Milijoninės investicijos Telšiuose: ketvirtadienį pradėjo veikti biokuru kūrenama katilinė

Privatus verslas – UAB „Žemaitijos energija“ Telšiuose investavo daugiau nei vienuolika milijonų litų – pastatė biokuru kūrenamą katilinę. Ji pradėjo veikti vos prieš kelias dienas – ketvirtadienį. Tądien minėtos bendrovės vadovas Vidas Kolesinskis naująjį objektą pristatė Telšių rajono savivaldybės administracijos vadovams Sauliui Urbonui ir Kęstučiui Anglickui.
„Biokuru kūrenama katilinė – viena didžiausių privačių investicijų mūsų rajone. Jau savo veiklos pradžioje investuotojas įdarbino aštuonis telšiškius ir investavo į jų kvalifikacijos tobulinimą. Bendrovėje dar netrukus žadama įdarbinti tris, po to – ir daugiau žmonių“, – po vizito naujoje biokuro katilinėje informavo S. Urbonas.
„Biokuro katilinių vystymas tampa prioritetine Lietuvos energetikos sektoriaus sritimi. Su ja siejama šalies energetikos ateitis – energetinės nepriklausomybės užtikrinimas. Sveikintina, jog biokuro katilinę ir nepriklausomą šilumos energijos tiekėją jau turime ir mūsų mieste“, – apie istorinį įvykį Telšiams sakė K. Anglickas.
Modernios technologijos ir ekologiškumas
Telšiuose, Lygumų g. 69D, pastatyta 9,5 MW bendrosios šiluminės galios katilinė. Pirmąją jos veiklos dieną „Žemaitijos energijos“ direktorius V. Kolesinskis pasikvietė Telšių rajono savivaldybės administracijos vadovus S. Urboną ir K. Anglicką. Jiems pristatytos modernios katilinės technologijos, administracijos vadovai su verslininku diskutavo apie sunkumus įgyvendinant tokio masto projektą.
Biokuro katilinėje įrengti du vandens šildymo (5 MW ir 2 MW) biokuro katilai, biokuro sandėlis su kuro tiekimo sistema, dūmų valymo ir pelenų šalinimo sistema bei administracinės patalpos. Technologinės biokuro katilinių įrangos projektuotoja ir gamintoja – bene daugiausia biokuro katilinių ir su jomis susijusių technologijų Lietuvoje kurianti ir diegianti UAB „Enerstena“.
Viena iš moderniausių katilinėje įrengtų naujovių – 2,5 MW kondensacinis dūmų ekonomaizeris. V. Kolesinskio teigimu, šis prietaisas maksimaliai išvalo išeinančius dūmus – pašalina deginant kurą išsiskiriančias kietąsias detales. Ekonomaizeris atlieka ir kitą funkciją – per kaminą nešvaisto šilumos ir leidžia maksimaliai efektyviai panaudoti gaunamą šilumą. „Iš katilų išeina karšti dūmai, taigi per kaminą išmetama nemažai šilumos energijos. „Žemaitijos energijos“ biokuro katilinėje dūmai pirmiausia patenka į ekonomaizerį – čia iš jų išgaunama šiluma – ir tik po to dūmai keliauja į kaminą Ši technologija padidina biokuro katilinės efektyvumą nuo keliolikos iki keliasdešimties procentų“, – su modernia technologija supažindina V. Kolesinskis. Be to, naujoji katilinė dėl savo technologijų yra draugiška Telšių rajono aplinkai – ekonomaizeriu iš dūmų pašalinami suodžiai.
Biokuro katilinės projekte numatyta galimybė ateityje praplėsti katilinę – statybų teritorijoje numatyta vieta perspektyvinių statinių bei inžinerinių tinklų statybai. „Žemaitijos energijos“ vadovo teigimu, plėtros galimybė buvo įvertinta ir parenkant vandens vamzdynų ir dūmų kanalų diametrus, dūmsiurbius, kuro tiekimo ir pelenų šalinimo sistemą, kuro sandėlio dydį bei kondensacinį ekonomaizerį.
Apmokytas personalas
„Žemaitijos energijos“ biokuro katilinės vertė – 11 mln. 200 tūkst. Lt. Viena didžiausių investicijų Telšiuose įgyvendinta iš privačių lėšų – V. Kolesinskio teigimu, galimybės pasinaudoti įvairių fondų parama nebuvo. Nuo plyno lauko katilinę statyti pradėjusiam keturiasdešimt ketverių metų V. Kolesinskiui gelbėjo ilgametė patirtis versle – jis yra dvidešimt metų sėkmingai gyvuojančios UAB „Robmona“ direktorius („Žemaitijos energija“ – „Robmonos“ dukterinė įmonė). Viešvėnų seniūnijos Kungių kaime įsikūrusi „Robmona“ gamina ekologiškai švarų kurą – medienos skiedras („čipsus“) ir medienos pjuvenų briketus. Į praėjusią savaitę veikti pradėjusią katilinę biokuras vežamas iš už dešimties kilometrų – „Robmonos“ sandėlio. Nedidelės transportavimo išlaidos ir tai, jog nepriklausomas šilumos energijos tiekėjas pats gamina biokurą, šilumos energiją leidžia gaminti ir parduoti mažesne kaina. Maždaug prieš porą metų investicijų atsiperkamumą skaičiavęs V. Kolesinskis šiandieną prognozes keičia savo nenaudai – žiemos šiltėja, namai renovuojami, šilumos energijos vartotojai sunaudos vis mažiau, tad ir investicijoms atsipirkti prireiks daugiau laiko. Pašnekovo skaičiavimais, investicijos gali pradėti atsipirkti ne anksčiau nei po 12 metų.
Investuoti pašnekovas nusprendė ne tik į technologijas, bet ir į svarbiausią grandį – į personalą. Biokuro katilinė – moderni, jos veikla valdoma kompiuteriais, tad, siekdamas kuo sklandesnio darbo, „Žemaitijos energijos“ vadovas visus darbuotojus savo lėšomis siuntė mokytis ir rūpinosi jų praktikos atlikimu.
Įvertina suteiktą pagalbą
Į katilinės pamatus kapsulė su laišku ateities kartoms buvo įmūryta praėjusių metų rugsėjo 19 dieną. Šių metų sausio 22 dieną biokuro katilinė jau pradėjo gaminti šilumos energiją ir parduoti ją UAB „Litesko“.
Už pagalbą verslui V. Kolesinskis teigia esąs dėkingas ne tik objekto rangovui, bet ir rajono savivaldai. Paraišką Telšių rajono investicijų priežiūros komisijai verslininkas prisimena pateikęs maždaug prieš dvejus metus. Jau po mėnesio paraiška svarstyta Telšių rajono savivaldybės taryboje, netrukus pritarta ir detaliojo plano ir katilinės projektų rengimui.
„Remdamasis savo ir kitų verslininkų patirtimi, drąsiai sakau, jog Telšių rajono savivaldybės atstovai padeda kuriant privatų verslą – juk jie patys yra suinteresuoti pritraukti kuo daugiau investicijų į Telšių miestą ir rajoną“, – taria nepriklausomos šilumos energijos tiekėjas, „Žemaitijos energijos“ vadovas V. Kolesinskis.
Besišildančių biokuru daugėja
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Urbonas pažymi, jog „Žemaitijos energija“ yra vienas didžiausių privačių investuotojų Telšiuose, kuris, be to, ėmėsi verslininkų dar nenaudotos nišos Telšiuose – nepriklausomo šilumos energijos tiekimo. „Valstybinės institucijos privalo padėti privačiam verslui. Tai – tarytum vientisa grandinė: kuo daugiau bendrovių pradės veiklą ar plėsis, tuo daugiau gyventojų turės darbą, galės išlaikyti savo šeimas ir nevyks laimės ieškoti svetur, – teigia S. Urbonas. – Dalyje užsienio šalių verslą pradėti ir vystyti yra kur kas lengviau, nei Lietuvoje – mūsų valstybės politika privalo sekti tokių šalių pavyzdžiu.“
Lietuvoje yra dešimt apskričių. „Dalyje jų miestų įgyvendinami jau pastatytų katilinių modernizavimo projektai, Telšiuose, kaip ir kituose miestuose, pastatytos ar dar tik statomos naujos. Šiuo metu Lietuvoje biokurą – vieną iš perspektyviausių atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, bent iš dalies naudoja daugiau nei 40 miestų šilumos tinklų įmonės“, – informuoja K. Anglickas.