Rudeniop vis dažniau randame laiko prisėsti prie televizoriaus. Šį sezoną žvilgsnius į ekraną kausto pažįstami veidai – viename šokių projekte dalyvauja buvę telšiškiai – aktorė Ineta Stasiulytė ir Seimo narys Žilvinas Šilgalis. Kalbamės su politiku. Žinoma, apie politiką ir, žinoma, apie šokius.
– Pasitraukėte iš Seimo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos ir žengėte ant parketo. Ar ne per dideli pokyčiai Seimo nario gyvenime?
– Mano gyvenime yra buvę ir didesnių pokyčių… O su LiCS frakcija ir partija, kuriai aktyviai dirbau dešimt metų, keliai išsiskyrė, kai tapo visiškai aišku, jog pasikeitus vadovui partijoje nebeliko nei idėjų, nei gebėjimų ginti tai, kas svarbu rinkėjams, nei, pagaliau, noro tai daryti. Liko tik vienintelis kai kuriuos buvusius kolegas dar vienijantis vektorius – bet kokia kaina kuo ilgiau išsėdėti ministrų kėdėse, užimti vieną ar kitą koalicijos didesniųjų partnerių „numestų“ valdiškų postelių už besąlyginį palaikymą, mano požiūriu, beviltiškos Kubiliaus politikos. Esu veiklos žmogus, visada orientuojuosi į rezultatą ir manęs niekada nedomino buvimas tik dėl buvimo.
Iš Liberalų ir centro sąjungos tik jos skyriuose liko dorų, gabių ir darbščių žmonių. Taip pat ir Telšiuose. Tikiu, kad jie ras kelių ir būdų save politikoje realizuoti kitomis formomis, nes, nors ir labai gaila tai pripažinti, taip veikdama arba, tiksliau, neveikdama, ši politinė jėga neturi perspektyvų.
Taip, žengiau ir ant parketo. Sulaukiu daug palaikančių šį mano žingsnį, bet, žinoma, yra ir skeptiškai vertinančių bei bandančių pasakyti, kad politikui šokti netinka. Taip manantiems atsakau perfrazuodamas Aleksandro Puškino eiles: meilei ir šokiams visi amžiaus tarpsniai bei profesijos tinka…
– Ar sukdamasis Lotynų Amerikos šokių rimtu dar gebate prisiminti, kad atstovaujate visuomenės interesams?
– Visuomenės interesams atstovauju jau dešimt metų. To niekada nepamiršau ir nepamirštu. Darbo metu nei šoku, nei repetuoju, o rimtai ir atsakingai dirbu. Nuo kadencijos pradžios esu parengęs arba prisidėjęs rengiant 182 teisės aktus. Mano vadovaujamos darbo grupės parengė didelės apimties Kūno kultūros ir sporto strategiją, Vertybinių popierių rinką reglamentuojančių įstatymų paketą. Šiuo metu kita mano vadovaujama darbo grupė intensyviai rengia sudėtingus Lažybų ir Azartinių lošimų įstatymo projektus ir t. t.
Kiekvienas pilietis, kad ir kokias pareigas užimtų, turi teisę į laisvalaikį, taip pat ir Seimo nariai. Niekam neužkliūdavo, kai kiekvieną vakarą po darbų Seime žaisdavau krepšinį, futbolą ar tenisą, sportuodavau lengvojo kultūrizmo salėje, plaukiodavau baseine. Šeštadieniais dažnokai su Seimo komandomis važiuodavome į krepšinio, futbolo varžybas. Dėl savo laisvalaikio pomėgių iki šiol nesulaukdavau jokių priekaištų nei iš kolegų, nei iš žurnalistų, nei iš visuomenės, tai kodėl negalėčiau šiuo laikotarpiu užsiimti ne minėtais pomėgiais, bet šokti?
Kai kas sako, kad Seimo narys užuot šokęs, galėtų įstatymų projektus rengti, bet tuomet būtų galima pareikalauti, kad ir mokytojas laisvalaikiu mokytų, gydytojas gydytų ir t. t. Jei atvirai, tai man tokio pobūdžio priekaištai kelia šypseną, todėl nematau priežasties teisintis. Per savo laisvalaikį turiu teisę užsiimti kuo noriu, o šiuo metu laisvalaikiu noriu šokti.
Jau senokai įsitikinau, kad kuo daugiau esi užsiėmęs, tuo daugiau padarai, ir kai nori – suspėji visur. Visuomenė gali būti rami – spėsiu visur, taip pat ir šeštadieniais šokių mėgėjams sušokti po vieną naują šokį.
– Tik labai stiprus vyras (arba žioplys!) galėtų atsispirti ypač žaviai šokių partnerei. Tai liudija ne vienas buvusių šokių projektų pavyzdys.
Taip, šiuo požiūriu aš esu stiprus vyras. Myliu savo gausią šeimą, su žmona Lina susikūrėme jaukią aplinką, gražiai auginame ir auklėjame vaikus ir dėl žavios šokių partnerės ar dėl bet kokių kitų aplinkybių tikrai „nemesiu kelio dėl takelio…“
– Per vakarėlius turbūt labai mėgstate šokti, todėl ir sutikote dalyvauti tokiame projekte?
– Sutikau ne iš karto, tik pasitaręs su artimiausiais žmonėmis ir sulaukęs iš jų vienareikšmio palaikymo. Išmokti geriau valdyti savo kūną, gražiau šokti, manau, norėtų daug kas, tik ne visiems tokios galimybės pasitaiko ir ne visi tam ryžtasi. Aš netikėtai atsiradusia galimybe pasinaudojau ir drąsiai priėmiau šį gyvenimo nuotykį, nes, mano požiūriu, gyvenimas turi būti ne tik prasmingas, bet ir įdomus.
– Ar anksčiau yra tekę mokytis šokių žingsnelių? Kas buvo pirmoji šokių mokytoja?
Pamenu, mama ant rogučių mane pradinėje klasėje buvo nuvežusi į šokių būrelį pas gerbiamą šokių mokytoją Genovaitę Lukauskytę – tada kantrybės užteko tik keliems mėnesiams, o vėliau, kaip ir daugelį tokio amžiaus berniukų, paviliojo krepšinis. Daugiau šokio pamokų iki šio projekto turėti neteko, neskaitant šokių vakarėliuose, gimtadieniuose, diskotekose.
– Kiek laiko per dieną skiriate šokiui?
– Įvairiai, bet dažniausiai apie porą valandų, nors kai pradėjome rengtis projektui, kai kuriomis dienomis teko mokytis šokti ir po penkias valandas per dieną. Tuo metu, kai nevyko Seimo sesijos ir nebuvo posėdžių, galėjau sau tai leisti.
Beje, vieną savaitę šokių žingsnelių mokiausi Viešvėnų kultūros centro salėje. Esu dėkingas šių kultūros namų darbuotojams už šią galimybę, nes vienu metu „nušoviau du zuikius“ – ir su partnere mokiausi šokti, ir su šeima ilsėjausi sodyboje pas mamą.
– Ar treniruojatės tik su šokių partnere, ar kartais talkina ir žmona?
– Mano partnerė Karina Jeremian yra aukščiausios klasės Latino šokių profesionalė, trijų šalių čempionė, daugelio šokių konkursų nugalėtoja, tad šokius stato ji pati. Mums net choreografas netalkina, viską darome dviese, o žmona Lina taip pat padeda ne tik palaikydama morališkai, bet ir patarimais, kaip stebėtoja iš šalies. Kai kuriuos žingsnelius po repeticijų dar pakartojame ir su žmona namie. Todėl už savo pasiekimus ant parketo esu dėkingas ir mielai partnerei bei reikliai trenerei Karinai, ir mylimai žmonai Linai bei visai savo šeimai.
– Yra teigiančių, kad politika ir šou verslas – labai panašūs dalykai? Kokia Jūsų nuomonė?
– Man taip neatrodo, nors kai kurių panašumų galbūt ir galima įžvelgti, bet manyti, kad geras „šoumenas“ automatiškai gali būti ir geru politiku – nėra pagrindo. Tokių pavyzdžių, kai šou pasaulio atstovai, visiškai neturėdami politinės patirties, ateina į politiką ir iš karto patenką į valdžią, mes jau matėme. Taip pat matėme ir kuo tai baigėsi.
– Artėja rinkimai į Savivaldybių tarybas, ar Jūsų negundo Savivalda?
– Niekada nesakyk niekada…. Man yra tekę dirbti Savivaldoje tiek Telšiuose, kaip rajono tarybos nariui, tiek Vilniuje, kaip miesto tarybos sekretoriui, tad patirties turiu daug ir, tikiuosi, kad ir Savivaldos lygmenyje visuomenei galėčiau būti ne mažiau naudingas, nei dirbdamas Seime. O kaip bus, matysime. Iki Savivaldos rinkimų dar yra nemažai laiko, ar dalyvausiu artėjančiuose rinkimuose ir jei dalyvausiu, kur – dar neapsisprendžiau. Beje, neatmetu galimybės kada nors dar padirbėti ir Telšių rajono meru, ypač, jei pagaliau būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Neabejoju, kad savo sukauptą patirtį galėčiau labai sėkmingai panaudoti Telšių krašto žmonių labui. O laisvalaikiu ar švenčių metu su telšiškiais galbūt dar ir pašoktumėm.
– Dar sugrįžkime į šokių aikštelę: ar stengiatės įtikti žiūrovui? Kaip manote, kas balsuoja už jūsų porą?
– Žiūrovams stengiasi įtikti visi, juk dėl jų ir šokame. O balsuoja už mus tie, kuriems mūsų pora bei mūsų atliekami šokiai patinka. Žinoma, pirmiausia mūsų porą palaiko artimieji, giminės, draugai. Manau, kad tarp palaikančių yra ir nemažai telšiškių. Tikiuosi, kad jų bus vis daugiau. Naudodamasis proga dėkoju jau mūsų porą palaikiusiems ir visiems, kurie mus dar palaikys per projektą „Šok su manimi“. Pažadu dar ne vieną gražų šokį!
Loading ...
