
„Darbštuolė! Auksarankė! Šaunuolė!“ – tokiais ir dar gražesniais žodžiais apie Tryškiuose gyvenančią Danutę Zifermanienę atsiliepia miestelio gyventojai, girdami jos ypatingo grožio rankdarbius. Žmonės jais džiaugiasi, dabinasi ir savo namus puošia.
Aurelija SERVIENĖ
Kuo sunkiau, tuo įdomiau
Ilgametė Tryškių gyventoja D. Zifermanienė visus stebina kruopščiai sukurtais rankdarbiais.
Nors moteris kuklinasi, sako esanti tik savamokslė, tačiau jos darbai kalba visai ką kita: sudėtingais raštais vąšeliu nertos servetėlės, puošnios riešinės, o kur dar gausybė paveikslų, kruopščiai išsiuvinėtų kryželiu.
Pagal profesiją moteris nieko neturi bendro su menu, bet jau keli dešimtmečiai rankdarbių iš rankų nepaleidžia. Kaip pati juokauja: „Kuo sunkiau, tuo man įdomiau. Kai pradedi megzti ir matai, kas išeina, tas rezultatas mane džiugina! O jei dar kam patinka mano darbai, kyla dar didesnis noras kurti.“
Danutė teigė, jog kūrybos paslapčių daugiausia išmoko iš įvairių žurnalų. Menininkų giminėje neturėjo, tačiau didžiuojasi, kad jos mama šiandien būdama 82 metų dar vis mezga kojines. O štai tėvelio sesuo anuomet mokėdavo įvairius gėlių raštus išsipiešti ir juos siuvinėti. Taip savo trobeles pasipuošdavo.
Tryškiškė prie rankdarbių prisėdanti labiau rudeniop ir žiemą. Kol lauke šilta, norisi gamta pasidžiaugti, prie upės nueiti, o ir kieme darbo netrūksta.
Riešinės, servetėlės, paveikslai
Megzti vąšeliu servetėles Danutė pradėjo dar besimokydama mokykloje. Atsimena, jog vąšelio net neturėjo, tad tėveliui teko jį sumeistrauti.
Moteris dirbo skaičiavimo mašinų gamykloje, ilgus metus – Tryškių degalinėje. O kai iš darbo išėjo, džiaugiasi galėdama daugiau laiko skirti rankdarbiams.
Ypač Danutei smagu megzti riešines, kurių poreikis esą per visą dešimtmetį taip ir nesibaigė – moterys mielai jomis puošiasi. Riešinėms megzti jau nemažai metų ji naudoja tik merino vilnos siūlus. Jie labai patvarūs, nesipumpuruoja, o svarbiausia – labai šildo.
Danutės riešinės – išskirtinės: jose išmegzti įmantriausi raštai, išpuoštos vienspalviais ar įvairiaspalviais karoliukų ornamentais. Mezga moteris ir pusiau ilgas riešines.
Nemažai patirties mezgėja turi ir siuvinėjimo kryželiu srityje. Pradžioje buvo nelengva, teko mokytis iš žurnalų, kur reikėjo išsiskaičiuoti raštus, derinti pačiai siūlus. Dabar jau yra pirkti įvairios paruoštos schemos, tačiau kruopštumo čia tikrai reikia nemažai! Labiausiai Danutei patinka siuvinėti gamtos vaizdus, įvairias gėles, namukus. Šiuo metu ji siuvinėja paveikslą su krioklio vaizdu.
Daugelį savo darbų moteris mielai padovanoja draugams, pažįstamiems. Daug jų yra iškeliavę ne tik į kitus Lietuvos kampelius, bet ir pasklidę po užsienio šalis.
Rankdarbius moteris įvardija kaip savo pomėgį, kai norisi vis kažką naujo atrasti ir išbandyti, tik gaila, kad laikas per daug greitai lekia…
Džiaugiasi gimtaisiais Tryškiais
D. Zifermanienė be galo džiaugiasi savo gimtaisiais Tryškiais ir jokiu būdu į miestą keltis nenorėtų. Ypač dabar, kai Tryškiuose tiek gražių pokyčių, kai tvarkomos miestelio erdvės. Per 60 metų moteris tokio sujudimo nemačiusi: „Džiugu, kad Tryškiuose verda gyvenimas!“