Ant Žarėnų seniūnijoje esančio Plinijos piliakalnio aptikti montuojami pamatai. Piliakalnis yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, tad tokie veiksmai privalėjo būti suderinti su valstybinėmis institucijomis.
Skaistė SADONYTĖ
Kokiam objektui buvo skirti ant Plinijos piliakalnio montuoti pamatai, neaišku. Labiausiai tikėtina, jog ketinta statyti kryžių, mat Kultūros paveldo departamentas dar praėjusiais metais gavo informacijos apie religinių bendruomenių planus Žemaitijos krikšto 600 m. jubiliejaus proga statyti kryžius ant Žemaitijos piliakalnių.
Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas piliakalniai ir kito archeologinio paveldo objektai yra saugomi valstybės, tad juose galima vykdyti tik priežiūros darbus. Kultūros paveldo departamentas pabrėžia, kad kryžių ir kitų sakralinės paskirties objektų statymas šiems darbams nėra priskiriamas.
Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinis padalinys dėl ant Plinijos rastų pamatų kreipėsi į Žarėnų seniūniją.
Žarėnų seniūnas Pranas Lukošius teigė kalbėjęs su vietos bendruomene, tikinčiaisiais – visi vieningai tikino, kad nieko nežino apie ant piliakalnio vykdytus darbus.
Kaltųjų nustatyti nepavyko, tad galimai kryžiui skirtus pamatus išmontavo ir žemės paviršių velėna apsodino Žarėnų seniūnijos darbuotojai.
P. Lukošius sakė nesuprantantis draudimo ant piliakalnių statyti kryžius. Esą anksčiau būtent toje pačioje vietoje ant Plinijos piliakalnio kryžius yra stovėjęs. „Nežinau, ką kryžius ten sugadintų. Į kapines einame, į bažnyčią einame, ar mes esame prieš kryžius nusiteikę?“ – retoriškai klausė seniūnas.
Žarėnų seniūno teigimu, Plinijos piliakalnis garsus savo istorija, mokslininkai nustatė, kad aplink jį buvo įsikūrusi gyvenvietė, užsimenama ir apie stovėjusią pilį.
pagonybė ir ateizmas vėl griauna kryžius ir jų pamatus. nei seniūnas, nei bendruomenė, nei klebonas nieko nepajėgia…
Piliakalnis turėtų atrodyti taip, kaip buvo prieš tuos šimtmečius, kada Lietuvos valdovai – Vytautas ir Jogaila prievarta krikštijo Žemaičius, bet tai padaryti jiems nepasisekė, kol žemaičiai ( dėl europinės politikos) patys Konstancoje priėmė krikštą. Piliakalnis turėtų būti švarus, be medžių ir kt.