Telšių rajone, Želvaičių kaime, nuošaliau nuo miesto šurmulio, gražios gamtos apsuptyje, pamiškėje prieš keletą metų Oksana ir Ramūnas Jankauskai pradėjo kurti sodybą – šiandien daugeliui labiau žinomą „Žemaičių rančos“ vardu. Nuosavą verslą – pokylių salės ir pirties nuoma – sukūrę sutuoktiniai sodybos svečius stebina išpuoselėta aplinka ir sukauptomis įvairiomis kolekcijomis: bokalų, senovinės technikos, įrankių ir kt.
„Žemaičių ranča“ – tai vieta, kur gamta ir žmogaus rankų darbas susilieja į harmoningą visumą, kviečianti atrasti ir patirti tikrąją Žemaitijos dvasią.
Aurelija SERVIENĖ
Unikalus kampelis Žemaitijoje
Žemaitijos širdyje įsikūrusią sodybą „Žemaičių ranča“ jau pamėgo ne tik vietiniai žmonės, čia mielai svečiuojasi kitų rajonų gyventojai, užsuka iš užsienio į gimtinę sugrįžę tautiečiai, kurie visi mielai patiki savo šventes rūpestingajai sodybos šeimininkei Oksanai. Sodyba, apsupta miško, žavi savo grožiu visais metų laikais, o šventinis šurmulys joje tęsiasi ištisus metus. Norint čia atšvęsti, reikia pasirūpinti vieta iš anksto, nes „Žemaičių ranča“ – itin populiarus pasirinkimas. Tai puiki vieta ne tik šventėms, bet ir poilsiui, ramiems pavakarojimams ar triukšmingiems vakarėliams.
Sodybos šventinėje salėje telpa iki pusšimčio žmonių, o pirties pastate gali linksmintis iki dvidešimties svečių. Be to, sodyboje įrengti patogūs miegamieji, tad svečiai gali ne tik švęsti, bet ir pailsėti.
„Žemaičių ranča“ kviečia atsipalaiduoti ir mėgautis neprilygstamu gamtos grožiu, kuris suteikia šventei ypatingą žavesį.
Žvejybos malonumai ir renginių įvairovė
Sodybos išskirtinumą pabrėžia didžiulis šalia esantis tvenkinys. Čia galima ne tik mėgautis žvejyba, bet ir išsikepti sugautą laimikį ar išsivirti iš jo gardžios žuvienės lauko pavėsinės židinyje.
Pasak O. Jankauskienės, sodybos durys visada plačiai atviros įvairiems renginiams. Vasaromis čia vyksta Telšių rajono Ryškėnų bendruomenės dienos centro vaikų stovyklos, o šį pavasarį sodyba tapo moterų pirties vakarų susibūrimo vieta.
Sodybos šeimininkė Oksana pasakojo, kad klientai dažniausiai patys renkasi muzikantus, šventės vedėjus, maisto tiekėjus, dekoracijas, tačiau, jei pageidauja, ir šeimininkė gali viskuo pasirūpinti. O jau tada tereikia atvykti ir mėgautis švente!
„Žemaičių rančos“ šeimininkei ypač malonu, kai sodybos svečiai dalijasi gražiais padėkos žodžiais, bet dar didesnė laimė – matyti, kad svečiai sugrįžta. Tai patvirtina, kad „Žemaičių ranča“ – ne tik vieta šventėms, bet ir erdvė, kurioje kiekvienas jaučiasi laukiamas ir mylimas.
Sodybą puošia įvairios kolekcijos
Svetingi sodybos šeimininkai mielai sutiko papasakoti ir pademonstruoti įvairias savo pačių sukauptas kolekcijas. Vienos jų mažesnės, kitos – didesnės, bet visos jos Jankauskams labai svarbios.
Įžengus į nuomojamą salę į akis iškart krinta sienos, nukabinėtos šimtais bokalų, išrikiuota gausybė arbatinukų, virdulių, radijo imtuvų, telefonų, žibalinių lempų ir kt.
Kieme taip pat yra kur akis paganyti – čia puikuojasi senovinė technika, įvairūs žemės ūkio padargai. Pirties patalpose – gausybė senovinių svarstyklių, dar kitaip vadinamų „bizmienomis“, senovinių lygintuvų, didžiulė akmeninė girna iš malūno ir kt.
Sodybos šeimininkas Ramūnas šiandien turi sukaupęs beveik 400 bokalų kolekciją. Visi jie skirtingi, iš įvairiausių pasaulio šalių. Gal daugiausia jų pirkti Anglijoje, Vokietijoje, Airijoje. Vieni jų didesni, kiti – visai mažučiai, su išskirtiniais paveikslėliais, įvairių spalvų ir raštų, stikliniai, mediniai, moliniai, metaliniai ir pan. Sodybos šeimininkai dėkingi savo svečiams, kurie atsakingai leidžia laiką sodyboje ir jų kolekcijos neužkliūva, o tik pasidžiaugia jomis, fotografuojasi.
Kieme stovinti senovinė technika į Želvaičių kaimą parvyko iš įvairiausių mūsų šalies kampelių, o sodybos puošmena – šimtmetį skaičiuojanti karieta – net iš Švedijos pargabenta. Naujausias kūrinys, papuošęs Jankauskų sodybą, – iš 156 pasagų pagaminta didžiulė širdis, prie kurios taip mėgsta fotografuotis sodybos svečiai.
Ramūnas teigė, jog visokių senovinių daiktų dažniausiai ieškantis interneto platybėse ir pastebintis, kad kuo toliau, tuo sunkiau darosi tokių daiktų rasti. Tad jei ir kitame Lietuvos gale ką nors aptinka, nedvejodamas išskuba ten.
Kol kas sustoti Jankauskai neplanuoja, norėtų, kad jų kolekcijos vis gausėtų, o svečių sodyboje vis daugėtų.
Netikėti svečiai „Žemaičių rančoje“
Oksana, „Žemaičių rančos“ šeimininkė, su šypsena kalba, kad čia puotaujantys svečiai turėtų būti pasiruošę netikėtumams: „Nenustebkite, puotaudami čia galite sulaukti netikėtų svečių.“ Iš miško kartais užklysta smalsi laputė, o į tvenkinį nutūpia baltosios gulbės, laukinės antys, o kiek toliau, palaukėje, galima pamatyti ganantis stirnas. Argi ne nuostabu, kai gyvenimas čia verda ne tik dėl žmonių šurmulio, bet ir dėl gamtos dovanų?