Požiūris. R. Žeb­raus­kas: „Daug žmo­nių Lie­tu­vo­je ne­tu­ri val­gy­ti ir kuo šil­dy­tis“

Komisijos išvada po „Telšių ŽINIŲ“ straipsnio „Vis­ko ma­tę me­di­kai šo­ki­ruo­ti: į li­go­ni­nę
at­vež­tas iš ba­do mirš­tan­tis, pū­van­čio­mis ko­jo­mis ne­va­rė­niš­kis“

Mė­ne­sį dir­bu­si Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ko­mi­si­ja, su­da­ry­ta Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus Sau­liaus Ur­bo­no 2018 m. bir­že­lio 13 d. įsa­ky­mu „Dėl ap­lin­ky­bių iš­ty­ri­mo ir įver­ti­ni­mo“, pa­ga­liau priė­mė iš­va­dą.
Skai­ty­to­jams pri­min­si­me, kad Ko­mi­si­ja bu­vo su­da­ry­ta dėl 2018 m. bir­že­lio 8 d. laik­raš­ty­je „Tel­šių ŽI­NIOS“ iš­spaus­din­ta­me straips­ny­je „Vis­ko ma­tę me­di­kai šo­ki­ruo­ti: į li­go­ni­nę at­vež­tas iš ba­do mirš­tan­tis, pū­van­čio­mis ko­jo­mis ne­va­rė­niš­kis“ pa­teik­tų ap­lin­ky­bių iš­ty­ri­mo ir įver­ti­ni­mo.

Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ

Žmo­gus pa­ts kal­tas – at­si­sa­kė pa­gal­bos
Ko­mi­si­ja pa­žy­mi, kad ty­rė ir įver­ti­no straips­ny­je pa­teik­tą tik tą in­for­ma­ci­ją, ku­ri su­si­ju­si su Ad­mi­nist­ra­ci­jos Ne­va­rė­nų se­niū­ni­jos dar­buo­to­jų – Ne­va­rė­nų se­niū­nės Vil­mos Ša­kie­nės ir Ne­va­rė­nų se­niū­ni­jos so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­rės Li­nos Kens­ta­vi­čie­nės – vei­ka.
Pa­si­li­go­ju­sio, sa­vi­mi ne­su­ge­ban­čio pa­si­rū­pin­ti ne­va­rė­niš­kio Ar­tū­ro bė­das at­sklei­du­sia­me straips­ny­je Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus dė­me­sį la­biau­siai pa­trau­kė Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos, Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės dar­buo­to­jų ci­ta­tos, ver­čian­čios sua­be­jo­ti, ar at­sa­kin­gi se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai vis­ką pa­da­rė, kas jiems pri­klau­sė.
2018-06-05 Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius S. Ur­bo­nas, at­si­žvelg­da­mas į Ko­mi­si­jos re­ko­men­da­ci­jas ir straips­nio ci­ta­tas, Ne­va­rė­nų se­niū­nei V. Ša­kie­nei ir so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­rei L. Kens­ta­vi­čie­nei nu­ro­dė pa­teik­ti at­sa­ky­mus į pa­teik­tus klau­si­mus.
V. Ša­kie­nė 2018-06-18 pa­tei­kė raš­tą, ta­čiau, Ko­mi­si­jos nuo­mo­ne, at­sa­kė ne į jai, o į L. Kens­ta­vi­čie­nei ad­re­suo­tą raš­tą. Šį do­ku­men­tą pa­ren­gė L. Kens­ta­vi­čie­nė.
Ko­mi­si­jai bu­vo neaiš­ku, ku­ri dar­buo­to­ja ko­kius veiks­mus at­li­ko, siek­da­ma iš­siaiš­kin­ti Ar­tū­ro si­tua­ci­ją dėl so­cia­li­nės pa­ra­mos su­tei­ki­mo, ka­dan­gi bu­vo pa­teik­tas vie­nas at­sa­ky­mas. Pa­kar­to­ti­nai pa­pra­šy­ta, kad bū­tų at­sa­ky­ta į raš­tuo­se pa­teik­tus klau­si­mus pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ci­ją, t. y. pa­gal vyk­do­mas funk­ci­jas, ku­rios nu­ma­ty­tos konk­re­čiuo­se pa­rei­gy­bių ap­ra­šy­muo­se.
2018-06-20 pa­pil­do­muo­se at­sa­ky­muo­se Ne­va­rė­nų se­niū­nė V. Ša­kie­nė nu­ro­dė, kad apie gy­ven­to­ją Ar­tū­rą ži­no­jo tiek, kiek ją in­for­muo­da­vo at­sa­kin­ga dar­buo­to­ja L. Kens­ta­vi­čie­nė.
Se­niū­nės V. Ša­kie­nės tei­gi­mu, iš­mo­kų sky­ri­mo klau­si­mas bu­vo ke­lia­mas, ta­čiau žmo­gus pa­ts at­si­sa­kęs pa­gal­bos. Tiek se­niū­nė, tiek so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­rė su gy­ven­to­ju ne kar­tą bend­ra­vo, ra­gi­no, siū­lė re­gist­ruo­tis dar­bo bir­žo­je, kad po to ga­lė­tų pre­ten­duo­ti į so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas ir iš­mo­kas. Anot se­niū­nės, gy­ven­to­jas ig­no­ra­vo ra­gi­ni­mus, at­si­sa­kė kreip­tis į dar­bo bir­žą.
So­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­rė L. Kens­ta­vi­čie­nė Ko­mi­si­jai tei­gė, jog Ar­tū­ro na­muo­se lan­ky­tis pra­dė­jo prieš pen­ke­rius me­tus, ka­da mi­rė jo mo­ti­na. Dar­buo­to­ja ban­dė iš­siaiš­kin­ti, kaip vy­ras jau­čia­si, gal jam rei­ka­lin­ga pa­gal­ba. L. Kens­ta­vi­čie­nės tei­gi­mu, gy­ven­to­jas nei vie­ną kar­tą neį­si­lei­do ar­ba jo tie­siog ne­ras­da­vo na­muo­se.
Pa­sak se­niū­ni­jos at­sto­vės, ūki­nin­kas rū­pi­no­si ne­lai­mė­liu
Se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai L. Kens­ta­vi­čie­nei pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti, kad žmo­gu­mi rū­pi­na­si se­niū­ni­jos gy­ven­to­jas Vy­tau­tas No­rei­ka.
V. No­rei­ka – tai tas pa­ts ūki­nin­kas, ku­ris, ki­lus skan­da­lui, kad jo pri­žiū­ri­mas gy­vas žmo­gus pū­va, suak­me­nė­ju­siu vei­du iš­si­gy­nė, tvir­tin­da­mas ne­tu­rįs su juo jo­kių rei­ka­lų. Bet, pa­sak sun­kiai sir­gu­sio Ar­tū­ro ir li­go­ni­nės per­so­na­lo, lan­kė li­go­nį pa­la­to­je.
Be to, mies­te­lio gy­ven­to­jų ži­nio­mis ir pa­ties Ar­tū­ro tvir­ti­ni­mu, ne­va ve­da­mas kaž­ko­kių tur­ti­nių rei­ka­lų, pa­lai­do­jo jo mo­ti­ną. Vi­sa tai po­nas V. No­rei­ka pa­nei­gė, bet, kaip sa­ko­ma, žmo­nėms akių neuž­ri­ši ir bur­nų neuž­ki­ši.
Ne­va­rė­nų se­niū­ni­jos dar­buo­to­ja L. Kens­ta­vi­čie­nė ir žur­na­lis­tams, ir ko­mi­si­jai tvir­ti­no, jog su Ar­tū­ru pa­lai­ky­da­vo ry­šį ne­re­gu­lia­riai, tuo­met, kai su­tik­da­vo vie­šo­se vie­to­se. Su­si­ti­ki­mai vy­ko prie kre­di­to uni­jos pa­da­li­nio Ne­va­rė­nų mies­te­ly­je, jam lau­kiant ei­lė­je, par­duo­tu­vė­je, se­niū­ni­jos pa­sta­te, gat­vė­je ar tvar­kant jo gy­ve­na­mo­sios vie­tos dek­la­ra­ci­ją.
L. Kens­ta­vi­čie­nės tei­gi­mu, du kar­tus Ar­tū­ras bu­vo pa­kvies­tas ir at­vy­ko į se­niū­ni­ją, tuo­met bu­vo ban­do­ma jį pri­kal­bin­ti, kad re­gist­ruo­tų­si į dar­bo bir­žą ar kreip­tų­si į ki­tą įstai­gą, kur jam bū­tų su­teik­ta pa­pil­do­ma pa­gal­ba.
Įro­dy­mų, kad at­li­ko pa­rei­gą, – nė­ra
Se­niū­ni­jos dar­buo­to­ja L. Kens­ta­vi­čie­nė Ko­mi­si­jai at­sklei­dė gy­ven­to­jo so­cia­li­nes pro­ble­mas: ka­te­go­riš­kas at­si­sa­ky­mas re­gist­ruo­tis dar­bo bir­žo­je, šva­ros ir as­me­ni­nės hi­gie­nos ne­si­lai­ky­mas, ne­veik­lu­mas, už­da­ras ir ne­bend­rau­jan­tis cha­rak­te­ris, al­ko­ho­lio var­to­ji­mas. O pa­ts Ar­tū­ras li­go­ni­nės pa­la­to­je žur­na­lis­tams tvir­ti­no, kad ne­var­to­ja al­ko­ho­lio ir ne­rū­ko, be to, tam net ne­tu­ri pi­ni­gų.
Prie pro­ble­mų L. Kens­ta­vi­čie­nė pri­sky­rė ir, jos žo­džiais ta­riant, neįp­ras­tą Ar­tū­ro po­mė­gį vaikš­čio­ti vė­lai va­ka­rais.
Be­je, įro­dy­mų, kad dar­buo­to­ja at­li­ko sa­vo dar­bą, nė­ra, nes, anot jos, Ar­tū­ras at­si­sa­ky­da­vo raš­tu pa­si­ra­šy­ti, kad at­si­sa­ko siū­lo­mos pa­gal­bos. Jei žmo­gus at­si­sa­kė pa­si­ra­šy­ti, tai gal at­sa­kin­ga dar­buo­to­ja fik­sa­vo už­ra­šuo­se, ka­da jį lan­kė, ko­kiu klau­si­mu bend­ra­vo. Ne, žo­di­nių at­si­sa­ky­mų ne­bu­vo rei­ka­lo fik­suo­ti, mat, pa­sak L. Kens­ta­vi­čie­nės, pen­ke­rius me­tus jo­kių pro­ble­mų dėl Ar­tū­ro būk­lės ne­bu­vo iš­ki­lę.
„Ar­tū­ras jo­kių pa­gei­da­vi­mų dėl so­cia­li­nių pa­slau­gų ne­reiš­kė, pa­gal­bą jam siū­liau sa­vo ini­cia­ty­va, va­do­vau­da­ma­si no­ru pa­dė­ti, o ne dėl blo­gos žmo­gaus būk­lės, apie ku­rią jo­kių duo­me­nų ne­bu­vo“, – Ko­mi­si­jai raš­tu tvir­ti­no L. Kens­ta­vi­čie­nė.
Liaup­sės pri­žiū­rė­to­jui, truk­džiu­siam iš­ga­ben­ti žmo­gų į li­go­ni­nę
Kal­bė­da­ma apie ūki­nin­ką V. No­rei­ką ir at­si­sky­rė­lį Ar­tū­rą, so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­rė kons­ta­ta­vo, kad jud­vie­jų „san­ty­kiai at­ro­dė ge­ra­no­riš­ki“. Iš vi­so mies­te­lio Ar­tū­ras pa­si­ti­kė­jo vie­nin­te­liu V. No­rei­ka, ku­rio vie­nin­te­lio pa­gal­ba bu­vo ga­li­ma jį at­vež­ti į se­niū­ni­ją.
Tarp liaup­sių V. No­rei­kai so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­rė jam pri­sky­rė ir nuo­pel­ną, kad tik V. No­rei­kos dė­ka iš­ki­lus po­rei­kiui pa­vy­ko Ar­tū­rą nu­ga­ben­ti į li­go­ni­nę.
Ne­ži­nia, ar dėl di­de­lių karš­čių, ar ki­tų tik L. Kens­ta­vi­čie­nei ži­no­mų prie­žas­čių, ji pa­mir­šo, kad ne­pa­ke­lia­mo skaus­mo iš­var­gin­tas tie­sio­gi­ne pra­sme pū­van­tis ne­va­rė­niš­kis pa­gal­bos krei­pė­si į kai­my­nus, o kai šie iš­kvie­tė grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą, ūki­nin­kas ne­no­rė­jo leis­ti vež­ti jo į li­go­ni­nę, įžū­liai pa­va­din­da­mas Ar­tū­rą „dur­niu­mi“. Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos me­di­kui te­ko pa­gra­sin­ti kvies­ti po­li­ci­ją, jei V. No­rei­ka truk­dys iš­ga­ben­ti li­go­nį į li­go­ni­nę. Tik po to V. No­rei­ka ne­bet­ruk­dė me­di­kui at­lik­ti sa­vo dar­bo.
Li­go­ni­nė­je nuo ba­do iš­se­kęs ir pū­van­tis vy­ras su­lau­kė ne tik gy­dy­mo, bet ir nuo­šir­daus bend­ra­vi­mo. Pa­sak me­di­kų, žmo­gus at­ro­dė įbau­gin­tas, iš­var­gin­tas nuo­la­ti­nio ba­da­vi­mo, no­rė­jo slėp­ti mais­tą, ne­tu­rė­jo pa­čių pa­pras­čiau­sių so­cia­li­nių įgū­džių, kaip nau­do­tis tua­le­tu ir pa­na­šiai.
Ūki­nin­ko pa­gal­ba bend­rau­jant su Ar­tū­ru pa­ten­kin­ta L. Kens­ta­vi­čie­nė Ko­mi­si­ją pa­ti­ki­no, jog „vi­sus pen­ke­rius me­tus jo­kiems pa­grįs­tiems įta­ri­mams dėl ne­pa­kan­ka­mos prie­žiū­ros ne­bu­vo fak­ti­nio pa­grin­do“.
L. Kens­ta­vi­čie­nė tei­gė, kad su se­niū­ni­jos gy­ven­to­ju V. No­rei­ka bend­ra­vo siek­da­ma iš­siaiš­kin­ti Ar­tū­ro būk­lę. Pa­sak se­niū­ni­jos dar­buo­to­jos, V. No­rei­ka skun­dė­si, jog ne­pa­vyks­ta pri­kal­bin­ti Ar­tū­ro nu­si­mau­dy­ti, su­si­tvar­ky­ti na­mų. Jis pra­šęs pa­gal­bos, kad so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­rė pa­kal­bė­tų šiais klau­si­mais. Su­ti­ku­si Ar­tū­rą, dar­buo­to­ja esą ke­lis kar­tus pa­siū­lė ne­mo­ka­mai iš­si­mau­dy­ti Ne­va­rė­nų pir­ty­je. Ta­čiau, anot L. Kens­ta­vi­čie­nės, vi­sus pa­siū­ly­mus vy­riš­kis ig­no­ra­vo.
Įtrau­kė į so­cia­li­nės ri­zi­kos ap­skai­tą
Va­di­na­si, pro­ble­mų dėl Ar­tū­ro gy­ve­ni­mo bū­do bu­vo, ta­čiau nie­kas jų ne­spren­dė. Ret­kar­čiais su­si­ti­kę ūki­nin­kas ir se­niū­ni­jos so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­rė apie jį pa­si­kal­bė­da­vo, iš­sa­ky­da­vo bė­das, vie­nas ki­to pra­šy­da­vo pa­gel­bė­ti. Tuo vi­sas rū­pes­tis žmo­gu­mi ir baig­da­vo­si.
Tie­sa, kai sun­kios būk­lės vy­ras 2018-05-10 at­si­dū­rė li­go­ni­nė­je ir jam bu­vo am­pu­tuo­ta da­lis abie­jų ko­jų pirš­tų, val­diš­ko­je įstai­go­je dir­ban­tys at­sa­kin­gi as­me­nys su­kru­to – 2018-05-24 ne­va­rė­niš­kis įtrauk­tas į so­cia­li­nės ri­zi­kos as­me­nų ap­skai­tą.
Se­niū­ni­jos dar­buo­to­ja L. Kens­ta­vi­čie­nė Ko­mi­si­ją pa­ti­ki­no, kad iki pū­van­čio vy­riš­kio iš­ve­ži­mo į li­go­ni­nę ne­tu­rė­jo jo­kios konk­re­čios in­for­ma­ci­jos apie ap­lin­ky­bes, ku­rios su­teik­tų fak­ti­nį pa­grin­dą, kad ne­va­rė­niš­kio si­tua­ci­ją rei­kė­tų apar­ti Ne­va­rė­nų se­niū­ni­jos so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­si­jo­je.
Tie­sa, vis dėl­to so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­rė pri­pa­ži­no, kad 2017-11-13 į se­niū­ni­ją krei­pė­si kai­my­nė, ku­ri pra­ne­šė apie ba­dau­jan­tį ir šą­lan­tį Ar­tū­rą. Mo­te­ris in­for­ma­vo se­niū­ni­jos dar­buo­to­ją, kad vy­riš­kis pra­šo mies­te­lio gy­ven­to­jų mais­to, skun­džia­si, kad per šal­čius ne­tu­ri mal­kų. L. Kens­ta­vi­čie­nė į pra­ne­ši­mą iš kar­to su­rea­ga­vo – į se­niū­ni­ją iš­kvie­tė Ar­tū­rą su V. No­rei­ka.
L. Kens­ta­vi­čie­nė ti­ki­no, kad su­si­ti­ki­mo me­tu Ar­tū­ro svei­ka­tos būk­lė jai at­ro­dė nor­ma­li, vy­riš­kis pa­nei­gė, kad jau­čia ne­pri­tek­lių.
„Nuo to lai­ko, kai Ar­tū­ro mo­ti­na mi­rė, nuo­lat ir nuo­sek­liai bu­vo ban­dy­ta pa­keis­ti Ar­tū­ro si­tua­ci­ją. Ne­pai­sant vi­sų pa­stan­gų, Ar­tū­ras, pa­si­nau­do­da­mas sa­vo veiks­naus as­mens ir pi­lie­čio su vi­so­mis jam pri­klau­san­čio­mis tei­sė­mis ir pa­rei­go­mis sta­tu­su, at­si­sa­kė keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mo bū­dą, ku­rį są­mo­nin­gai ir nie­kie­no ne­ver­čia­mas pa­si­rin­ko bei ku­ris jam bu­vo priim­ti­nas. At­si­sa­kė sa­vo no­ru re­gist­ruo­tis dar­bo bir­žo­je, ieš­ko­ti dar­bo ir jį dirb­ti ly­giai su ki­tais as­me­ni­mis, už tai gau­nant ati­tin­ka­mas so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas. Pa­si­nau­do­da­mas Kons­ti­tu­ci­jos ga­ran­tuo­ta as­me­ni­nės nuo­sa­vy­bės ne­lie­čia­my­bės tei­se, ne­su­tei­kė dar­buo­to­jai ga­li­my­bės lan­ky­tis jo na­muo­se. Dėl šios prie­žas­ties ne­bu­vo rea­lios ga­li­my­bės gau­ti sa­va­lai­kę in­for­ma­ci­ją apie ga­li­mą jo svei­ka­tos būk­lės pa­blo­gė­ji­mą bei nu­vež­ti pas me­di­kus fi­zi­nei ar psi­chi­nei būk­lei iš­tir­ti. Ar­tū­ru bu­vo tin­ka­mai pa­si­rū­pin­ta ir 2017–2018 me­tų šal­tuo­ju me­tų lai­ko­tar­piu, 2018 me­tų pra­džio­je suor­ga­ni­zuo­tas kū­re­ni­mui pa­reng­tų mal­kų pri­sta­ty­mas jam tie­siai į kie­mą. Su­neš­ti mal­kas į pa­sta­tą ir jį kū­ren­ti ne­bu­vo ga­li­my­bės, nes į pa­sta­tą Ar­tū­ras neį­si­lei­do“, – paaiš­ki­ni­me tei­gė L. Kens­ta­vi­čie­nė.
Val­di­nin­ko žmo­gaus li­ki­mas ne­do­mi­na:
Se­niū­nės ir so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­rės žo­džiai įti­ki­no Ko­mi­si­ją, ku­ri nu­spren­dė, kad V. Ša­kie­nė ir L. Kens­ta­vi­čie­nė sa­vo veiks­mais tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mų ne­pa­žei­dė, to­dėl nė­ra pa­grin­do pra­dė­ti tar­ny­bi­nio nu­si­žen­gi­mo ar dar­bo tei­sės nor­mų pa­žei­di­mo ty­ri­mo.
Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas R. Žeb­raus­kas „Tel­šių ŽI­NIOMS“ sa­kė, jog Ko­mi­si­jai svar­biau­sias už­da­vi­nys bu­vo iš­siaiš­kin­ti, ar se­niū­nė ir so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­rė at­li­ko sa­vo pa­rei­gas mi­nė­tu Ne­va­rė­nų mies­te­lio gy­ven­to­jo at­ve­ju.
„Daug žmo­nių Lie­tu­vo­je ne­tu­ri val­gy­ti ir kuo šil­dy­tis“, – at­sa­kė vie­nas iš Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jų R. Žeb­raus­kas, pa­klaus­tas, ar jam nor­ma­lu, jog at­sa­kin­gi se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai pra­žiū­rė­jo, kad vie­ni­šas ne­va­rė­niš­kis į li­go­ni­nę iš­ga­ben­tas kri­ti­nės būk­lės, nu­si­lpęs iš ba­do ir žie­mą per šal­čius na­muo­se nu­ša­lęs ko­jas.
Ne­va­rė­niš­kio is­to­ri­ją ty­ręs ir so­cia­li­nio dar­bo or­ga­ni­za­to­rės veiks­muo­se ap­lai­du­mo ne­pas­te­bė­jęs Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas R. Žeb­raus­kas ne­ma­tė rei­ka­lo pa­si­do­mė­ti, koks li­ki­mas lau­kia vie­ni­šo, aki­vaiz­džiai sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti ne­ga­lin­čio pi­lie­čio.
Pa­sak R. Žeb­raus­ko, Lie­tu­vo­je yra ir au­ges­nių žmo­nių, ku­rie sun­kiai ga­li sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti, pa­si­tai­ko, kad jie ran­da­mi mi­rę ir na­muo­se pra­bu­vę po sa­vai­tę. O „ki­to­kių“, to­kių kaip Ar­tū­ras iš Ne­va­rė­nų, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, kiek­vie­na­me kai­me yra po vie­ną du, ir esą ga­na su­dė­tin­ga at­spė­ti, ar tam žmo­gui blo­gai, ar ne.
„Pa­gal tai, kiek da­bar ša­ly­je yra so­cia­li­nių dar­buo­to­jų, pa­gal­ba žmo­gui tu­rė­tų bū­ti priei­na­ma. Gal rei­kė­tų keis­ti so­cia­li­nio dar­bo sis­te­mą“, – svars­tė R. Žeb­raus­kas.
Gy­dy­to­jas: „Gy­ven­to­jo adap­ta­vi­mas pri­klau­so nuo so­cia­li­nių dar­buo­to­jų“
Ki­to­kios nuo­mo­nės bu­vo kal­bin­ti Tel­šių me­di­kai, ku­riuos šo­ki­ra­vo so­cia­liai ap­leis­to, įbau­gin­to, sun­kiai ser­gan­čio ne­va­rė­niš­kio is­to­ri­ja. Pa­sak jų, šiuo at­ve­ju aiš­kiai pa­si­ges­ta so­cia­li­nių dar­buo­to­jų dė­me­sio ir pa­pras­čiau­sio žmo­niš­ku­mo.
„Džiu­gu, kad to­liau se­ka­te mū­sų bu­vu­sio pa­cien­to li­ki­mą. Ar­tū­ro gy­dy­mas dėl nu­ša­li­mo Or­to­pe­di­jos-trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riu­je bu­vo vi­siš­kai už­baig­tas, žaiz­dos su­gi­jo. To­liau pa­cien­tas per­kel­tas į Psi­chiat­ri­jos sky­rių, bu­vo at­lik­tas iš­ty­ri­mas. Už­pil­džius ati­tin­ka­mus do­ku­men­tus, žmo­gus nu­kreip­tas dar­bin­gu­mo eks­per­ti­zės. Klai­pė­dos re­gio­no spe­cia­li­zuo­ta ko­mi­si­ja nu­sta­tė neį­ga­lu­mo ly­gį. Pa­cien­tas už­re­gist­ruo­tas te­ri­to­ri­nė­je Tel­šių dar­bo bir­žo­je, ap­draus­tas, per­duo­tas Ne­va­rė­nų se­niū­ni­jos glo­bai. Šiuo me­tu, mū­sų ži­nio­mis, jam skir­tas to­li­mes­nis pa­lai­ko­ma­sis gy­dy­mas, prie­žiū­ra Var­nių slau­gos ir pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo li­go­ni­nė­je.
To­li­mes­nė Ne­va­rė­nų gy­ven­to­jo so­cia­li­nė in­teg­ra­ci­ja, adap­ta­vi­mas sa­va­ran­kiš­kam gy­ve­ni­mui pri­klau­so nuo bu­vu­sios ap­lin­kos ge­ra­no­riš­ku­mo, so­cia­li­nių dar­buo­to­jų rū­pes­tin­gu­mo“, – kal­bė­jo Re­gio­ni­nės Tel­šių li­go­ni­nės Or­to­pe­di­jos-trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Si­gi­tas Kak­tys.