o 4-ą metų savaitę buvo 46,72. Gripo atvejų 5-ą metų savaitę registruoti 2: 1 atvejis – Telšių r. ir 1 Rietavo savivaldybėje. Didesnis sergamumas registruojamas Mažeikių rajone – 56,17 atvejų iš 10 tūkst. gyventojų, mažiausias Rietavo savivaldybėje – 26,09, Telšių rajone – 44,44, Plungės rajone – 49,52.
Palyginus su 2011 metų 5-os savaitės sergamumu, Telšių apskrityje sergamumas gripu ir ŪVKTI buvo 135,68 atvejai 10 tūkst. gyventojų, iš viso registruoti 445 gripo atvejai.
Atšalus orams, padaugėjo kosinčių, čiaudinčių žmonių, kai kuriems pakyla temperatūra, skauda galvą. Tai peršalimo ligoms būdingi simptomai. Geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų yra skiepai.
Tačiau šiuo metų laiku galima užsikrėsti ir kitais virusais, sukeliančiais kvėpavimo takų ligas, kurias lydi daugiau ar mažiau į gripą panašūs simptomai. Nuo šių ligų patariama saugotis ir kitais būdais, pasirenkant paprastas, tačiau gana veiksmingas priemones.
Imuniteto stiprinimas
Daugelis virusų ir bakterijų, sukeliančių įvairias peršalimo ligas, gyvena žmogaus organizme, dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Tačiau nuolatos nesergame, nes mūsų imuninė sistema riboja bakterijų ir virusų dauginimąsi. Žiemą ji susilpnėja, tad sergama dažniau. Kad taip neatsitiktų, reikia stiprinti imunitetą, kasmet skiepijantis arba pastoviai vartojant įvairias imunitetą stiprinančias priemones: česnaką, ežiuolę, imbiero preparatus, vitaminą C, medų. Be to, reikėtų valgyti daugiau vaisių, daržovių, kitų vitaminų turinčių produktų, gerti šiltas žolelių arbatas. Geriausiai, jeigu imunitetą stiprinsime nuolatos.
Organizmo grūdinimas
Išvengti peršalimo ligų padeda organizmo grūdinimas. Naudinga kasdien pasivaikščioti gryname ore. Patariama daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla. Tačiau organizmas turi būti grūdinamas nuolatos ir įvairiais būdais. Jeigu grūdinimu susirūpinsite tik atšalus orams, atsparumo nebesustiprinsite, nebent išlaikysite jau suformuotą.
Atsparumą ligoms mažinančių situacijų išvengimas
Labai svarbu neperšalti, vengti didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų, ypač, jei esate sušilę.
Geras patalpų mikroklimatas
Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Optimaliausia kambario temperatūra, kurioje yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, turėtų būti 20–22ºC, vyresniems vaikams ir suaugusiesiems pakanka – 18–19ºC. Patalpų oro drėgnis turėtų būti 40–60 proc.
Negalima pamiršti natūralaus patalpų vėdinimo, net ir šaltąjį metų laiką. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu, užkerta kelią patalpose esantiems virusams plisti.
Tinkama apranga
Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai padeda išsaugoti šilumą. Reikėtų dėvėti sezonui tinkamus rūbus ir avėti gerą apavą. Labiausiai tiktų drėgmei nelaidi avalynė. Jei vis dėlto sušlapote kojas, būtina kuo greičiau pakeisti avalynę. Šaltu oru, net ir trumpam išbėgant į lauką, reikėtų apsivilkti šiltais drabužiais ir apsiauti tinkama avalyne.
Asmens higiena
Geriausia priemonė, norint išvengti ligų, plintančių oru, yra rankų plovimas. Virusus gali platinti sergantys arba užsikrėtę, bet dar nesusirgę asmenys. Todėl patariama vengti čiaudinčių ar kosėjančių asmenų, kurie gali užkrėsti jau turimu virusu. Kosint ar čiaudint burną ar nosį būtina prisidengti, o saugus atstumas nuo sergančiojo yra apie 1 m.