Že­mai­čių Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no skry­dis per At­lan­tą: „Nu­ga­lė­ję At­lan­tą žu­vo Lie­tu­vos gar­bei“

1933 me­tais la­kū­nai Ste­po­nas Da­rius ir Sta­sys Gi­rė­nas per­skri­do At­lan­tą. Šis įvy­kis iki šiol yra svar­bus ne tik Lie­tu­vos, bet ir vi­so pa­sau­lio avia­ci­jos is­to­ri­jai.

Prieš de­vy­nias­de­šimt me­tų – 1933 me­tų lie­pos 15 die­ną – že­mai­čių S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no pi­lo­tuo­ja­mas lėk­tu­vas at­si­plė­šė nuo oro uos­to pa­ki­li­mo ta­ko. La­kū­nai įvei­kė 6 441 ki­lo­met­rą, be nu­si­lei­di­mo skri­do 37 va­lan­das ir 11 mi­nu­čių. Tuo me­tu tai bu­vo ant­ra­sis skry­džio be nu­si­lei­di­mo pa­sie­ki­mas, įė­jęs į tran­sat­lan­ti­nių skry­džių is­to­ri­ją. At­lan­to van­de­ny­ną ban­dy­ta per­skris­ti 73 kar­tus, ta­čiau tik apie 30 skry­džių bu­vo sėk­min­gi ir tik 3 kar­tus pa­vy­ko be nu­tū­pi­mo nu­skris­ti dau­giau kaip 6 tūks­tan­čius ki­lo­met­rų. Sa­vo gy­ve­ni­mu ir skry­džiu per At­lan­tą S. Da­rius ir S. Gi­rė­nas įro­dė, kad ir ma­ža tau­ta ga­li išau­gin­ti dva­sios ga­liū­nus, prieš ku­riuos len­kia gal­vas vi­sas pa­sau­lis.

Abu la­kū­nai gi­mė ir pir­muo­sius jau­nys­tės me­tus pra­lei­do Že­mai­ti­jo­je. Apie juos ir ki­tus žy­mius že­mai­čius avia­ci­jo­je Sta­sys Kas­pa­ra­vi­čius 2021 me­tais iš­lei­do kny­gą „Že­maitē īr“. Kny­go­je pa­sa­ko­ja­ma, kad S. Da­rius gi­mė Tau­ra­gės ap­skri­ty­je, Ru­biš­kės vien­kie­my­je, o S. Gi­rė­nas – Ra­sei­nių ap­skri­ty­je, Kal­ti­nė­nų vals­čiu­je. S. Da­rius su mo­ti­na jau 1907 me­tais iš­vy­ko į Ame­ri­ką, ten bai­gė pra­džios mo­kyk­lą Či­ka­go­je. 1920 me­tais at­vy­ko sa­va­no­riu tar­nau­ti į Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę. Per sep­ty­ne­rius me­tus Lie­tu­vo­je jis įgu­do avia­ci­jos sri­ty­je, jam bu­vo su­teik­tas avia­ci­jos ka­pi­to­no laips­nis. La­kū­nas pa­si­žy­mė­jo drą­sa ir at­kak­lu­mu, da­ly­va­vo 1922–1923 me­tų Klai­pė­dos su­ki­li­me, 1926 me­tų vals­ty­bės per­vers­me. 1927 me­tų ge­gu­žės 4 die­ną S. Da­rius bu­vo pa­leis­tas vie­ne­riems me­tams ato­sto­gų į Ame­ri­ką. Ten su­si­pa­ži­no su S. Gi­rė­nu.

S. Gi­rė­nas iš gim­ti­nės iš­vy­ko ne­su­lau­kęs sep­ty­nio­li­kos. Či­ka­go­je lan­kė pra­džios mo­kyk­lą, o nuo 1913 me­tų dir­bo spaus­tu­vė­je. Nuo 1924 me­tų sa­va­ran­kiš­kai mo­kė­si skrai­dy­ti.

Nors 1925 me­tais pa­ty­rė sun­kią ava­ri­ją, že­mai­tiš­ko už­si­spy­ri­mo ku­pi­nas S. Gi­rė­nas avia­ci­jos neat­si­sa­kė ir 1927 me­tais pa­ki­lo lėk­tu­vu vėl. Tais pa­čiais me­tais su­si­pa­ži­no su S. Da­riu­mi. Ga­li­ma pa­ma­ny­ti, kad li­ki­mo lem­ta bu­vo. Nors abu bu­vo skir­tin­gi: S. Da­riaus vei­dą daž­nai puoš­da­vo pla­ti šyp­se­na, tie­sus žvilgs­nis, sto­jiš­ka lai­ky­se­na, o S. Gi­rė­nas pa­si­žy­mė­jo san­tū­res­ne vei­do iš­raiš­ka, žvilgs­niu iš pa­dil­bų, ato­kes­ne sto­vė­se­na, juos sie­jo že­mai­tiš­kos šak­nys ir šnek­ta, pa­lik­ta tė­vy­nė, tiks­lo sie­ki­mas, bet svar­biau­sia – po­mė­gis skrai­dy­ti. Jie­du su­si­ti­ko JAV 1927 me­tų va­sa­rą, jau 1929 me­tais tu­rė­jo nuo­sa­vus lėk­tu­vus, o 1932 me­tais nu­spren­dė skris­ti Lie­tu­von per At­lan­tą.

La­kū­nai šiam skry­džiui ruo­šė­si ku­rį lai­ką. 1932 me­tų bir­že­lio 13 die­ną įsi­gi­jo še­šių vie­tų ke­lei­vi­nį lėk­tu­vą „Bel­lan­ca Pa­ce­ma­ker CH-300“ už 3 200 do­le­rių. Lėk­tu­vas ne­bu­vo pri­tai­ky­tas to­kiai il­gai ke­lio­nei, rei­kė­jo nau­jo va­rik­lio, pa­pil­do­mų tal­pyk­lų de­ga­lams, ma­ta­vi­mo prie­tai­sų. Tuo me­tu pa­sau­ly­je siau­tė eko­no­mi­kos kri­zė, to­dėl me­ce­na­tas, ku­ris fi­nan­suo­tų vi­są skry­dį, ne­bu­vo su­ras­tas. Lėk­tu­vo ko­rek­ci­jai trū­ko 3 000 do­le­rių. Pi­ni­gams su­rink­ti bu­vo ren­gia­mos avia­ci­jos die­nos, šven­tės, ieš­ko­ma rė­mė­jų, pa­si­telk­ta fi­la­te­li­ja, su­kur­ti spe­cia­lūs pa­što spau­dai (S. Da­rius ir S. Gi­rė­nas bu­vo pir­mie­ji la­kū­nai, ofi­cia­liai iš JAV į Eu­ro­pą skrai­di­nę oro pa­štą). Su­rin­kus rei­kia­mą su­mą, „Bel­lan­ca“ ati­duo­ta į dirb­tu­ves, kur bu­vo ruo­šia­ma skry­džiui. Re­konst­ruk­ci­jos dar­bai tę­sė­si iki ba­lan­džio mė­ne­sio. Žur­na­lis­to A. Vai­va­dos siū­ly­mu lėk­tu­vas pa­va­din­tas „Li­tua­ni­ca“. Pir­ma­sis ban­do­ma­sis „Li­tua­ni­cos“ skry­dis įvy­ko ba­lan­džio 24 die­ną, o vi­sas pa­si­ruo­ši­mas tę­sė­si iki bir­že­lio 19 die­nos.

S. Da­rius ir S. Gi­rė­nas, su­lau­kę tin­ka­mo oro, 1933 me­tų lie­pos 15 die­ną 6 va­lan­dos 24 mi­nu­tės (Niu­jor­ko lai­ku) pa­ki­lo iš Niu­jor­ko Floi­do Be­ne­to oro uos­to. Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus ar­chy­vuo­se tei­gia­ma, kad „Li­tua­ni­cos“ grei­tis at­si­plė­šiant nuo pa­ki­li­mo ta­ko sie­kė 140 ki­lo­met­rų per va­lan­dą. Lėk­tu­vo pa­ki­li­mo lai­kas bu­vo ap­skai­čiuo­tas ir įvyk­dy­tas pre­ci­ziš­kai tiks­liai“. O vie­nas iš la­kū­nų, S. Da­rius, sa­kė: „Jei­gu pa­vyks pa­si­kel­ti, tai 95 pro­cen­tai vi­sos ke­lio­nės jau bus įvyk­dy­ta“ (S. Kas­pa­ra­vi­čius „Že­maitē īr“).Ke­lio­nės marš­ru­tas bu­vo su­pla­nuo­tas to­kia tvar­ka: Niujorkas–Niufaundlandas–Atlanto vandenynas–Airija–Londonas–Amsterdamas–Svinemiundė (vok. Swi­ne­mun­de, da­bar Svi­nouis­cis, Len­ki­ja)–Karaliaučius–Kaunas, ta­čiau dėl blo­gų oro są­ly­gų prie Ai­ri­jos jie pa­su­ko į šiau­rę ir per Ško­ti­ją bei Šiau­rės jū­rą pa­sie­kė Vo­kie­ti­ją. Iki tiks­lo – Lie­tu­vos lai­ki­no­sios sos­ti­nės Kau­no – bu­vo li­kę apie 650 ki­lo­met­rų. Sun­kiau­sią ke­lio­nės da­lį jie nu­skri­do tiks­liai nu­ma­ty­tu marš­ru­tu. Ka­tast­ro­fa įvy­ko dėl su­dė­tin­gų at­mos­fe­ros są­ly­gų ir va­rik­lio de­fek­tų. 1993 me­tų lie­pos 17-ąją, nak­tį, 0.36 val., lėk­tu­vas rė­žė­si į miš­ką ša­lia Kuh­da­mo kai­mo Sol­di­no apy­lin­kė­se (da­bar­ti­nė Len­ki­jos te­ri­to­ri­ja, Pščel­ni­ko kai­mas).

S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no kū­nai lie­pos 19 die­ną bu­vo par­ga­ben­ti į Kau­ną. Žu­vu­sius la­kū­nus pa­si­ti­ko apie 60 tūks­tan­čių žmo­nių. Bend­ro­vės „De­ru­luf­tas“ lėk­tu­vas, ku­rį at­ly­dė­jo de­vy­nių Lie­tu­vos ka­ro avia­ci­jos lėk­tu­vų es­kor­tas, ap­skrie­jęs tris kar­tus ap­link Kau­ną, nu­si­lei­do Alek­so­to ae­rod­ro­me. Pra­dė­jo gaus­ti fab­ri­kų si­re­nos, skam­bė­ti vi­sų baž­ny­čių var­pai. Žmo­nės ne­slė­pė aša­rų. Kars­tai su S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no pa­lai­kais bu­vo pa­ly­dė­ti į ar­ki­ka­ted­rą ba­zi­li­ką. Vi­są nak­tį ne­pert­rau­kia­mai žmo­nės plū­do at­si­svei­kin­ti ir ati­duo­ti pa­gar­bą tau­tos did­vy­riams. Taip pat į Kau­ną iš Sol­di­no bu­vo at­ga­ben­tas mai­šas su laiš­kais. Cent­ri­nia­me pa­šte jie pa­žy­mė­ti spe­cia­liu ant­spau­du „Nu­ga­lė­ję At­lan­tą žu­vo Lie­tu­vos gar­bei“.
Šie­met šiam la­kū­nų žyg­dar­biui – de­vy­nias­de­šimt. Dau­giau apie S. Da­rių ir S. Gi­rė­ną bei ki­tus žy­mius že­mai­čius avia­ci­jo­je, gar­si­nan­čius Lie­tu­vos var­dą pa­sau­ly­je, ga­li­ma su­ži­no­ti per­skai­čius S. Kas­pa­ra­vi­čiaus 2021 me­tais iš­leis­tą kny­gą „Že­maitē īr“. Nors kny­ga skir­ta avia­ci­jai, ta­čiau au­to­rius pa­brė­žia Že­mai­ti­jos ir že­mai­čių svar­bą Lie­tu­vos is­to­ri­jai, lie­tu­viš­ko iden­ti­te­to iš­sau­go­ji­mui.

„Li­tua­ni­cos“ skry­džio de­vy­nias­de­šimt­me­čio pro­ga vi­so­je Lie­tu­vo­je or­ga­ni­zuo­ja­mi įvai­rūs žy­giai, ren­gi­niai, mi­nė­ji­mai. Tel­šiuo­se lie­pos 10–25 die­no­mis vyks 39-oji tarp­tau­ti­nė me­da­lio ir ma­žo­sios skulp­tū­ros kū­rė­jų sto­vyk­la te­ma „Skry­dis“. Pa­ro­dą bus ga­li­ma ap­žiū­rė­ti lie­pos 25 die­ną Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos Tel­šių ga­le­ri­jo­je.

Pa­ren­gė Ru­gi­lė LAU­RI­NA­VI­ČIŪ­TĖ