Artėjant Pasaulinei gyvūnijos dienai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradeda komunikacijos ciklą, skirtą kalbėti apie atsakingą elgesį su gyvūnais. Kas ketvirtį VMVT sulaukia vidutiniškai net apie 300 pranešimų dėl gyvūnų augintinių gerovės pažeidimų – nuo nepriežiūros ar negydymo iki žiauraus elgesio atvejų.
Šie skaičiai rodo, kad problema išlieka aktuali, todėl šiemet nuspręsta kalbėti apie pačią esmę – iš ko susideda augintinio laimė? Dažnai sakoma, kad laimės ar meilės išmatuoti neįmanoma. Laimę išmatuoti įmanoma, ir tai padaryti pakankamai paprasta. „100 laimės centimetrų“ – tai vizualus ir aiškus būdas iliustruoti, kiek laimės galime suteikti savo augintiniui.
Nuo ko priklauso augintinio laimė?
Augintinio laimė tiesiogiai priklauso nuo šeimininko atsakingumo. Kai augintinis yra paženklintas ir užregistruotas, socializuotas, paskiepytas, tinkamai šeriamas bei prižiūrimas taikant atsakingą dauginimosi kontrolę, tuomet galima drąsiai sakyti: – Šeimininkas yra atsakingas, o augintinis – laimingas. Taigi augintinio laimė iš tiesų yra jo šeimininko rankose. Jei bent viena iš šių atsakomybės dalių neįgyvendinta, pavyzdžiui, augintinis nėra gydomas, kai serga, neturi saugaus guolio ar nėra socializuotas ir bijo jį supančios aplinkos, vadinasi, laimės centimetrai dar neužpildyti.
Kas sudaro augintinio laimės centimetrus?
Įsivaizduokime liniuotę, kurioje kiekviena atkarpa žymi svarbiausią gyvūno gerovės aspektą. Laimės kelias prasideda nuo pamatinio dalyko – sveikatos – ir pamažu auga, kol pasiekia pilnatvę: meilę ir dėmesį.
Baziniai pirmieji: „0–20 cm“ – sveikata
Pirmasis laimės matas – visokeriopa, visą augintinio gyvenimą lydinti veterinarinė priežiūra. Ji apima ne tik skiepus nuo pasiutligės ir kitų pavojingų ligų, bet ir savalaikį veterinarijos gydytojo nurodymų vykdymą, ligų prevenciją bei nuolatinę augintinio sveikatos stebėseną. Skiepai apsaugo nuo pavojingų ir dažnai mirtinų ligų (pvz., pasiutligės, parvoviruso, maro). Vakcinuotas augintinis turi stipresnį imunitetą, rečiau serga ir gyvena ilgiau. Be to, ligų prevencija yra kur kas pigesnė nei jų gydymas – tai būtina apsauga gyvūnui ir ramybė šeimininkui.
Kylam aukščiau: „20–40 cm“ – saugumas
Paženklintas ir užregistruotas augintinis visuomet ras kelią namo, o veterinarai, gyvūnų prieglaudos ar institucijos gali lengvai identifikuoti šeimininką. Tai stipriai mažina prieglaudų krūvį ir gyvūnų kančias. Tai itin svarbus žingsnis.
Dar keli centimetrai: „40–60 cm“ – atsakomybė
Kastracija ar kita taikytina atsakinga dauginimosi kontrolė padeda išvengti nereikalingų palikuonių ir benamystės. Tai atsakingo šeimininko sprendimas. Gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nekontroliuojamai nesidaugintų.
„60–80 cm“ – šiame tarpsnyje gyvūno gyvenimą pripildome kasdienės gerovės
Saugiai apgyvendintas, laiku pašertas, jei tai šuo – reguliariai vedžiojamas, įtraukiamas į žaidimus ir socializuojamas augintinis – tai tik dalis kasdienės priežiūros, kuri užtikrina jo gerovę. Pasivaikščiojimai patenkina natūralų judėjimo poreikį, o žaidimai lavina fizinius įgūdžius bei protą. Socializacija su kitais gyvūnais ir žmonėmis padeda gyvūnui jaustis saugiai, būti draugiškam ir tinkamai elgtis įvairiose situacijose. Tokia priežiūra ne tik stiprina gyvūno sveikatą bei emocinę pusiausvyrą, bet ir kuria tvirtą, pasitikėjimu grįstą ryšį tarp šeimininko ir augintinio.
„80–100 cm“ – šimtojo centimetro link: augintinio pilnatvę užpildo meilė ir dėmesys
Svarbiausia – nuoširdus šeimininko rūpestis. Bendravimas, kantrybė ir kasdienis ryšys ugdo pasitikėjimą, skatina gerą elgesį bei suteikia gyvūnui emocinę pusiausvyrą. Tuomet augintinis, apgaubtas meile ir dėmesiu, jaučiasi saugus ir laimingas.
Nelikti abejingais pastebėjus netinkamą elgesį
VMVT ragina nelikti abejingais pastebėjus nepriežiūrą ar netinkamą elgesį su augintiniais.
Į VMVT reikėtų kreiptis dėl gyvūnų gerovės ir sveikatos pažeidimų: jei gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, neturi prieigos prie vandens ar maisto, negali pasislėpti nuo šalčio ar karščio, yra sulysęs, sergantis ar sužalotas, vykdoma nelegali veisimo veikla.
Į savivaldybę derėtų kreiptis dėl aplinkos higienos ir bendros tvarkos pažeidimų: kai gyvūnų laikymas daugiabutyje ar bendro naudojimo patalpose kelia smarkų diskomfortą kaimynams (stiprūs kvapai, perteklinis gyvūnų skaičius ir pan.), vedžiojamas be pavadėlio.
Į policiją reikėtų kreiptis pastebėjus gyvūno kankinimą, tyčinį žalojimą ar situacijas, kai kyla tiesioginis pavojus jo gyvybei. Policijos pareigūnai į tokias situacijas reaguoja nedelsdami.
VMVT inf.
Loading ...
