Žemaitės gimnazijos 1a klasės moksleiviai, prisikišę pilnas kišenes saldainių, lankėsi Telšių vaikų globos namuose. Kelias buvo ne pats trumpiausias, tad, kol atėjome, spėjome ir nosis nušalti. Tačiau, įėjus vidun, mus kaipmat sušildė vaikų šypsenos, linksmas klegesys ir nuoširdus priėmimas. Buvo taip gera pajausti, jog ten esi toks laukiamas, toks svarbus…
1a klasės gimnazistai svečiavosi 6 grupės šeimynoje. Čia gyvena 11 vaikų nuo 6 iki 18 metų. Jie vienas kitą jau gali vadinti broliais ir seserimis. Su vaikais savo meile ir rūpesčiu dalijasi socialinės pedagogės Sonata Gedmintienė ir Virginija Bartkienė. Jos pripažįsta, jog jaučiasi tarsi dvi mamytės ir vaikučius myli kaip savus. Taigi visa ši didelė bei graži šeima, mums atvykus, nedelsdama aprodė savo kambarius, virtuvėlę, poilsio kambarį. Gimnazistus maloniai nustebino kambariai, kurie tiesiog spindėjo švara. Vaikščiojant po juos, buvo girdėti gimnazistų šnabždesys: „Mano kambaryje nėra taip tvarkinga…“, o šeimynos „mamytės“ vis pabrėždavo ir pagirdavo vaikučius: „Jie viską tvarkosi patys.“
Vėliau keliavome į vaikų namų salę. Čia kartu su globotiniais žiūrėjome jų sukurtą filmuką apie šeimynos gyvenimą, jos laisvalaikį, rengiamas šventes… Žiūrėjome akis išplėtę, o vaikai krykštavo pamatę save ekrane. Pažiūrėję filmą, su mažaisiais namų gyventojais žaidėme įvairius žaidimus. Salėje skambėjo juokas, o visų akys švietė ir šildė tarsi pavasario spinduliai. Galiausiai buvome pakviesti vaišių. Jaukioje šeimynos virtuvėlėje, papuoštoje spalvingais ir gražiais vaikų tapytais piešiniais, šnekučiavomės, gėrėme arbatą, valgėme saldainius, skanavome pačių vaikų keptų sausainių, tirpstančių burnoje…
Atėjo laikas atsisveikinti. Šeimyna mūsų klasei padovanojo auklėtinės Nijolės Grigaitės pieštą nepaprastai gražų paveikslą, kuris visus labai nudžiugino, o dabar puošia mūsų klasę. Pakvietėme šią šeimyną apsilankyti ir gimnazijoje. Nusifotografavę atminimui, išsiskyrėme. Visiems buvo gaila atsisveikinti, tačiau kiekviename iš mūsų liko po gražų atsiminimą iš šios nuostabios pavasariškos popietės ir tai mus lydės dar ilgai…