Piešimas Rositai Petkuvienei – atsipalaidavimą teikianti veikla

Telšių lopšelio-darželio „Saulutė“ direktorė Rosita Petkuvienė po darbo valandų ilsisi piešdama – taip išlieja per dieną patirtas emocijas. Kūrybiškai moteriai tai – maloni, atsipalaidavimą, harmoniją bei pilnatvę teikianti veikla.
Monika GIRDVAINĖ
Surengė parodą
„Terapija sau“ – šitaip R. Petkuvienė pavadino savo piešinių parodą, eksponuojamą lopšelyje-darželyje „Saulutė“. Anot šios ugdymo įstaigos vadovės, jos piešiniai ant darželio koridoriaus sienos atsidūrė gana atsitiktinai.
„Dalyvavau menininkės, pradedančiosios meno terapeutės Nomedos Dužinskaitės-Statkienės organizuojamuose meno terapijos mokymuose. Grupelė moterų susirinkusios mokėmės šio meno, o viena iš užduočių buvo savo darbus parodyti kitiems. Kadangi dabar niekur negalime lankytis, įsileisti žmonių į savo įstaigą, tai vieni kitų darbais džiaugiamės savame rate. Turime laisvas erdves rengti parodas ir jas išnaudojame. Norisi, kad savo darbais dalintųsi mokiniai, jų tėveliai, darbuotojai. Pernai buvo surengta pirmoji mūsų ugdytinės paroda, kabėjo projektiniai darbai, dabar mano, o rudenį kita kolegė taip pat planuoja surengti parodą. Tikiuosi, kad ta mano paroda bus paskata visiems kolektyvo nariams parodyti savo darbus, nes tikrai turime nemažai kūrybingų darbuotojų“, – pasakojo R. Petkuvienė.
Žavi kūrybos procesas
Pašnekovė teigia profesionalia menininke savęs nelaikanti ir savo piešinių kaip meno kūrinių nepristatinėjanti. Moteris tiesiog mėgsta išbandyti įvairias kūrybines veiklas, piešimo technikas ir metodus, o ši veikla jai teikia atsipalaidavimą, harmoniją, ramybę. Direktorė sako, kad tai – lyg terapija, padedanti atsikratyti blogų minčių, streso, įtampos, nuovargio. Todėl labiausiai žavi pats piešimo procesas, o ne galutinis rezultatas.
„Kiekvienam žmogui reikia išsikrauti emociškai, tad mes patys randame savus būdus, kaip tai padaryti. Kitiems muzika, kvapai, šokiai, sportas teikia nusiraminimą, o aš atsipalaiduoju piešdama. Kūryba leidžia geriau pažinti save, tobulinti įpročius, pažvelgti į viską kitaip. Kai, pavyzdžiui, pati piešiu, dažniausiai naudoju pagrindines tris spalvas – mėlyną, raudoną ir violetinę, nors turiu galybę įvairių spalvų pieštukų. Tos spalvos turi tam tikrą prasmę, tad jei nori kažką keisti, daryti kitaip, tai reikia tiesiog prieš valią imti kitas spalvas ir bandyti kažką naujo“, – kalbėjo dailės terapija besidominti kūrėja.
Terapiniai užsiėmimai vaikams
R. Petkuvienė pridūrė, kad dailės terapija dažnai taikoma ugdant darželį lankančius vaikus. Anot direktorės, kiekvienas piešinys ir jame pavaizduoti simboliai, formos, spalvos daug pasako apie vaikų savijautą, emocinę būseną. Pastebima, kad vaikams, kaip ir suaugusiesiems, piešiant lengviau atsikratyti įtampos, blogų emocijų ir išreikšti tai, ko nesinori pasakyti.
„Kai pradėjau domėtis dailės terapija, atrodo, ji mane įtraukė ir nebesinori to paleisti.
Dailės terapija taip pat ugdo valią, kantrybę, padeda susidėlioti dienotvarkę. Kai mintys galvoje sukasi tuščiai, save vargini, o piešiant tos mintys ir emocijos tiesiog išplaukia. Taip netgi pavyksta rasti atsakymus į jaudinančius klausimus. O perpiešiant jau nupieštus savo piešinius galima tobulinti emocijas, mintis.
Tikiuosi, kad darželyje sukabinti mano piešiniai padeda kurti geresnę psichologinę atmosferą“, – sakė R. Petkuvienė.