Šiuolaikinė poezija ir mes

Švelniu prisilietimu prie šiuolaikinės poezijos galima pavadinti Varnių literatų būrelio „Lyra“ literatūrinę popietę, įvykusią vasario 24 d. miesto bibliotekoje.
Renginys prasidėjo sveikinimo žodžiais kolegei Zitai Macienei gimtadienio proga.
Literatų vadovė Gendvika Čiužienė pristatė Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Bernardo Brazdžionio premijos laureatą Donaldą Kajoką – vieną svarbiausių 2015 metų knygos „Apie vandenis, medžius ir vėjus“ autorių.
Atsakydama į klausimą, apie ką ši knyga, Gendvika rėmėsi prof. dr. Viktorijos Daujotytės moksline recenzija „Pasakyti apie pasakyta“. Anot profesorės, „Kiekvienas a p i e – juk ir yra mūsų pėdos, paliekame jas, jei ir nematomas kaip būsenas, tą nesibaigiantį vaikščiojimą „apie“, tuos vėjo gūsius mūsų sielose – mūsų džiaugsmus, liūdesius – tokius nykstančius, praeinančius: pūstelėjo oro banga, ir nebėr. “
Taip ir norisi pridurti, jog skaitydamas poeto eilėraščius, dar kartą imi stebėtis ir gėrėtis kiekvienu mūsų gimtosios kalbos garso virpesiu, jo nepakartojamu grožiu… Ypač šiandien (ir visada!), kai minime neseniai praėjusią Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.
„Knyga, kai kalbame apie vandenis, medžius ir vėją, vadinasi ir apie meilę – apie tai, kas svarbiausia žmogui ir žmoguje“, – taip reziumuoja mūsų kraštietė V. Daujotytė.
Metų knyga tituluojamą Vlado Braziūno, Maironio premijos laureato, poezijos rinkinį „Stalo kalnas“ pristatė lituanistė Vlada Vengrienė, pasipuikuodama, jog su poetu esanti kraštietė „nuo Pasvalia“.
Kolegė Vlada pastebėjo, jog poetas kiekviena eilėraščio eilute grįžtamuoju ryšiu sujungia istoriją su priešistore, akcentuoja žmogaus ir žmonijos, tikėjimo ir Dievoieškos, meilės ir kalbos pradžią. Knyga „Stalo kalnas“ – tai poezija kaip mėginimas atsiminti šimtmečių ir tūkstantmečių istoriją.
Pasidžiaugę ir pasimėgavę šiuolaikinės („išmaniosios“) poezijos mistiniu grožiu ir skambesiu, beveik kiekvienas popietės literatas veržėsi išsilieti savo parašytomis naujausiomis eilėmis. Štai M. Tekorienė prisiminė prieš beveik tris dešimtmečius parašytą pirmąjį eilėraštį „Saulėtekis“, atskleidė eiliuoto savo jaunystės dienoraščio paslaptis. Z. Macienė visų dėmesį pritraukė savo emocingais posmais eilėraštyje „Parašyk man laišką“. V. Bielskis deklamavo P. Širvio „Aš beržas“. S. Genutis skaitė J. Marcinkevičiaus „Brolį už rankos paėmus“. V. Vasiliauskienė deklamavo savo eiliuotus prisiminimus apie gimtinę ir negailestingai bėgantį laiką… M. Jovaišienė skaitė eiles apie „Sekminių berželį“ iš S. Genučio poezijos knygelės „Rugsėjo mintys“. E. Genutienė nustebino savo žemaitiškai sukurtu „Kap če pavasari sulaukus?“.
„Lyros“ literatai nutarė leisti laikraštėlį, preliminariai pavadinę „Teka sau Varnelė“.
Gytis STASIŪNAS