Įsibėgėjus ekonominiam sunkmečiui, vis dažniau tarp politikų atsiranda raginančiųjų peržiūrėti prieš keletą metų pradėtų rekonstruoti, statyti ir pan. objektų sąmatas. Anot jų, peržiūrėjus statybų kainų piko metu sudarytas sutartis, šiandien būtų galima sutaupyti milijonus litų. Nors Telšių rajono savivaldybė tokius ilgamečius objektus gali suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, tačiau, kada šių metų sausio mėnesį surinkta vos 20 proc. planuoto rajono biudžeto, ši mintis, atrodo, turėtų tapti prioritetinė. Deja, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Kęstučio Trečioko teigimu, tokioms idėjoms įgyvendinti kiša koją tai, jog sutartims peržiūrėti nėra juridinio pagrindo.
Į klausimą, ar buvo dabar, kada darbų kainos smarkiai krito žemyn, bandyta peržiūrėti dar prieškrizinėmis kainomis sudarytas sutartis, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Trečiokas atsakė, kad ir taip, ir ne. „Mes, aišku, stebėjome situaciją, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė K. Trečiokas, – peržiūrėjome sutartis ir tikrai matome, jog šiuo metu tuos darbus būtų galima atlikti pigiau. Tačiau tokių objektų mūsų rajone nedaug, o kai kurie pradėti dar kainoms tik pradėjus kilti. Taip jau yra, kad tokį sandėrį darydamos abi pusės – tiek verslininkas, tiek Savivaldybė – prisiėmė tam tikrą riziką.“ Pasak K. Trečioko, kai statybų kainos kilo – verslininkams buvo nenaudinga, nes jie rizikavo sutikdami su mažesniais įkainiais, netgi atsirado ir tokių, kuriems „tokia aritmetika“ tapo pražūtinga.
„Tai pakankamai sudėtinga situacija ir kiekvieną atvejį reikėtų žiūrėti atskirai, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius. – Pavyzdžiui, vienas rimčiausių ir brangiausių šiuo metu objektų – tęsiama Telšių kultūros centro rekonstrukcija. Tačiau mes statybos darbus atliekančiai įmonei esame nuolat skolingi, nes iš ministerijos lėšas rekonstrukcijai finansuoti gauname pavėluotai. Žinoma, ir patys statybininkai kalti, kad atlieka darbus į priekį. Bet, viską sudėjus, kada vėluoja mokėjimai, kažin kas šioje situacijoje laimi.“
K. Trečiokas tvirtino, kad mintis peržiūrėti sutartis, jas nutraukti ir skelbti konkursą iš naujo prieš kelerius metus pradėtiems objektams galima tik abiejų šalių sutarimu: „Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Juliui Lečkauskui buvo pavesta išsiaiškinti, ar galima nutraukti tokias sutartis ir skelbti naujas, atsakymas vienas – nėra juridinio pagrindo. Tam, kad būtų nutraukta galiojanti sutartis, turi būti abiejų šalių – tiek rangovo, tiek Savivaldybės – sutikimas.“ Bet ir vėl, anot pašnekovo, nutraukus sutartį, būtų prarasta daug laiko, be to, tokį dalyką sunku būtų paaiškinti tarpinėms institucijoms, kurios finansuoja objekto rekonstrukciją ar statybą, kodėl vykdant darbus Savivaldybė nutraukė sutartį: „Tačiau ekonominė logika sakytų, jog galėtų kažką ir peržiūrėti.“
Įdomu, kas trukdo, remiantis ekonomine logika, peržiūrėti, pavyzdžiui, Telšių kultūros centro rekonstrukcijos sąmatą, kurios vertė siekia 25 mln. Lt? Juk objekto rangovė – UAB „Dovirma“, o jos vadovas Donatas Kaubrys yra mero pavaduotojas visuomeniniais pagrindais, priklauso tai pačiai partijai Tvarka ir teisingumas kaip ir Savivaldybės administracijos direktorius, kaip ir valdančiąją daugumą sudarantys Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai. Situacija labai palanki abiejų šalių susitarimu nutraukti sutartį, peržiūrėti objekto sąmatą ir gal, esant tokiam sunkmečiui, sutaupyti net keletą milijonų litų. Toks poelgis būtų pavyzdys deklaruojamiems teiginiams, kad politikai atstovauja rajono gyventojų, o ne savo interesams.
Savivaldybės administracijos direktorius tikino, kad dar prieš krizę pradėtų objektų sutarčių sąlygos nors ir liko nepakeistos, tačiau, siekdama sutaupyti, Savivaldybės administracija griebėsi kitokios gudrybės – mažinti darbų mastą: „Šiuo metu sumažinome tik Ubiškės sporto salės statybų darbų apimtis, tačiau taip pat bus padaryta ir kituose objektuose. Paprasčiausiai, vykdant objekto statybos ar rekonstrukcijos darbus, bus atsisakyta tų dalykų, be kurių objektas vis tiek galės funkcionuoti, t. y. jei yra numatytų kažkokių papildomų darbų – estetinio vaizdo, aplinkos tvarkymas ir pan.“ K. Trečiokas neslėpė, jog ši gudrybė turi ir kitą medalio pusę – komisijai vertinant objektą, gali kilti problemų su jo rekonstrukciją ar statybas finansavusia institucija: esą kodėl tokie ir tokie darbai buvo numatyti, tačiau nepadaryti. Sumažinus darbų apimtis, t. y. atsisakius to, be ko objektas galėtų funkcionuoti, K. Trečioko teigimu, būtų galima sutaupyti nuo 7 iki 10 proc. lėšų nuo visos objekto vertės.
Sutartyse numatyta ir 0,02 proc. delspinigių, kuriuos Savivaldybė turėtų pakloti, jei vėluojama atsiskaityti su rangovu. „Kol kas nepamenu nė vieno atvejo, nors ir vėluojama atsiskaityti su verslininkais, kad būtų tekę mokėti delspinigius, – teigė K. Trečiokas. – Iki šiol dėl visų vėlavimų pavykdavo susitarti, nes suprantama, jog vėluojama ne dėl mūsų kaltės, o dėl to, kad nepervedama pinigų iš Vilniaus.“ Nors rangovai iki šiol visus vėlavimus ir atleisdavo, tačiau pastaruoju metu, anot Savivaldybės administracijos direktoriaus, pasipylė iš jų gana kategoriškos pretenzijos, jog, jei nebus sumokėta už padarytus darbus, jie kreipsis į teismą: „Tai reiškia, kad dėl sunkios ekonominės situacijos verslas yra tiek įspraustas į kampą, kad nebeturi kur dėtis. Todėl labai svarbu dabar yra pasitvirtinti rajono biudžeto programas, be kurių asignavimų valdytojams šiandien yra surištos rankos bet kokiems atsiskaitymams. Bet, kai sausio mėnesį rajono biudžetas renkamas vos 20 proc. ir jei taip pat jis bus renkamas ateityje, apie kažkokį planavimą negali būti nė kalbos.“