Ko­dėl mes rū­ko­me?

Re­mian­tis moks­li­niais ty­ri­mais, rū­ky­mas daž­niau­siai tam­pa įpro­čiu dar paaug­lys­tė­je. Kuo jau­nes­nio am­žiaus pra­de­da­ma rū­ky­ti, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad as­muo taps pri­klau­so­mas nuo ni­ko­ti­no.
Apie tai, kas tai le­mia ir ko­dėl vi­si rū­ky­mo bū­dai yra pa­vo­jin­gi svei­ka­tai, kal­bė­jo Gra­ži­na Be­lian, Nar­ko­ti­kų, ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­ro­lės de­par­ta­men­to (NTAKD) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja, lai­ki­nai ei­nan­ti di­rek­to­riaus pa­rei­gas.

Rū­ky­ti pra­de­da paaug­lys­tė­je

G. Be­lian tei­gi­mu, jau­ni­mas pra­de­da rū­ky­ti ska­ti­na­mas smal­su­mo, no­ro eks­pe­ri­men­tuo­ti, iš­ban­dy­ti ką nors nau­jo, pri­tap­ti prie bend­raam­žių.

„Ta­ba­ko pra­mo­nė kas­met iš­lei­džia mi­li­jar­dus do­le­rių, kad su­kur­tų ir par­duo­tų rek­la­mas, ku­rio­se rū­ky­mas ro­do­mas kaip įdo­mus, ža­vin­gas ir sau­gus. Nors ta­ba­ko rek­la­ma Lie­tu­vo­je ir dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių yra už­draus­ta, ta­ba­ko var­to­ji­mas vis dar ro­do­mas vaiz­do žai­di­muo­se, in­ter­ne­te ir te­le­vi­zi­jo­je. Taip pat di­džiu­lę įta­ką da­ro fil­mai, ku­riuo­se ro­do­mi rū­kan­tys žmo­nės. Ty­ri­mai liu­di­ja, kad jau­ni žmo­nės, ku­rie fil­muo­se ma­to rū­ky­mą, daž­niau pra­de­da rū­ky­ti“, – pa­sa­ko­jo NTAKD at­sto­vė.

Be to, nau­jus iš­šū­kius vi­suo­me­nės svei­ka­tai ke­lia spar­čiai iš­po­pu­lia­rė­ju­sios nau­jo­vės, to­kios kaip elekt­ro­ni­nės ci­ga­re­tės ir kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko ga­mi­niai: „Šie ga­mi­niai nau­jus var­to­to­jus, ypač jau­nus, trau­kia įvai­riais sko­niais, iš­skir­ti­niu di­zai­nu ir prie­tai­sų funk­ci­jo­mis. Ga­min­to­jai rin­kai šiuos ga­mi­nius pri­sta­to kaip „sau­ges­nę al­ter­na­ty­vą“ įpras­tiems ta­ba­ko ga­mi­niams ar prie­mo­nę, ga­lin­čią pa­dė­ti mes­ti rū­ky­ti. Ta­čiau bū­ti­na su­pras­ti, kad bet koks rū­ky­mas yra ža­lin­gas ir jo­kie al­ter­na­ty­vūs ni­ko­ti­no tie­ki­mo pro­duk­tai nė­ra pa­tvir­tin­ti kaip svei­kes­nės ar veiks­min­gos prie­mo­nės. Dėl to no­rin­tie­ji mes­ti rū­ky­ti tu­rė­tų vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti rū­ky­mo, o ne ieš­ko­ti „svei­kes­nių“ al­ter­na­ty­vų.“

Simp­to­mai iš­si­vys­to į mir­ti­nas li­gas

Rū­ko­mo ta­ba­ko dū­muo­se, be ni­ko­ti­no, dar yra iki 400 įvai­rių ki­tų me­džia­gų, to­kių kaip der­vos ar ang­lies mo­nok­si­das, ku­rios yra itin kenks­min­gos svei­ka­tai.
„Pra­dė­jus rū­ky­ti iš­kart pa­jun­ta­ma dau­gy­bė ša­lu­ti­nių po­vei­kių – jau­čia­mi ne­ma­lo­nūs kvė­pa­vi­mo ir ner­vų sis­te­mos su­tri­ki­mų simp­to­mai: pa­ki­lęs krau­jo spau­di­mas, gal­vos skaus­mas ir svai­gi­mas, ne­mi­ga, ne­ri­mas, dre­bu­lys, nuo­var­gis, bur­nos ir gerk­lės glei­vi­nės su­dir­gi­ni­mas, krū­ti­nės skaus­mas ir spau­di­mas, sau­sas ko­su­lys, pa­sun­kė­jęs kvė­pa­vi­mas, per­ša­li­mo simp­to­mai, rau­me­nų ir są­na­rių skaus­mas, su­tri­kęs virš­ki­ni­mas, iš­sau­sė­ju­si oda ir daug ki­tų nei­gia­mų reiš­ki­nių. Taip pat rū­ky­mas silp­ni­na uos­lę ir sko­nio po­jū­tį, blo­gi­na klau­są, grei­ti­na se­nė­ji­mą: il­gai­niui tru­pa dan­tys, pa­gels­ta oda“, – var­di­jo G. Be­lian.

Jos tvir­ti­ni­mu, jau­nam žmo­gui pri­klau­so­my­bė nuo ni­ko­ti­no iš­si­vys­to grei­čiau nei suau­gu­sia­jam – tai ga­li įvyk­ti per ke­lias sa­vai­tes, net ta­da, kai su­rū­ko­mos vos ke­lios ci­ga­re­tės per die­ną.

„Rū­ky­mas yra vie­nas iš pa­grin­di­nių dau­ge­lio plau­čių li­gų, taip pat ir lė­ti­nės obst­ruk­ci­nės plau­čių li­gos, bron­chi­nės ast­mos ir plau­čių vė­žio ri­zi­kos veiks­nių. Be to, il­ga­lai­kis rū­ky­mas ga­li lem­ti ir ki­tų vė­žio rū­šių, pa­vyz­džiui, gerk­lų, plau­čių, skran­džio ar ke­pe­nų, iš­si­vys­ty­mą, – kal­bė­jo ji. – Su ci­ga­re­tės dū­mais į or­ga­niz­mą pa­te­kęs ni­ko­ti­nas vei­kia gal­vos sme­ge­ny­se esan­čius kvė­pa­vi­mą ir šir­dies dar­bą re­gu­liuo­jan­čius cent­rus, dėl to pa­daž­nė­ja šir­dies su­si­trau­ki­mai, pa­ky­la krau­jos­pū­dis. Iš­tir­ta, kad rū­kan­čius žmo­nes tris kar­tus daž­niau iš­tin­ka šir­dies in­fark­tas.“

„Svei­kes­nių“ al­ter­na­ty­vų nė­ra

Ko­ne pa­grin­di­niai mi­tai, su­si­ję su elekt­ro­ni­nių ci­ga­re­čių rū­ky­mu, – ne­va tai ne­ke­lia pa­vo­jaus svei­ka­tai, ne­su­ke­lia pri­klau­so­my­bės. NTAKD at­sto­vė pa­brė­žė, kad daž­niau­siai elekt­ro­ni­nių ci­ga­re­čių skys­ty­je ni­ko­ti­no yra dau­giau nei de­gan­čia­me ta­ba­ke, o jo­se nu­ro­dy­tas sin­te­ti­nio ni­ko­ti­no kie­kis daž­nai nea­ti­tin­ka tik­ro­jo ni­ko­ti­no kie­kio.
Ne­re­tai ti­ki­ma, kad rū­ky­mas ma­ži­na stre­są bei pa­de­da pa­si­jus­ti ra­miam ir at­si­pa­lai­da­vu­siam. Ta­čiau iš tie­sų ta­ba­ko kom­po­nen­tai ne at­pa­lai­duo­ja, bet slo­pi­na svar­biau­sias cent­ri­nės ner­vų sis­te­mos sri­tis, o dėl pri­klau­so­my­bės nuo ni­ko­ti­no il­gai­niui žmo­gus ne­be­ga­li at­si­pa­lai­duo­ti be ci­ga­re­tės. „Su­si­da­ro už­bur­tas ra­tas: stre­so at­si­ra­di­mas ir jo įvei­ki­mas tam­pa pri­klau­so­mas nuo rū­ky­mo. Be to, il­gai­niui ni­ko­ti­nas blo­kuo­ja sme­ge­nų ląs­te­lė­se esan­čius me­dia­to­rius ir su­ma­ži­na ga­li­my­bę pa­tir­ti ma­lo­nu­mą“, – mi­nė­jo G. Be­lian. Ji pa­žy­mė­jo, kad neeg­zis­tuo­ja „leng­ves­nio“ rū­ky­mo ir vi­si rū­ky­mo bū­dai yra ža­lin­gi. „Leng­vos“ ci­ga­re­tės yra to­kios pat pa­vo­jin­gos, kaip ir bet ko­kios ki­tos. Rū­kant „leng­ves­nes“ ci­ga­re­tes įtrau­kia­ma dau­giau dū­mų. Taip pat ža­lin­gas yra ir ne­pas­to­vus rū­ky­mas – su­rū­kant nuo vie­nos iki ke­tu­rių ci­ga­re­čių per die­ną jau gre­sia di­des­nė ri­zi­ka su­si­rgti plau­čių vė­žiu ar šir­dies li­ga nei ne­rū­kan­čia­jam“, – aiš­ki­no NTAKD di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja.

Pa­sy­vus rū­ky­mas – per ma­žai įver­ti­na grės­mė

Kvė­pa­vi­mas ta­ba­ko dū­mais už­terš­tu oru yra va­di­na­mas pa­sy­viu rū­ky­mu.

Šve­di­jos Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ir ge­ro­vės ta­ry­bos fi­nan­suo­tas ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pa­sau­ly­je pa­sy­vus rū­ky­mas kas­met nu­si­ne­ša 603 000 ne­rū­kan­čių­jų gy­vy­bes.

Il­gai­niui pa­sy­vus rū­ky­mas ga­li 25–30 pro­c. pa­di­din­ti šir­dies li­gų ri­zi­ką, 20–30 pro­c. pa­di­din­ti plau­čių li­gų ri­zi­ką – su­kel­ti plau­čių vė­žį net tiems žmo­nėms, ku­rie nie­ka­da ne­rū­kė. Taip pat 40–60 pro­c. išau­ga ri­zi­ka su­si­rgti ast­ma.

Ūmus pa­sy­vaus rū­ky­mo po­vei­kis pa­si­reiš­kia akių su­dir­gi­ni­mu, čiau­du­liu, slo­ga, ko­su­liu, py­ki­ni­mu, gal­vos skaus­mais ir ki­tais simp­to­mais.

„Ge­riau­sias bū­das iš­veng­ti pa­sy­vaus rū­ky­mo – rū­kan­čių as­me­nų vi­siš­kas me­ti­mas rū­ky­ti. Ta­čiau mes­ti rū­ky­ti ga­li bū­ti la­bai sun­ku, ne vi­siems pa­vyks­ta iš pir­mo kar­to. To­dėl, no­rint iš­veng­ti ki­tų as­me­nų pa­sy­vaus rū­ky­mo, svar­bu steng­tis ne­rū­ky­ti ten, kur yra ap­lin­ki­nių žmo­nių, ypač vai­kų ir nėš­čių­jų, ne­rū­ky­ti trans­por­to prie­mo­nė­se, ne­rū­ky­ti už­da­ro­se pa­tal­po­se, ka­vi­nė­se“, – ra­gi­no NTAKD at­sto­vė.

Kiek­vie­nas mė­gi­ni­mas mes­ti rū­ky­ti yra žings­nis už­si­brėž­to tiks­lo link. In­ter­ne­to pus­la­py­je www.ne­ru­ky­siu.lt pa­tei­kia­ma nau­din­ga in­for­ma­ci­ja ir pa­ta­ri­mai, pri­klau­so­mai nuo to, ku­ria­me me­ti­mo rū­ky­ti eta­pe esa­te – iki svars­ty­mo, pa­si­ren­gi­mo, veiks­mų, pa­lai­ky­mo, po­ky­čių įtvir­ti­ni­mo ar at­kry­čio.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie rū­ky­mą, jo ža­lą svei­ka­tai ir pa­ta­ri­mus me­tan­tiems ra­si­te NTAKD in­ter­ne­to pus­la­py­je www.ne­ru­ky­siu.lt.