Rietavo miestelyje sutrikusio intelekto negalią turintiems žmonėms socialines paslaugas teikia tik bendrija „Rietavo viltis“. Būtent ši organizacija įgyvendino ir projektą „Socialinė integracija per kūrybiškumą, užimtumą Rietavo žmonėms su sutrikusio intelekto negalia“. Kaip sako vadovė Angelė Arienė, asmenys, turintys sutrikusią protinę negalią, net ir būdami suaugę lieka nesavarankiški, priklausomi nuo tėvų, globėjų, socialinės apsaugos sistemos, tad svarbu jiems padėti kuo geriau integruotis visuomenėje.
Mamos dažnai lieka vienos
A. Arienės teigimu, šeimos, auginančius neįgalius vaikus, patiria ir daugiau išbandymų, todėl suteikti joms bent kokią nors pagalbą – labai gera. Tačiau ji atskleidžia ir skaudžią realybę: „Šeimos, auginančios tokius vaikus, neretai išyra. Dažnai mamos lieka vienos, nes tėvai, neatlaikę krizės, šeimą palieka.“
Augindamos sunkios negalios vaiką mamos tampa socialiai pažeidžiamos, užsidaro savyje.
„Mažas užimtumas neigiamai veikia šeimos gyvenimo kokybę ir trukdo tapti visaverčiais visuomenės nariais. Dėl lėšų stygiaus neįgalieji ir jų šeimos nariai dažnai negali įsitraukti į šviečiamąją ir socialinę veiklą, suteikiančią žinių ir ugdančią įgūdžius dirbti su neįgaliais šeimos nariais.
Šiems žmonėms trūksta glaudesnio tarpusavyje bendravimo, sutelktumo, psichologo pagalbos. „Rietavo vilties“ ir kolegų, dirbančių su sutrikusio intelekto žmonėmis, patirtis rodo, kad bendras dalyvavimas kūrybinėje ugdančioje veikloje padeda sukurti empatija ir tarpusavio supratimu grįstus santykius, o tai padeda jiems geriau integruotis į bendruomenę“, – tęsia A. Arienė.
Keliavo prie jūros
Į šį projektą buvo įtraukti 25 bendrijos „Rietavo viltis“ nariai – dalyvavo ne tik vaikai, bet ir kai kurių jų tėvai. Pačiame projekte koncentruotasi į įvairią užimtumo veiklą, padedančią sutrikusio intelekto negalią turintiems asmenims geriau integruotis į visuomenę. Užsiėmimų metu buvo itin didelis dėmesys skirtas kūrybiškumui, pasitelktos kultūros ir meno priemonės, o veiklose padėjo projekto savanoriai.
„Keliavome į kūrybiškumo ir užimtumo terapijos stovyklą prie Baltijos jūros. Dalyvavo neįgalieji, jų šeimų nariai, savanoriai. Stovyklos metu vyko mokymai, buvo kviečiami meno terapeutai, kurie mokė neįgaliuosius ir jų šeimų narius meno terapijos. Organizuoti meninės terapijos užsiėmimai prie Baltijos jūros, fotografavimo užsiėmimai, meniniai užsiėmimai, tokie kaip piešimas ant šilko, porcelianinių puodelių dekoravimas porceliano dažais. Vyko fotosesija prie jūros ir sporto užsiėmimai“, – pasakoja bendrijos pirmininkė.
Taip pat buvo surengtos ir kūrybinės dirbtuvės, kurių metu buvo skatinamas bendravimas, bendruomeniškumas, tarpusavio supratimas, pagarba vienas kitam.
„Iš viso turėjome 18 užsiėmimų. Kūrėme įvairius paveikslus, vilną vėlėme, fotografavome, pynėme juosteles, lipdėme iš modulino. Dalyvavome ir mugėje, kur demonstravome dalyvių kurtus paveikslus“, – pasakoja pašnekovė.
Numatyta, kad projekto dalyviai turės ir kultūrinio fizinio aktyvumo užsiėmimus baseine – vyks į Šilalės baseiną. Vis dėlto kol kas šios veiklos dėl karantino įgyvendinti neįmanoma. Tačiau A. Arienė nusiteikusi pozityviai – vos tik situacija pagerės, visi projekto dalyviai keliaus į šį užsiėmimą vandenyje.
„Dauguma neįgaliųjų didžiąją dalį dienos praleidžia mažai judėdami ir uždaroje erdvėje. Neįgalieji kenčia dėl sutrikusios pusiausvyros, nepakankamo raumenų tonuso, judesių ribotumo, įvairių emocinių ir elgesio sutrikimų. Užsiėmimai suteiks kūnui energijos, sumažins raumenų įtempimą, didins bendrą kūno imuninį atsparumą, šalins stresą ir bendrą silpnumą, didins kūno lankstumą. Užimtumo metu į užsiėmimus lydės savanorė kineziterapeutė, ves judesio terapijos, mankštos užsiėmimus baseine“, – priduria ji.
Šiandien dalyviams trūksta bendravimo
Kūrybos darbelius projekto dalyviai daro ir šiandien: jiems išdalijamos užduotys, suteikiamos priemonės. Tačiau, kaip sako A. Arienė, dalyviams labiausiai trūksta ne veiklos, o bendravimo, išėjimo iš namų.
„Žinoma, jie atsiskleidžia per kūrybiškumą, veiklą – net tie, kurie atrodė visai užsidarę. Tačiau šiandien, kai telefonu kalbame su šeimomis, klausiame, ko reikia, kokių priemonių papildyti, mamos sako: jūs nepatikėsite, kaip vaikams yra sunku prisiversti dirbti, jiems liūdna. Anksčiau vaikai su šypsena išeidavo į mūsų centrą, grįždavo laimingi, pasakodavo, kaip jiems sekėsi, ką veikė. O dabar, kai jiems reikia būti namuose, jie ir vėl tapo nekalbūs.
Veikla naudinga, vyksta nuotoliniu būdu. Tačiau bendravimas, pabuvimas kartu, pokalbiai duoda didesnę naudą“, – įsitikinusi ji.
Projektas finansuotas pagal ES fondų investicijų veiksmų programą, kurios tikslas – paskatinti piliečius būti aktyvius, savo miestuose kurti iniciatyvas ir taip mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Daugiau apie galimybes inicijuoti projektus savo mieste ar bendruomenėje – www.miestobendruomene.lt.
R-296
Loading ...
