Žemės gelmių įstatymas numato, jog žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė. Prie gamtos išteklių priskiriamas ir žvyras, kurio poreikis, regis, neišblės: žvyro reikia keliams, statyboms ir kt.
Žvyringą sklypą įsigiję asmenys trina rankas – mano, jog pavyks lengvai pasipelnyti. Siekiant teisėtai pardavinėti žvyrą, reikia įveikti daugybę kliūčių, taigi šalyje formuojama tradicija neteisėtą veiklą dangstyti tvenkinio kasimu. Visgi Lietuvos Respublikos teismai nuteisė jau ne vieną pilietį, kuriam nepavyko „pasislėpti“ už kūdros.
Žemaičiai išmonės taip pat nestokoja. Viešvėnuose, greta miestelio kapinių, vos per gerą mėnesį atsivėrė įspūdingo dydžio žvyrduobė, pirmyn atgal zuja angliškos registracijos sunkvežimis su žvyru. Veiklą vykdantis Mindaugas Burneika tikina… kasantis tvenkinį! Išties – vyriškiui suteiktas leidimas, projekte suraityti Telšių rajono architekto Algirdo Žebrausko ir Telšių rajono žemėtvarkos skyriaus l. e. p. vedėjo Lino Stankaus parašai, uždegę žalią šviesą darbams.
Viešvėnų bendruomenė sunerimusi: nors darbai pradėti tik gegužės mėnesį, greta Viešvėnų kapinių esančiame sklype jau atsirado įspūdingo dydžio žvyrduobė. Vietos gyventojų teigimu, net ir vakarais, savaitgaliais važinėja žvyro prikrautas sunkvežimis ir trikdo mirusiųjų ramybę.
Žmonės kalba, jog sunkvežimį žvyro galima įsigyti už 300 Lt. Remiantis Žemės gelmių įstatymu, naudoti žemės gelmių išteklius galima tik pagal žemės gelmių išteklių arba ertmių naudojimo projektą, kuris turi būti suderintas su savivaldybės vykdomąja institucija, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybine darbo inspekcija ir patvirtintas Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos.
Baustas du kartus
„Telšių ŽINIŲ“ duomenimis, Viešvėnuose esantis sklypas, kuriame kasamas žvyras, priklauso Tomui Grigui. Jis nurodo, jog nuosavybe leidžia naudotis savo draugui Mindaugui Burneikai. Šis gamtosaugininkų baustas jau du kartus. Pirmąjį – už neteisėtą žemės gelmių panaudojimą, t. y. žvyro kasimą. Tiesa, tada vyriškis darbavosi ne prie Viešvėnų kapinių esančioje žvyrduobėje, o kitoje. Sučiuptas tuo metu, kai buvo prikrovęs sunkvežimį žvyro, pilietis jį išvertė – tokiu poelgiu atsipirko 250 Lt bauda ir išvengė ieškinio už padarytą žalą.
Kitą kartą M. Burneikai pasisekė mažiau – sugautas š. m. birželio 13 d. prie Viešvėnų kapinių esančioje žvyrduobėje, jis gavo 2 000 Lt administracinę nuobaudą.
Teisė kasti tvenkinį šalia Viešvėnų kapinių šiam vyrui suteikta pagal UAB „Telšių matininkas“ atliktą ir suderintą tvenkinio (kūdros) iki 50 arų vietos parinkimo planą.
Tačiau M. Burneika galimai nevykdo vietos parinkimo akte esančios nuostatos, jog iškastą žvyrą panaudos tame pačiame sklype. Dėl to piliečiui gali tekti atlyginti padarytą žalą. Tarkime, kai Panevėžyje moteris nuosavybės teise priklausančiame sklype ėmėsi ūkinės komercinės veiklos stambiu mastu ir neteisėtai pardavė 62 234 kub. m žvyro, suskaičiuota, jog valstybei padaryta 155 586 Lt žala.
Praktika rodo, jog tvenkinio kasimu, kaip priedanga, siekiant neteisėtai pardavinėti valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius, susidomi ir prokurorai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, nes nuo gaunamų pajamų nemokami mokesčiai valstybei.
Architekto pozicija
Projekte nurodoma, jog sklypo šalia Viešvėnų kapinių plotas – 60 arų, jame leista kasti iki 50 arų tvenkinį, t. y. jis gali užimti 83 proc. sklypo ploto. Įdomu tai, kad nenurodoma, kokio gylio tvenkinys gali būti kasamas, taigi – rauskis net iki pragaro!
Tvenkinio projekte puikuojasi architekto A. Žebrausko, žemė- tvarkininko L. Stankaus parašai.
Kaipgi, architekto akimis žiūrint, greta mirusiųjų poilsio vietos atrodo didžiulis žvyro karjeras, t. y. tvenkinys?
„Aš, kaip architektas, nematau problemos, jei žmogus kasa tvenkinį“, – tvirtino A. Žebrauskas ir pridūrė, jog per dieną dokumentuose padeda 50–150 parašų.
Paklaustas, ar projekte neturi būti nurodytas tvenkinio gylis, valstybės tarnautojas atsakė: „Šiaip turėtų būti.“
Architektas teigė nežinąs, jog dažnai tvenkiniai kasami kaip priedanga siekiant panaudoti žemės gelmes.
Naudoja savo reikmėms?
Seniūnai – arčiausiai žmonių esantys valdžios atstovai. Viešvėnų seniūnas Petras Varnelis sakė žinąs, jog prie kapinių vyksta darbai, tačiau tikino nieko negalįs padaryti, nes tai – ne jo kompetencija. „Žvyrą kažkur veža, bet kur – negaliu pasakyti“, – teigė seniūnas.
Pats M. Burneika „Telšių ŽINIOMS“ tvirtino, jog prie kapinių kasa 30 arų tvenkinį. „Kasame „prūdą“ ir paliksime, sušlaituosime. Pažiūrėjome, kur šaltinis, dabar darbai sustabdyti“, – sakė vyriškis.
M. Burneika tikino žvyro neparduodantis, vežantis į savo sodybą ir naudojantis savo reikmėms.
Seimo nario V. Bukausko nuomonė
Seimo narys Valentinas Bukauskas šioje istorijoje įžvelgia piktnaudžiavimą ir ragina valstybės institucijas nepraleisti to pro pirštus.
„Nors tai nėra mano sritis, iš gyventojų sulaukiu skambučių apie Viešvėnuose savaitgaliais vykstančius darbus, iškasenų vežimą. Tai – piktnaudžiavimas, kurį turi kontroliuoti atsakingos institucijos. Pabrėžiu, jog žemės gelmės, net jeigu jos yra privačioje žmogaus valdoje, jeigu kasamas karjeras, tvenkinys, yra išimtinai valstybės nuosavybė“, – teigė V. Bukauskas.
Pasak Seimo nario, žemės gelmių ištekliai, prisidengiant tvenkinio kasimu, neteisėtai naudojami visoje Lietuvoje: „Piktnaudžiaujama ne tik Viešvėnuose, bet ir visoje valstybėje. Gaila, kad dėl žmogiškųjų išteklių, finansų trūkumo įstaigos negali to deramai kontroliuoti, ypač tada, kai neteisėti darbai vyksta prieš darbo valandas ar po jų, švenčių dienomis.“
Seimo nariui apmaudu, jog dabar, kai smėlio, žvyro poreikis ypač didelis, tuo nepasinaudoja Savivaldybė: „Esu įsitikinęs, kad iškasenų turi kiekviena seniūnija. O dabar, kai įgyvendinamos žvyravimo, kelių programos, skelbiami konkursai ir žvyras vežamas iš toli, paskaičiuokime, kokie išeina vieno kubo kaštai! Pasižiūrėjusi, kur valstybinėje žemėje yra iškasenų, ypač žvyro, Savivaldybė gali pagerinti kelius gyvenvietėse.“
Seimo narys informavo, kad Žemės gelmių įstatyme numatyta supaprastinta žemės gelmių naudojimo tvarka, kuria gali pasinaudoti tiek pavieniai asmenys, tiek Savivaldybė.