Šildymas. Ar kalbos nesiskiria nuo darbų?

Tęsiame šilumos temą, nes gautos sąskaitos už gruodžio mėnesį tikriausiai „sušildė“ ne vieną telšiškį. Gyventojai ėmė ieškoti priežasčių, kodėl jų pečius pradėjo slėgti nebepakeliamos sąskaitos už šildymą.
„Telšių ŽINIŲ“ redakcija vėl sulaukė skaitytojų skambučių. Jie prašė pasidomėti, kiek šilumos kainai turi įtakos nesutvarkytos šilumos trasos. Kai lauke speigas, šalia daugelio daugiabučių, kur eina šiluminės trasos, žaliuoja žolė.
„Kodėl mus šilumos tiekėjas ragina renovuoti daugiabučius – neva, taip bus sutaupyta šiluma ir pinigai – o patys nerekonstruoja savo nutirpusių šilumos trasų?“ – kalbėjo pasipiktinę gyventojai. Apie tai kalbėjomės su UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ direktoriumi Alfredu Milteniu.
Skambučių sulaukėme iš Rambyno, Muziejaus, Lygumų g. gyventojų, anot kurių, šalia jų namų esančios šilumos trasos tiesiog žaliuoja. Prastokai atrodo ir šalia pačios UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ būstinės nutirpusios linijos. Kaip liaudies išmintis byloja – „Gaspadorių pažinsi nuo stogų, o mergelę nuo darželio“…
Žibalo į ugnį įpylė ir už gruodžio mėnesio šildymą gyventojams išrašytos sąskaitos. Skaitytojai domėjosi, kokią įtaką šilumos kainai turi nesutvarkytos šildymo trasos bei kodėl UAB „Litesko“, ragindama gyventojus renovuoti daugiabučius, pati nerenovuoja savo šilumos trasų?
Anot UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ direktoriaus A. Miltenio, nuostoliai transportuojant bet kokios rūšies energiją yra neišvengiami. Net tiekiant elektros energiją laidais, iki 12 proc. jos yra prarandama. „Nuo pat savo darbo pradžios Telšiuose „Litesko“ investuoja į patikimą, saugų ir kokybišką šilumos tiekimą, šilumos ūkio atnaujinimą. Nuo 2001 metų renovavome apie 40 proc. pasenusių miesto vamzdynų – susidėvėjusios trasos pakeistos moderniomis, mažesnio šilumos laidumo trasomis, – teigė A. Miltenis. – Bendrovės investicijos į šilumos trasų renovaciją leido mums ženkliai sumažinti nuostolius trasose, kurios buvo renovuotos. Šiais parametrais baigiame pasivyti moderniausius Europoje Skandinavijos šalių šilumos ūkius, kurių trasose prarandama 8–12 procentų šilumos.“
Pašnekovo pasakojimu, didžioji dalis šilumos iššvaistoma ne trasose, o neefektyviai energiją vartojančiuose daugiabučiuose – pro kiauras namų sienas, stogus ir rūsius.
Šilumos nuostoliai, esą, patiriami transportuojant šilumą, nėra reikšmingi. Pagrindinę šilumos kainos dalį sudaro išlaidos iš Rusijos importuojamoms ir nuolat brangstančioms gamtinėms dujoms, už kurias Lietuva moka daugiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių.
Tačiau kokiais prioritetais vadovaujantis UAB „Litesko“ nusprendžia, kurias šilumos trasas rekonstruoti, o kurių ne?
„Visų pirma, renovuojame seniausias, labiausiai susidėvėjusias šilumos tinklų atkarpas, kuriose atlikus hidraulinius bandymus nustatoma daugiausiai šilumos tiekimo vamzdynų defektų“, – aiškino A. Miltenis.
Praėjusią savaitę Telšių rajono savivaldybės taryba nepatvirtino šių metų UAB „Litesko“ investicijų plano – iš jo išbraukė didžiąją dalį punktų, kuriais, anot politikų, nebūtų pasiekta jokios naudos – nei vartotojui (sumažinant šilumos kainą), nei Savivaldybei, kurios šilumos ūkį, šiuo metu ir valdo UAB „Litesko“.
Tačiau ar tokiame investiciniame plane gali atsirasti vieta žaliuojančių šilumos trasų rekonstrukcijai? „Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, Telšiuose tęsime investicijas į šilumos trasų renovaciją, – tikino A. Miltenis. – Dar iki šių metų spalio mėnesio, iki naujo šildymo sezono pradžios, bus atnaujinti 974 metrai pasenusių skirstomųjų ir įvadinių šilumos tinklų Luokės, Masčio, Kauno, Laisvės, Daukanto, Stoties ir Sedos gatvių rajonuose.“
Anot UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ direktoriaus, bendra šio projekto vertė sudaro 2,1 mln. Lt: 1,05 mln. Lt savo lėšų investuos „Litesko“, dar 1,05 mln. Lt paramos skirta iš Europos regioninio plėtros fondo. Renovuotoje trasų atkarpoje šilumos nuostoliai sumažės 62 proc. – 630 MWh per metus.
A. Miltenio teigimu, mažinant šilumos nuostolius, mažės ir gamtinių dujų vartojimas – šilumos gamyba taps draugiškesnė aplinkai.