Gaisras Biržuvėnų dvaro sodyboje atskleidė, kaip Telšių rajono savivaldybė rūpinasi savo turtu. Sudegusi daržinė buvo ne šiaip sau kokia nors pašiūrė – ji dar 2000-aisiais buvo įrašyta į kultūros vertybių registrą.
Deja, dėl šio ugnyje pražuvusio neįkainojamo turto atsakingi Savivaldybės valdininkai nesuka sau galvos: nors žinoma, kad daržine dešimtmetį savavališkai naudojosi ūkininkas, dėl jo neteisėtos veiklos nepradėtas joks tyrimas; taip pat nesiaiškinama, kas nesužiūrėjo, kad po daržinę važinėjosi traktoriai, buvo sukrauti šimtai šieno rulonų.
Giedra AKAVICKIENĖ
Žmonės kaltę verčia ir ūkininkui
Nors gaisras Biržuvėnų dvare siautėjo rugpjūčio 23-iosios vakarą ir praėjo nemažai laiko, kaip patvirtino Telšių rajono savivaldybės atstovė Skaistė Sadonytė, Savivaldybėje nepradėtas tyrimas, nesudaryta komisija, kuri turėtų išsiaiškinti, ar tinkamai bei teisėtai buvo naudojamas valstybės turtas.
Į klausimus, kokiais pagrindais Savivaldybės pastate ūkininkas laikė šieną, ar turėjo sutartį, ar mokėjo už naudojimąsi, jei taip, kiek mokėjo, kiek metų naudojosi daržine, gautas trumpas atsakymas: „Ūkininkas neturėjo leidimo laikyti šieną daržinėje“.
Savivaldybės Teisės ir administravimo skyriaus vyriausioji specialistė (viešujų ryšių) S. Sadonytė nurodė, kad nors daržinė priklauso Savivaldybei, ji buvusi Luokės seniūnijos žinioje.
Tuo tarpu Luokės seniūnas Česlovas Ubartas „Telšių ŽINIOMS“ aiškino, kad tai buvęs apleistas Savivaldybės turtas, kuriam užkonservuoti ši neturėjusi lėšų. Teiraujantis apie valdišką daržinę okupavusį ūkininką seniūnas buvo nekalbus, neatskleidė jo pavardės, nors visam kaimui tai nėra jokia paslaptis.
Beje, Biržuvėnuose žmonės kalba, kad viena iš realių nelaimės versijų ta, kad ugnis įsiplieskė nuo į daržinę suvežto šieno. Kasmet šalyje pasitaiko savaiminio šieno užsidegimo atvejų. Tačiau pirminę vaikų išdykavimo su ugnimi versiją iškėlę ugniagesiai dar tiria gaisro aplinkybes ir oficialių priežasčių kol kas nepateikia.
Nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas
Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus vyriausioji specialistė, papildomai atliekanti vedėjo pareigas, Loreta Barysienė informavo, kad Biržuvėnų dvaro sodybos antra daržinė yra nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektas, turintis paminklo statusą kaip ir visa Biržuvėnų dvaro sodyba.
Pastato vertingosios savybės skelbiamos Kultūros paveldo departamento tinklalapyje.
Architektūrine prasme vertingos daržinės tūris – kompaktinis, stačiakampio plano, 1 a. su atvira pastoge; stogo forma – pusvalminė; stogo dangos medžiaga ar jos tipas – medinių lentelių dangos tipas.
Konstrukcijos – pamatas su lauko akmenų mūro ir akmenukų užpildo cokoliu; lauko akmenų mūro su akmenukų užpildu stulpų pagrindai; medinės karkasinės konstrukcijos su pusrąsčių užpildu 1 a. sienos, medinių lentų vertikalaus dvigubo apkalo skydų sienos; medinė stulpinė konstrukcija ant lauko akmenų mūro su skaldos kamša atramų, atotampomis ir skersinėmis sijomis sujungta su sienų karkasu, gegninė-statramstinė stogo konstrukcija; funkcinė įranga – medinio išilginio tilto su atitvaromis tarp įvažiavimo vartų pastogės lygyje tipas; stalių ir kiti gaminiai – dvivėriai vertikaliai sukaltų lentų įvažiavimo vartai, vartų tipas, metaliniai apkaustai.
Vilčių, kad daržinė bus atstatyta, – mažai
Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus vyriausioji specialistė, papildomai atliekanti vedėjo pareigas, L. Barysienė tvirtino, jog išgirdusi apie įvykį (Savivaldybė informavo žodžiu, po to el. paštu), nedelsiant nuvyko į gaisravietę, kurioje tebevyko gesinimo darbai.
Kultūros paveldo departamentui yra išsiųstas pranešimas apie įvykį ir paprašyta sudaryti komisiją gaisro padarytai žalai įvertinti.
L. Barysienė patikino, kad apie daržinėje ūkininko laikomą šieną sužinojo tik po gaisro.
„Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, vykdant privatizaciją Biržuvėnų dvaro sodybos daržinės, kaip ir kiti dvaro pastatai, bei ūkio turtas buvo išdalinti pajininkams, t. y. Biržuvėnų kaimo gyventojams. Jie naudojosi visais ūkio ir gyvenamaisiais pastatais. Nuosavybes teises perėmus Savivaldybei (daržinės 2011 m.), daržinės, matyt, ir toliau buvo naudojamos šienui sandėliuoti.
Ar normalu, kad daržinėje laikomas šienas? Manau, normalu. Normalu, kai pastatas prižiūrimas, saugoma, kad neprakiurtų stogas, neišlūžtų vartai ir pan. Aišku, Savivaldybė turėjo išduoti sutikimą naudoti pastatą, su sąlyga, kad jis bus saugomas ir prižiūrimas. Apie tai, kad būtų toks leidimas kažkam išduotas, neturime duomenų“, – kalbėjo L. Barysienė.
Deja, kultūros paveldo specialistai mažai turi vilčių, kad daržinė bus atstatyta. Mat savininkas – Savivaldybė, o lėšų reikės daug.
Pasak pašnekovės, dabar svarbiausia išsaugoti likusią daržinę ir apsaugoti nuo irimo sudegusios daržinės pamatus.
Skirtingos nuomonės dėl vertės
Dėl XX a. pr. pastatytos daržinės, kurios plotas – 1219,98 kv. m, vertės nuomonės išsiskiria.
Savivaldybės duomenimis, paveldosauginė vertė architektūrinė, jei turima omenyje kaip turto, tai Nekilnojamojo turto registro duomenimis, vidutinė rinkos vertė sudaro vos 1216 eurų.
Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto nuomone, unikali daržinė, išsiskyrusi savita medine konstrukcija, itin vertinga ir jos vertė siekia milijonus eurų.
Savivaldybė įvykį žada komentuoti plačiau sulaukus ugniagesių ir kultūros paveldo specialistų išvadų.
Juk visur, kur negalima važiuoti, įrengiami kelio užtvarai ar aptveriama tvora. Kaip savavališkai galėjo laikyti šieną valstbei priklausančiame pastate?