Rudens gėrybių ir linksmybių turgus

Savaitgalį Telšiuose, Turgaus aikštėje, vėl šurmuliavo kasmetinis didysis rudens gėrybių ir linksmybių turgus-2009. Tai jau tradicija tapusi šventė, kai žmonės kviečiami linksmintis, vaišintis bei įsigyti kaimiškų maisto gaminių, įvairiausių rankdarbių.
Turguje, kaip ir kasmet, kiekviena seniūnija išradingai puošė savo kiemelius, telšiškius kvietė ragauti ir įsigyti naminių pieno bei mėsos gaminių, kiaušinių, medaus, pyrago, bandelių, daržovių, vaisių ir pan. Čia pat galėjai nusipirkti ir suvalgyti cepelinų porciją ar košės, išgerti karštos arbatos puodelį.
Tautodailininkai pirkėjus viliojo įvairiausiais rankdarbiais: juvelyriniais gaminiais, pintais krepšiais ir baldais, iš vilnos veltomis skrybėlaitėmis. Mažieji turgaus dalyviai šėlo ant batutų, smaližiavo cukraus vatos. Gerą nuotaiką bei dainas žmonėms dovanojo rajono meno kolektyvai. Aktyviau dalyvauti šventėje visus kvietė turgaus šeimininkas žydelis Joškė.
Susirinkusiuosius pasveikino Telšių rajono savivaldybės meras Valdemaras Ramšas, Telšių rajono verslininkų asociacijos prezidentas Valdas Knystautas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkas Vytautas Rakickas.
Turguje sutiktas vienos kaimiškos seniūnijos seniūnas stebėjosi, kodėl jau kelintą rudenį vykstančiame renginyje nėra Telšių miesto seniūnijos kiemelio: „Kaip tik Telšiuose, o ne atokiame kaimelyje yra susitelkę amatininkai – jie galėtų turguje savo sugebėjimus demonstruoti. O tai vis tie patys kaimo žmonės su obuoliais, sūriu ir lašiniais. Pasigendu  įvairovės. Miestas labai apsnūdęs.”
Aktyvios bendruomenės pirmininkas taip pat pasigedo miesto visuomenės įsiliejimo į didžiojo turgaus šurmulį: „Kur studentija? Toks būrys menininkų lavinasi Žemaitijos sostinėje. Ir gabių dėstytojų nestinga – rudens turgus galėtų būti puiki arena menui, verslui ir amatams populiarinti – iš visos Lietuvos smalsuoliai sulėktų pažiūrėti. Ir kultūra merdi. Šiandieninis turgus nelabai skiriasi nuo to, kur vyksta kiekvieną šeštadienį. Džiaugiuosi kaimo žmonių entuziazmu. Reikia dėti visas pastangas, kad tik jis neišblėstų.“