Šeštadienis Antanui Kontrimui buvo neeilinė diena – išsipildė ilgai puoselėta jo svajonė: Degaičiuose, vandens bokšto viršūnėje, maždaug keturiasdešimties metrų aukštyje, suplevėsavo Žemaitijos vėliava.
Mintį iškelti Žemaitijos vėliavą labai aukštai, kad iš toli būtų matyti, kur gyvena savo kraštą mylintys žemaičiai, Degaičių seniūnijos seniūnas A. Kontrimas puoselėjo seniai. Nužiūrėjęs Degaičiuose ant kalnelio stovintį vandens bokštą, garsiai apie savo sumanymą prasitarė per vieną miestelio bendruomenės susirinkimą. Degaitiškiai žinią sutiko palankiai. Tuomet, kaip sako pats A. Kontrimas, prasidėjo žygis ieškant paramos – reikėjo ir stiebo, ir vėliavos, ir krano bokšto viršūnei pasiekti. „Kur ėjau, visur sulaukiau pritarimo, niekas neatsisakė paremti. Buvo svarbi ir materialinė, ir moralinė parama“, – jau prie plevėsuojančios vėliavos prisiminė seniūnas.
Pirmiausia vėliava buvo pašventinta Telšių katedroje. Ją iškilmingai įnešė net dešimt vyrų – visi, kas prisidėjo, kad Žemaitijos vėliava plazdėtų įspūdingame aukštyje. Klebono Sauliaus Damašiaus ir didžiulio būrio žemaičių lydima vėliava pasiekė Degaičius. Čia į vandens bokšto viršūnę kopė jau pats A. Kontrimas. Vos Žemaitijos vėliava ėmė kilti stiebu, nuaidėjo patrankos šūvis, pasigirdo plojimai.
Ta proga Degaičių kultūros centre Žemaičių draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius ir A. Kontrimas visiems, kurie padėjo įgyvendinti idėją, įteikė Žemaičio pasus. „Ačiū žemaičiams už tarnystę Žemaitijai“, – trumpai drūtai kalbėjo S. Kasparavičius.
Kaip patikino A. Kontrimas, vėliava Degaičiuose plevėsuos ištisus metus, tamsiu paros metu bus apšviesta, o keičiama, greičiausiai, bus kartą metuose, antrąją Velykų dieną.