Telšiuose apsilankęs energetikos viceministras negailėjo kritikos UAB „Minijos nafta“

Praėjusią savaitę Telšiuose lankėsi energetikos viceministras Romas Švedas. Apžiūrėjęs suniokotus ūkininkų laukus ir išklausęs gyventojų priekaištus, viceministras negailėjo kritikos UAB „Minijos nafta“, Telšių rajone atliekančiai geoseisminius tyrimus.
„Telšių ŽINIOSE“ rašėme, kad Telšių rajono ūkininkai skaičiuoja tūkstantinius nuostolius – atliekant tyrimus, kuriais siekiama išaiškinti, ar Syderių geologinė struktūra tinkama dujoms saugoti, išvažinėti gyventojų laukai, pasėliai, miškai. UAB „Minijos nafta“ atstovas Bronius Radeckas įpylė žibalo į ugnį – ištarė, kad lėšų visiems padarytiems nuostoliams atlyginti neužteks.
Patirti nuostoliai – šiuo metu pagrindinė, bet ne vienintelė bėda: gyventojai taip pat skundžiasi informacijos stoka ir darbus atliekančių darbininkų kultūros stygiu.
Rugpjūčio mėnesį darbų užsakovo – Energetikos ministerijos – atstovai buvo atvykę į Telšius, tačiau tada išvažiavo palikę daugiau klausimų, nei atsakymų. Šį kartą į Žemaitijos sostinę atvykęs energetikos viceministras R. Švedas aiškesnės ateities vizijos nepateikė, tačiau sakė galįs nuraminti gyventojus – UAB „Minijos nafta“ bus priversta kompensuoti visus gyventojams padarytus nuostolius, nepriklausomai nuo to, kokia tai būtų suma.
Bus reiklūs
„Toks rangovo elgesys yra netinkamas, ir mes su juo kalbėsimės“, – per susitikimą su Telšių rajono žiniasklaidos atstovais keliskart pabrėžė energetikos viceministras. – UAB „Minijos nafta“ turėjo užtikrinti visus projekto įgyvendinimo etapus ir žmones informuoti tinkamai. Nepakanka paskelbti laikraštyje vieno ar dviejų skelbimų arba parašyti oficialų raštą į Savivaldos instituciją.
Turiu pripažinti, kad iš pat pradžių trūko bendravimo su gyventojais. Todėl mes ir esame čia.“
R. Švedo teigimu, UAB „Minijos nafta“ turėjo visas galimybes informuoti gyventojus apie tai, kas vyks jų valdose, mat visi darbai buvo suplanuoti ir žinomi iš anksto: „Darbai turėjo būti atlikti taip, kaip priklauso: pagal įstatymus, atitinkamu kultūros lygiu, informuojant iš anksto, o ne užpuolant.“
Energetikos viceministras kelis kartus pabrėžė, kad žmonėms bus atlyginti visi, atliekant tyrimus, padaryti nuostoliai: „Tyrimai atliekami lietingu metų laiku, taigi gyventojams, ūkininkams padaryta daug didesnė žala, negu buvo tikėtasi. Tačiau rangovas, kai skelbėme konkursą, įsipareigojo atlikti visus numatytus darbus, o žalą, padarytą juos atliekant, kompensuoti. Mes, kaip ministerija, negalime kištis į rangovo vidinius lėšų paskirstymus, tačiau esame ir būsime labai jiems reiklūs. Jei jie, įgyvendindami projektą, vienur sutaupė, kitur išlaidos gali būti didesnės“, – sakė R. Švedas. – UAB „Minijos nafta“ nėra naujokai, jie patyrę, iš to valgo duoną, tad turi suprasti, kad metų laikai, žala, bendravimas su gyventojais yra svarbūs kriterijai. Čia jų problemos – jie savo noru dalyvavo konkurse, ir, kaip šiandien teigė meras, niekas jų į tą konkursą nevarė.“
Energetikos viceministras atmetė tikimybę, kad UAB „Minijos nafta“, norėdama kompensuoti visas gyventojams padarytas išlaidas, galėtų prašyti projektui vykdyti papildomos pinigų sumos. „Yra nustatytos ribos, jie turi į jas tilpti. Valstybė nėra melžiama karvė, negalime leisti, kad mumis manipuliuotų. Konkurso sąlygos, terminai, biudžetas yra aiškūs, čia ne vaikų darželis“, – kalbėjo R. Švedas, užsiminęs, kad UAB „Minijos nafta“, sutaupiusi pinigų vienur, kitai sričiai jų gali skirti daugiau.
Tikriausiai, kuo mažiau UAB „Minijos nafta“ išleis gyventojų kompensacijoms, tuo didesnis pelnas jai liks, ar ne? Prisiminkime – tyrimams atlikti šiai bendrovei skirta daugiau nei 9 milijonai litų.
Sutartys
Griežtos pozicijos R. Švedas laikėsi ir kalbėdamas apie sutartis, kurias UAB „Minijos nafta“ davė pasirašyti gyventojams. Žmonės skundėsi, kad buvo apgauti, mat sutartyse nenumatytos kai kurios sąlygos, o tos, kurios numatytos, nėra jiems naudingos.
Pavyzdžiui, vienas iš sutarties punktų: „Žala nustatoma ne vėliau kaip per 10 d. nuo lauko darbų pabaigos… Pagal nuostolių suderinimo aktą gavęs kompensaciją, žemės sklypo savininkas/valdytojas nebeturės ir nebereikš UAB „Minijos nafta“ jokių pretenzijų.“
Energetikos viceministras, išgirdęs, kad žala pagal sutartį gali būti nustatoma praėjus ne daugiau kaip dešimčiai dienų nuo darbų pabaigos, griežtai atkirto: „To nebus.“
„Kalbėkime bendrine, o ne teisės kalba. Juk žmonės kas dešimt dienų nevaikšto į laukus, kurių turi hektarais. Galiu pakomentuoti: tikrai nebus taip, kad praėjus trims, penkioms, dešimčiai ar daugiau dienų žmonės nebeturės teisės gauti kompensaciją“, – užtikrintai kalbėjo pašnekovas, pridūręs, kad, pavyzdžiui, melioracijai padaryta žala bus tikrinama tik pavasarį.
Alternatyvos Syderiams nėra
Nors kai kuriais klausimais energetikos viceministras laikėsi griežtos pozicijos, kitais nevengė išsisukinėti nuo tiesioginių atsakymų. Pasvarstykime – juk šiuo metu vykdomi tyrimai tėra tik lašas jūrose prieš tai, kas mūsų laukia, jei paaiškės, kad Syderių struktūra yra tinkama dujoms saugoti. Tačiau R. Švedas, rėžęs ilgą kalbą apie tai, kad požeminė gamtinių dujų saugykla yra be galo svarbi Lietuvai, nepanoro pažvelgti į artimą ateitį ir kalbėti apie tai, kas vyks, jei tyrimų rezultatai bus teigiami. „Nenoriu kalbėti apie tai, kas būtų, jeigu būtų“, – sakė jis ir atsisakė informuoti, kokie yra jau atliktų tyrimų rezultatai. Esą aišku tik tiek, kad yra ištirta visos Lietuvos geologinė struktūra, o Syderių struktūra labiausiai tinka dujoms po žeme saugoti. Neva, jei paaiškėtų, kad vis dėlto Syderių struktūra netinkama, Lietuvoje kitų alternatyvų tikriausiai nebebūtų.
Energetikos viceministras, tarsi norėdamas nuraminti, kalbėjo, kad prieš keletą metų buvo tiriama Vaškų struktūra, ir tyrimai buvo neigiami.
Svečio teigimu, visi fiziniai tyrimų darbai turi būti baigti iki šio mėnesio pabaigos, tuomet du–tris mėnesius bus apdorojami, analizuojami duomenys. Tik kitų metų pradžioje bus žinoma, ar Telšių rajone bus požeminė gamtinių dujų saugykla.
Esą, jei tyrimų rezultatai būtų neigiami, būtų bent labai išsamiai ištirta ir kelių kilometrų gylyje nufotografuota regiono teritorija. O jei tyrimų rezultatai būtų teigiami, pasak R. Švedo, prieš priimant sprendimą dėl saugyklos įrengimo ir jį priėmus būtų praeitos visos projekto stadijos: aplinkosauginė, pokalbių su gyventojais, kokia nauda, kokia galima žala būtų regionui ir kt.
Saugoma uolienose
Energetikos ministerijos duomenimis, požeminė gamtinė dujų saugykla susideda iš dviejų dalių: antžeminės ir požeminės. Antžeminė atrodytų kaip dujų skirstymo stotis su dujų skirstymo, filmavimo ir apskaitos įranga, kompresoriais, slėgio kontrolės įrenginiais ir kita technine įranga, saugyklos valdymo pultu. Požeminę saugyklos dalį, t. y. uolienos sluoksnį, esantį daugiau kaip pusantro kilometro gylyje, dujos pasiektų su giliųjų gręžinių pagalba. Esą, tokiame gylyje esančios kambro amžiaus uolienos yra porėtos, todėl jose ir gali būti kaupiamos dujos.
„Gyventojai nieko nejaustų, jei tokia saugykla būtų. Ji būtų įrengta 1,5–2 km gylyje, taigi, numetus degtuką ar nuorūką, niekas neužsidegtų. Pasaulyje tokių saugyklų yra apie 600“, – kalbėjo energetikos viceministras.
Jis supažindino ir kokiu principu veiktų saugykla: „Reikia rasti tokią geologinę struktūrą, kuri sulaikytų dujas, kad jos nekiltų į paviršių. Yra įrengiami du didžiuliai gręžiniai, virš jų – tokia technologija, kuri dujas supumpuoja ir suspaudžia į tą uolieną. Yra taip vadinamas bendrasis saugyklos tūris, kur dujos greičiausiai juda į viršų ir apačią. Dujos patalpinamos, išpumpuojamos į viršų. Procesas gana ilgas. Reiktų prisijungti prie magistralinių dujotiekių, reiktų vamzdynų nuo tos vietos, kur būtų gręžiniai. Tų gręžinių vieta taip pat turi būti parinkta labai atsakingai.“
Išvykdamas energetikos viceministras pažadėjo, kad tai ne paskutinis jo vizitas į Telšius. Regis, priežastį atvykti į Telšių rajoną jis visgi turės…
Telšių rajono savivaldybės mero Valdemaro Ramšo teigimu, UAB „Minijos nafta“ jau yra suderinusi žalos atlyginimo klausimus su Telšių miškų urėdija, taip pat dėl seniūnijos vietinės reikšmės kelių, kurių sugadinta apie keliolika kilometrų.
Suniokotus ūkininkų laukus apžiūrėję Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai teigė, kad problemų ūkininkams dėl išmokų gavimo neturėtų kilti.