Artimieji gina nepilnametę moksleivę

Telšių rajono Kuodžių k. gyvenančioje šeimoje auga dvi mergaitės: dešimtmetė Inga ir trylikametė Vaida (nepilnamečių vardai pakeisti). Vyresnioji paauglė, anot jos artimųjų, įtariama vagyste ir lango išdaužimu.
Įtariamosios šeima nesutinka su kaltinimais ir žada kovoti už nepilnametės interesus.
Kuodžių kaime gyvenanti Elvyra M. ir nepilnamečių mama Aurelija, braukdama ašarą, pradeda istoriją nuo pradžių.
Moterų teigimu, š. m. liepos 16 d., šeštadienį, į Telšius atvyko mergaičių dėdė – senelio brolis Vytautas Mickus. Anot artimųjų, dėstytojas, Žemaitijoje skaitęs paskaitas, išsivežė mergaites į Palangą.
Mama teigia, kad dukras į namus parsivežė vėlai vakare pirmadienį.
Išdužę langai
Artimieji teigia, kad nepilnamečių keletą dienų nebuvo Telšių rajone, tačiau viena iš jų vis vien buvo apkaltinta, kad išdaužė langą.
Mergaičių mama pasakoja, kad antradienį į jų namus užsuko moteris iš Lieplaukės. „Ji dėžėje atvežė mažus kačiukus ir kaltino, kad mes juos kažkur palikome. Pasakiau, kad katinai ne mūsų, o ji pradėjo šaukti, kad mano trylikametė dukra Lieplaukėje išdaužė namo langus. Sakė, kad pačiupo mano dukrą už rankovės, bet ji išsinėrė iš megztinio ir pabėgo“, – pasakoja Aurelija.
Vaikų mama pastebi vieną neatitikimą: „Ji teigia, kad pačiupo mano dukrą už rankos, tačiau, kai atvažiavo ir ją pamatė, nepažino. Paklausė, ar neturiu daugiau vaikų.“
Dėl išdaužtų pastato langų policijoje buvo parašytas pareiškimas. Anot trylikametės artimųjų, atsirado liudininkė – paauglė mergaitė Ugnė (vardas pakeistas), kuri policijai tvirtina, kad kartu su Vaida išdaužė langus.
Tokie Ugnės parodymai, anot mergaičių mamos ir močiutės, yra melagingi: „Tada, kai išdaužti langai, abi mano dukros buvo Palangoje.“
Moterys teigia, kad tai patvirtinti gali mergaičių dėdė, kuris jas vežėsi į Palangą, taip pat to namo, kur mergaitės buvo apsistojusios, kaimynai.
Anot moterų, toks alibi nedomina policijos pareigūnų: „Prašėme, kad pareigūnai paskambintų V. Mickui ir įsitikintų, kad Vaida tą dieną, kai išdaužti langai, buvo Palangoje. Tačiau policija to nedaro – jie tiki tik Ugnės parodymais.“
Kitos bylos
Tai dar ne istorijos pabaiga. Anot Kuodžių kaime gyvenančios šeimos, paauglės, kuri tvirtina, kad Vaida kartu su ja daužė langus, namuose rasti pavogti daiktai: baseinas ir vaikiškas vežimėlis.
Įrodymų prispirta Ugnė, anot pašnekovų, neneigia vogusi, tačiau tikina, kad kartu su ja nusikaltimą įvykdė ir Vaida.
„Ji teigia, kad mano trylikametė dukra jai grasino peiliu, prašydama padėti vogti. Yra įrodymų, kad ji melavo dėl išdaužtų langų – pamelavo vieną kartą, tai daro ir toliau“, – mano trylikametės mama.
Anot Vaidos artimųjų, išdaužti langai įvertinti 400 Lt, baseinas – 300 Lt, iš jo išleistas vanduo – 40 Lt, vežimėlis – 130 Lt.
Įtariamos trylikametės močiutė tikina, kad sulaukė svečio: „Atvažiavęs įgaliotinis prašė pinigų už pavogtą vežimėlį. Jei įtarčiau, kad anūkė vogė, mielai atlyginčiau žalą, tačiau žinau, kad ji to nedarė.“
Su kaltinimais nesutinkanti šeima tikina, kad kovos už vaiko interesus: esą paauglė mokykloje nepelnytai yra pravardžiuojama vagimi.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Vitalijos Kazlauskienės teigimu, įtarimai dėl baseino vagystės niekam nėra pareikšti.
Psichologo komentaras
„Meluoja tiek vaikai, tiek paaugliai, tiek suaugusieji. Vieni daugiau, kiti mažiau. Vieni pateisina savo melą, kiti net nesuvokia, kad meluoja (neatskiria realybės nuo fantazijos). Gaila, bet šiandien visuomenėje apskritai daug melo ir kad tai tampa vos ne tautine vertybe“, – apgailestauja psichologė Aušra Lesnickaitė.
Jos teigimu, žmonės meluoja dėl įvairių priežasčių: „Viena jų yra ta, kad kai kuriais atvejais nesaugu sakyti tiesą (nebūtinai kalbant apie nusikaltimus), norisi išvengti nemalonių padarinių, pvz., bausmių. Vaikai meluoja tėvams (ir atvirkščiai), sutuoktiniai vienas kitam ir pan. Dar viena iš priežasčių, kodėl meluojama, – siekiama pasirodyti geresniu, „kietesniu“, kai norima įtikti ar apsaugoti kitą žmogų nuo nemalonios žinios. Galiausiai, kiekvienas žmogus melu siekia apginti save, išvengti pasmerkimo, aplinkinių kritikos ir kančios“, – teigia psichologė.
A. Lesnickaitė pabrėžia, kad patyčios mokykloje šiandien dažnas reiškinys. „Ar vaikas padarė kažką negera, ar ne, iš jo neturėtų būti tyčiojamasi. Patyčių taikiniu gali tapti bet kuris vaikas. Žinome ne vieną atvejį, kai mokykloje patiriamos patyčios buvo viena iš priežasčių, paskatinusių vaiką nusižudyti. Toks mokinys labai kenčia, gali būti liūdnas, prislėgtas, atsiribojęs nuo kitų, jaustis bejėgis ir negalintis nieko pakeisti. Aišku, patyčių išvengti nėra taip paprasta, bet, kad jų nebūtų galima sustabdyti, netiesa. Tam, kad patyčios liautųsi, būtina reaguoti. Vieni patys vaikai kažin, ar pajėgs susidoroti. Todėl čia labai svarbi aplinkinių: tėvų, mokytojų, draugų, pagalba. Nors vaikai ne visada kreipiasi į suaugusiuosius prašydami padėti, negalima užmerkti akių ir tikėtis, kad viskas išsispręs savaime“, – mano psichologė.