Šatrija – mėgstamiausia visų Žemaitijos raganų susirinkimo vieta
Parašė: 2012-08-06
Šatrija – viena iš gražiausių Žemaitijos kalvų, apipinta padavimais, sena kaip ir visa Žemaičių žemė.
Apie kalno pavadinimą vietiniai žmonės pasakoja: kartą ėjęs milžinas, prisipylęs kišenes žemės ir pavargęs. Tada jis atsigulęs pailsėti ir užmigęs, o pelės jo kišenes pragraužusios. Milžinas atsibudęs, pamatęs, kad jo kišenės kiauros, labai supykęs ir sušukęs: „Ak jūs, nenaudėlės, kaip duosiu su šatra!“ Nuo to ir kilęs Šatrijos pavadinimas.
Taip pat kalbama, jog Šatrija – mėgstamiausia visų Žemaitijos raganų susirinkimo vieta. Jos kažkada apipylusios žemėmis kalno vietoje stovėjusią bažnyčią. Taip atsiradęs kalnas, o po kiek laiko, bažnyčiai ėmus pūti, jo viršus įlinkęs.
Šatrija – vienas žymiausių archeologinių paminklų ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Apie tai liudija gausūs archeologiniai radiniai: IX–XII a. degintiniai kapai, laidojimo urnos, ašariniai puodeliai, dubeniuoti akmenys, gintaro ir stiklo papuošalai, akmens kirvukai. Archeologų manymu, kalvos viršuje yra stovėjusi medinė pilis, o pašlaitėje žmonės gyveno jau nuo II a. prieš Kristų. Manoma, čia buvus vieno svarbiausių senojo lietuvių tikėjimo centrų, sunaikintų įvedus Žemaitijoje krikščionybę. Apie tai, jog pirmieji Žemaičių vyskupystės kunigai rezidavo Luokėje, o ne vyskupystės sostinėje Varniuose, kad prižiūrėtų pagonių šventvietę, savo veikaluose rašė Simonas Daukantas ir Motiejus Valančius.
Šis kalnas įamžintas iškilių lietuvių dailininkų: A. Žmuidzinavičiaus, I. Bajoriūnaitės, L. Bičiūnaitės darbuose. Spėjama, jog net M. K. Čiurlionis savo „Piramidžių sonatą“ tapė įkvėptas Šatrijos grožio. Jai savo posmus skyrė Maironis, K. Bradūnas, E. Mieželaitis, S. Anglickis, A. Bogdanas ir kt. poetai. Rašytoja M. Pečkauskaitė pasirinko Šatrijos Raganos slapyvardį.
Kalno aukštis – 228 m virš jūros lygio. Nuo Šatrijos galima matyti neaprėpiamai plačią ir šviesią kalvotą žemę – net plika akimi įžiūrimas už 35 km stūksantis Medvėgalis, kiek arčiau esantys kiti Žemaitijos milžinai: Girgždūtė, Moteraitis, Sprūdė. Taip pat matyti Luokė, Viekšnaliai, Upyna, Gaulėnai, Užventis, baltumu šviečiantys Telšių katedros, buvusios Varnių kunigų seminarijos bokštai. Kalno apylinkės paskelbtos Šatrijos kraštovaizdžio draustiniu (plotas – 813 ha), kurio tikslas – išsaugoti ir eksponuoti vieną unikaliausių bei raiškiausių Lietuvoje moreninių masyvų kraštovaizdį su ypatingos vertės archeologiniu kompleksu.
Taip pat skaitykite:
- PASAULIO ŽEMAIČIŲ DIENA MOLAVĖNŲ PILIAKALNIŲ KOMPLEKSE
- Jaunimo reikalų koordinatorė: Žemaitiškai bendraujančių jaunuolių yra dauguma
- „SamogitiART“ – Žemaitijos meno ambasada
- S. Kasparavičius: Jeigu tau sako, kad esi tikras žemaitis, tai už tave tvirtesnis tik Viešpats Dievas
- V. Benešienė: Gėdydamiesi savo kilmės bei prigimtinės šnekos, prarasime žemaitiškumą ir tapsime tik lietuvaičiais
- Žemaitiškumas vis dar gyvas liaudies mene
- Varniuose pristatoma žemaitiškumu alsuojanti ekspozicija
- E. Mažeikienės šeimos tradicijų lobynas
- Turtinga Žemaitijos istorija
- E. Arnašius: Pirmiausia esu žemaitis
- Antanas Kontrimas – žemaitiškumo puoselėtojas
- Žemaičiai padėjo pamatą tarptautinei žmogaus teisei
- Šatrija – mėgstamiausia visų Žemaitijos raganų susirinkimo vieta
- Piliakalnis bus pritaikytas turizmui
- Žemaitija saugo Lietuvos etninio ir kultūrinio regiono vardą
- Žemaitijos turtas – kultūros paveldo objektai
Restauruojant Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros, vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos pastatų (Bernardinų vienuolyno) ir Vyskupijos […]
2019-06-14
Meras rengia susitikimus su dvasininkais (1)
2019-06-14
Laisvos darbo vietos Savivaldybėje (1)
2019-06-11
2019 Žemaitijos sostinės šventė (0)
2019-04-05
Vyras nusipjovė plaštaką (0)
2019-02-05
Rainiškė kontrabandą slėpė sniege (4)
2018-11-23
Tvenkinyje aptiktas vyro lavonas (4)
Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.