Telšių UAB „Telauta“ vairuotojas ekspeditorius Boleslovas Petkevičius degančiame kelte pasižymėjo drąsumu ir pasiaukojimu

Parašė:  2010-10-25

Telšių miesto gyventojas Boleslovas Petkevičius – vienas iš 178 lietuvių, išgyvenusių košmarą Klaipėdos bendrovei „DFDS Seaways“ priklausančiame kelte „LISCO Gloria“.
Kuklus telšiškis nesigiria, nesijaučia didvyriu, nors išties liepsnojantį keltą paliko paskutine valtimi su įgulos nariais. Neakcentuoja ir to, kad išgelbėjo daugelio žmonių gyvybes.
Nuo gaisro praėjo daugiau kaip dvi savaitės, tačiau B. Petkevičius prasitaria, kad iki šiol jį lydi siaubingi sprogstančių kuro bakų, padangų garsai.
Telšių bendrovė, kurioje dirba B. Petkevičius – UAB „Telauta“ – kelte prarado vilkiką su puspriekabe šaldikliu už daugiau nei 200 tūkst. Lt, sudegė 180 tūkst. Lt vertinamas krovinys.

 

Gaisras kelte kilo po vidurnakčio, pajudėjus Klaipėdos link, 26 jūrmylės nuo Kylio. Tuo metu „LISCO Gloria“ buvo šiauriau Fehrmano salos.
UAB „Telauta“ vairuotojas ekspeditorius B. Petkevičius keltu plukdė 21 t jautienos.
Degė bendrovės turtas
B. Petkevičius pasakoja, kad gaisro būtų išvengęs, jei vokiečiai jam krovinį būtų pakrovę anksčiau. Deja, tai padarė tik ketvirtadienį, todėl telšiškis nespėjo į anksčiau išplaukusį keltą.
Tą lemtingą vakarą kelte telšiškis pavalgė vakarienę, pažiūrėjo futbolą ir parėjo į savo kajutę – ketino atsiprausti po dušu ir eiti miegoti. Tačiau planus sutrukdė pasklidęs dūmų kvapas. Išėjęs iš kajutės, denyje, kur stovėjo transporto priemonės, telšiškis išvydo didžiules liepsnas.
Pamatęs, kad ugnis jau apėmusi ir jo vairuoto vilkiko puspriekabę, telšiškis parbėgo į savo kajutę. Joje buvę vyriškiai (vienas iš jų – taip pat telšiškis, dirbantis Klaipėdos bendrovėje) jau buvo pabėgę.
Nors kai kurie žmonės jau buvo sužinoję apie gaisrą ir bandė gelbėtis, tačiau didžioji dalis keltu plaukusių apie kelte siautėjančią ugnį dar nė nenutuokė – nežinia, kodėl, bet garsiakalbiu apie gaisrą nebuvo pranešta. Buvo apie 1 val. nakties, dauguma miegojo.
Gelbėjo vokiečius ir virėją
Drauge su kelto įgulos nariais B. Petkevičius pradėjo belsti į kajučių duris, bet ne visi jas norėjo atidaryti. Nepatikliesiems prireikė aiškinti, kas atsitiko. Susikalbėti su kitų šalių piliečiais buvo nelengva. Todėl, taupydami brangų laiką ir siekdami išgelbėti žmones, telšiškis ir įgulos nariai pradėjo laužti kajučių duris. Kelto darbuotojai turėjo keleivių sąrašus, taigi žinojo, kuriose iš jų buvo apsistoję žmonių.
Užsirakinę kajutėje buvo ir Šilutės Vydūno gimnazijos moksleiviai. Kalbama, kad jaunuoliai gėrė svaigiuosius gėrimus, taigi, pradėjus laužti jų kajutės duris, pagalvojo, kad į vidų veržiasi mokytojai. Todėl moksleiviai iš kajutės vidaus laikė duris, kad jų neišlaužtų. Laimei, viskas baigėsi laimingai.
Kai jau buvo manoma, kad visi žmonės evakuoti iš kajučių, B. Petkevičius vienoje jų rado miegojusius vokiečius.
UAB „Telauta“ vairuotojas ekspeditorius gelbėjo ir įgulos narę – virėją. Nebuvo įmanoma išlaužti patalpos, kurioje moteris buvo, durų, taigi teko ieškoti, kuo išdaužti langą,
Tvirto lango telšiškiui nepavyko išdaužti netgi bidonu. Galop vienas iš kelto įgulos narių atsinešė kirvį. Ištrupinus langą, virėja turėjo nusileisti kelių metrų aukščio kopėčiomis. B. Petkevičius pasakoja, kad moteris paniškai bijojo, klykė, kad nešoks, tačiau kito kelio ją išgelbėti nebebuvo.
Į klausimą, ar, degant keltui, nepagalvojo apie blogiausia, B. Petkevičius atsako: „Nebuvo laiko apie tai galvoti… Svarbiausia mintis buvo, kad nežūtų žmonės.“
Pasišalino vienas iš paskutinių
Iš kajučių pabėgę žmonės atsidūrė virš keltą siaubiančios ugnies. Anot B. Petkevičiaus, grindys buvo tokios karštos, kad burbuliavo ant jų esantis vanduo. „Toks jausmas, kad tuoj įlūš grindys…“, – nenoromis tragiškais atsiminimais dalijosi Telšiuose gyvenantis vyriškis.
Žmonės iš kelto gelbėjosi taip, kaip stovi: basomis kojomis, pusiau apsirengę, palikę dokumentus, kitą turtą.
Telšiškiui matant, vienas žmogus, neištvėręs karščio, iššoko iš kelto į vandenį, kitoje kelto pusėje, anot B. Petkevičiaus, į jūrą buvo priverstas šokti ir įgulos narys.
Baisiausia tai, kad B. Petkevičius nemoka plaukti, apie tai jis pasakė ir kelto kapitonui. „Jei būčiau turėjęs šokti į vandenį, būčiau nusileidęs į dugną kaip kelto inkaras“, – puse lūpų šypsosi narsus žemaitis.
Pranešama, kad kilus gaisrui kelte buvo 204 keleiviai (daugiausia lietuviai, taip pat rusai ir vokiečiai) ir 32 įgulos nariai.
B. Petkevičius iš kelto pasišalino paskutinis, drauge su įgulos nariais ir vienu moksleiviu iš Šilutės Vydūno gimnazijos.
Į nedidelį plaustą jie susėdo devyniese. Telšiškis prisimena, kad vandenyje, žmonių perpildytame plauste, buvo gana nejauku. Baimę kėlė ir tai, kad, sėdint plauste, tiesiog ranka buvo galima paliesti degantį keltą.
Visą gelbėjimosi laiką kelte griaudėjo smarkūs sprogimai – sproginėjo automobilių, vilkikų kuro bakai.
„Galvojau, kad keltą pavyks užgesinti, tačiau kai išvydau milžiniškas liepsnas, supratau, kad tai beviltiška“, – pasakoja telšiškis.
Parašė žinutes
Anot siaubingą įvykį išgyvenusio telšiškio, į nelaimės vietą operatyviai atskubėjo pagalba. Žmonės iš plaustų buvo keliami į malūnsparnį ir skraidinami į ligoninę.
Gelbėdamas kitų gyvybes, paskutiniu plaustu iš kelto pasišalinęs telšiškis apsinuodijo smalkėmis. Tačiau, lyg niekur nieko, pasakoja, kad norėjęs atsisakyti medikų pagalbos, mat galvojęs, kad kitiems yra blogiau, nei jam.
Kadangi gaisras kilo naktį, B. Petkevičius, nenorėdamas jaudinti savo šeimos, žmonai apie nelaimę pranešė tik apie 5.30 val. Vokietijos laiku.
Pirmiausia apie nelaimę B. Petkevičius pranešė kolegai, UAB „Telauta“ mechanikui, kuris turėjo pakeisti vilkiko akumuliatorius – pranešė, kad to nebeprireiks.
Po to vyriškis išsiuntė žinutę bendrovės direktoriui V. Zykui. Verslininkas sako, kad gavęs iš Boleslovo žinutę apie gaisrą, sudegusį turtą, pagalvojo, kad vyriškis padaugino tauriųjų gėrimų ir nevykusiai juokauja.
„Paskambinau, sakau – švenčiat? Iš jo balso supratau, kad viskas rimta. Patvirtino, kad yra ligoninėje, kalbėjo, kad netiki tuo, kas jam sakoma – kad visi išsigelbėjo“, – pasakoja UAB „Telauta“ direktorius.
Parskrido lėktuvu
Ligoninėje B. Petkevičių norėjo laikyti 24 valandas, tačiau telšiškis atsisakė. Į Lietuvą tautiečiai galėjo grįžti kitu keltu arba lėktuvu. Dauguma moterų ir vaikų, anot telšiškio, kategoriškai atsisakė plaukti keltu.
„Kai pagalvoju, juk nelaimė gali ištikti ir skrendant lėktuvu“, – mano UAB „Telauta“ darbuotojas.
Žemaitis į gimtinę parskrido drauge su kitais keliolika lietuvių. Sako, kad atsiminimui galėjęs pasiimti gelbėjimosi liemenę, tačiau to nepadaręs.
„Kai rodydavo instrukciją, kaip naudotis gelbėjimosi valtimis, atrodydavo, kad to neprireiks. Dabar suprantu, kad tai svarbu“, – sako dažnai keltais plaukiojantis Telšių miesto gyventojas.
Soti vakarienė
B. Petkevičius pasakoja, kad nuo mirties keltu plaukusius žmones skyrė labai nedaug – jau už valandos dauguma būtų užmigę ir galbūt nebepabudę…
Žemaitis mano, kad daug ką lėmė tai, jog keltu plaukė nemažai vilkikų vairuotojų, kurie nepuolė į paniką, o ekstremalioje situacijoje veikė apgalvotai.
Telšiškis dažnai pagalvoja apie vieną Šilutės Vydūno gimnazijos moksleivį, su kuriuo buvo plauste, drauge skrido malūnsparniu.
Paskutinė vakarienė – taip B. Petkevičius su šypsena veide apibūdino tos lemtingos nakties pasisotinimą. Tąkart, ne kaip įprasta, kelte buvo teikiama soti vakarienė: iš keturių, o ne trijų patiekalų.
Nežinia dėl krovinio
UAB „Telauta“ direktorius V. Zykas džiaugiasi, kad bendrovėje dirba tokie narsūs žmonės, kaip B. Petkevičius. Anot verslininko, kitiems žmonėms pasisekė, kad keltu plaukė daug vairuotojų, kurie, be kitų darbų, laužė duris.
Anot V. Zyko, nors turtas draudžiamas sausumoje, o ne vandenyje, KASKO draudimas žada bendrovei išmokėti patirtus nuostolius (tarp realių nuostolių ir žadamos sumos bus apie 50 000 Lt trūkumas).
Verslininkas pasakoja, kad iš krovinio užsakovų – vokiečių, yra gauta pretenzija, tačiau draudimo bendrovė rekomendavo jos nemokėti, kol nėra aiškus gaisro kaltininkas.
„Aiškinomės su teisininkais, kas bus, jei mus krovinio savininkas paduos į teismą. Nėra nustatyta, dėl kieno kaltės turtas sudegė. Įstatyme yra nuostata, kad mes negalėjome išgelbėti krovinio, nes gaisras buvo jūroje, ne sausumoje. Manyčiau, jei laivo savininkas bus pripažintas kaltu dėl gaisro, mūsų užsakovai dėl žalos turėtų kreiptis į jį“, – pasakoja verslininkas.
Neteko asmeninių daiktų
V. Zyko teigimu, gaisras kelte tikriausiai kilo dėl įgulos aplaidumo ir įrangos netvarkingumo. Kelte turėjo būti galinga gesinimo įranga, kurios jėga nublokštų netgi vilkiką, tačiau ji nesuveikė.
Praėjusią savaitę UAB „Telauta“ direktorius buvo susirinkime, kuris vyko Vilniuje. Ten buvo kalbama, kad keltai yra draudžiami pagal savo svorį (už vieną toną aštuoni litai), taigi galėtų būti atlyginama tik už 33 mln. Lt padaryta žala. Pirminiais duomenimis, visi nuostoliai gali siekti apie 300 mln. Lt.
Turima informacijos, kad apatiniuose kelto deniuose gali būti išlikę nesudegusių transporto priemonių ir krovinių. Anot V. Zyko, net ir tokiu atveju nėra garantijos, kad turtas bus grąžintas jų savininkams, nes pagal įstatymus kelto šeimininkas gali turtą pasiimti, kad apmokėtų gelbėjimo darbus ir kt.
Gaisro kelte metu sudegė ir asmeniniai B. Petkevičiaus daiktai, dokumentai už keletą tūkstančių litų. Vien už naujų dokumentų išsiėmimą vilkiko vairuotojas sumokėjo keletą šimtų litų.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
http://tzinios.lt/prenumerata/
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Ar reikėtų išsaugoti ir prasmingai panaudoti Respublikos g. išardyto buvusio grindinio akmenis?

Loading ... Loading ...
Archyvas
http://argus.lt/lt/autonominiai-dumu-detektoriai
Visos teisės saugomos © 2020 tzinios.lt