Vai­kų skie­pi­ji­mas: moks­lo fak­tai pa­nei­gia vi­sus mi­tus

Nuo 2010-ųjų me­tų Lie­tu­vo­je vai­kų skie­pi­ji­mo ro­dik­liai pra­dė­jo ma­žė­ti po ke­le­tą pro­cen­to da­lių. Vie­na svar­biau­sių to prie­žas­čių įvar­di­ja­mas žmo­nių ne­ge­bė­ji­mas įver­tin­ti ky­lan­čios ri­zi­kos. Klai­din­gai ma­no­ma, kad li­gos din­go ir nie­kas jo­mis ne­be­ser­ga, tad ky­la klau­si­mas: kam skie­py­ti sa­ve ir sa­vo vai­kus?

Na­cio­na­li­nio vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų val­dy­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Dai­va Raz­mu­vie­nė pa­brė­žia, kad šiuo me­tu klas­tin­gų li­gų at­ve­jų spar­čiai dau­gė­ja, to­dėl pri­va­lu rem­tis sta­tis­ti­ka, moks­lu ir ofi­cia­lių šal­ti­nių pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja.

Skie­pi­ji­mo mas­tai ma­žė­ja

Pan­de­mi­niu lai­ko­tar­piu dau­ge­lis pa­sau­lio ša­lių bu­vo su­si­kon­cent­ra­vu­sios į ko­ro­na­vi­ru­so in­fek­ci­jos su­val­dy­mą. Kai ku­rios ša­lys net lai­ki­nai su­stab­dė skie­pi­ji­mą nuo ki­tų in­fek­ci­jų tam, kad grei­čiau ir efek­ty­viau su­ma­žin­tų pan­de­mi­jos pa­da­ri­nius.

Anot D. Raz­mu­vie­nės, da­bar, lai­ko­tar­piu po pan­de­mi­jos, Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja ir ki­tos tarp­tau­ti­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros or­ga­ni­za­ci­jos skel­bia tai, kad bū­ti­na pla­nuo­ti iš­ly­gi­na­muo­sius skie­pi­ji­mus vai­kams, ku­rie bu­vo ati­dė­ti ar ne­baig­ti pan­de­mi­niu lai­ko­tar­piu. La­bai svar­bu pa­di­din­ti skie­pi­ji­mo ap­rėp­tis ar pa­siek­ti bent jau tas, ku­rios bu­vo iki pan­de­mi­jos.

„Pa­gal vai­kų skie­pi­ji­mo ka­len­do­rių vai­kai skie­pi­ja­mi nuo 14 in­fek­ci­jų. Rem­da­mie­si praei­tų me­tų sta­tis­ti­ka, ma­to­me, kad skie­pi­ji­mo nuo 12 in­fek­ci­jų ap­rėp­tys su­ma­žė­jo, tik nuo 2 – pa­di­dė­jo ne­di­de­liu pro­cen­tu. Tai­gi si­tua­ci­ja Lie­tu­vo­je blo­gė­ja“, – pa­žy­mė­jo spe­cia­lis­tė.

Grįž­ta se­niai pa­mirš­tos li­gos

Da­bar di­džiau­sią grės­mę dėl nu­kri­tu­sių skie­pi­ji­mo ap­rėp­čių ke­lia ty­mai, epi­de­mi­nis pa­ro­ti­tas ir rau­do­nu­kė.

„Tik 86,5 pro­c. dve­jų ir sep­ty­ne­rių me­tų vai­kų yra pa­skie­py­ta nuo šių li­gų. Tai – ma­ži ro­dik­liai Lie­tu­vos mas­tu, ka­dan­gi, no­rint su­val­dy­ti grės­mę, pa­vyz­džiui, ty­mų in­fek­ci­jos, rei­kia pa­siek­ti 95 pro­c.“, – apie nu­kri­tu­sius skie­pi­ji­mo ro­dik­lius kal­bė­jo spe­cia­lis­tė. Ji pa­brė­žė, kad kiek­vie­nai in­fek­ci­jai su­val­dy­ti rei­ka­lin­gos skir­tin­gos skie­pi­ji­mo­si ap­rėp­tys. Ta­čiau ma­žiau­siai tu­rė­tų bū­ti bent 90 pro­c.

D. Raz­mu­vie­nės tei­gi­mu, kai gar­siai ne­šne­ka­me apie to­kias rim­tas in­fek­ci­jas kaip, pa­vyz­džiui, rau­do­nu­kė, duo­da­me tė­vams im­pul­są ne­skie­py­ti sa­vo vai­kų, nes jie ne­beįž­vel­gia jo­kios grės­mės.

„Nuo 2008 me­tų iki 2018 me­tų Lie­tu­vo­je bu­vo re­gist­ruo­ti tik 5 rau­do­nu­kės at­ve­jai. Re­mian­tis 2022 me­tų gruo­džio mė­ne­sio duo­me­ni­mis, re­gist­ruo­tas rau­do­nu­kės at­ve­jis nėš­čiai mo­te­riai, ku­riai nėš­tu­mas bai­gė­si ne­sėk­min­gai. Ki­tas at­ve­jis re­gist­ruo­tas šių me­tų va­sa­rio mė­ne­sį. Tad jau įžvel­gia­me ten­den­ci­ją, kad rau­do­nu­kės at­ve­jų at­si­ran­da kas ke­lis mė­ne­sius, kai anks­čiau per de­šimt­me­tį tu­rė­jo­me tik 5. Tai ke­lia di­džiu­lį ne­ri­mą“, – dės­tė spe­cia­lis­tė.

Ky­la in­va­zi­nių in­fek­ci­jų grės­mė

Taip pat Lie­tu­vo­je per ke­le­rius me­tus stip­riai išau­go in­va­zi­nių – me­nin­go­ko­ki­nės, pneu­mo­ko­ki­nės ir hae­mop­fi­lus inf­luen­zae B – in­fek­ci­jų už­si­krė­ti­mų skai­čiai. „Anks­čiau bu­vo fik­suo­ja­ma po ke­le­tą at­ve­jų per me­tus, o praė­ju­siais me­tais tu­rė­jo­me 13 me­nin­go­ko­ki­nės in­fek­ci­jos at­ve­jų, iš ku­rių 2 bai­gė­si mir­ti­mi, pneu­mo­ko­ki­nės – 88 at­ve­jai, iš ku­rių 6 mir­tys, ir hae­mop­fi­lus inf­luen­zae B – 58 at­ve­jai ir 1 mir­tis“, – tei­gė D. Raz­mu­vie­nė.

In­va­zi­nių in­fek­ci­jų su­kė­lė­jai į žmo­gaus or­ga­niz­mą pa­ten­ka oro la­še­li­niu bū­du, ta­čiau vė­liau iš­plin­ta krau­jo ke­liu ir ga­li su­kel­ti pa­čias sun­kiau­sias li­gas, to­kias kaip plau­čių ar sme­ge­nų už­de­gi­mus, krau­jo už­krė­ti­mus.

„Kai Lie­tu­vo­je vai­kai dar ne­bu­vo skie­pi­ja­mi nuo me­nin­go­ko­ki­nės B in­fek­ci­jos, tė­vai rin­ko pa­ra­šus ir krei­pė­si į val­džią pra­šy­da­mi, kad šis skie­pas bū­tų fi­nan­suo­ja­mas vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis. Tai pa­sie­kus iš pra­džių skie­pi­ji­mo ap­rėp­tys lei­do val­dy­ti šią in­fek­ci­ją. Ta­čiau praei­tais me­tais nuo me­nin­go­ko­ki­nės in­fek­ci­jos li­ko ne­pas­kie­py­ti net 5 tūks­tan­čiai kū­di­kių“, – sta­tis­ti­ką pri­sta­tė spe­cia­lis­tė.

Lais­vas pa­sau­lis di­di­na ri­zi­ką

„Pa­mirš­tų“ in­fek­ci­jų at­ve­jai re­gist­ruo­ja­mi ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir ki­to­se ša­ly­se, to­dėl D. Raz­mu­vie­nė ra­gi­no itin at­sa­kin­gai įver­tin­ti šian­die­ni­nę lais­vo pa­sau­lio si­tua­ci­ją: „Mū­sų ša­lis nė­ra už­si­da­riu­si nuo ki­tų ir ypač pa­sta­rai­siais me­tais dėl vyks­tan­čio ka­ro su­lau­kia­me ne­ma­žai pa­bė­gė­lių. Tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos skel­bia, kad šiais me­tais Eu­ro­po­je jau už­fik­suo­ti be­veik 400 dif­te­ri­jos at­ve­jų, ku­rie bu­vo įvež­ti iš ki­tų ša­lių.“

Anot spe­cia­lis­tės, dif­te­ri­jai – oro la­še­li­niu bū­du plin­tan­čiai in­fek­ci­jai – iš­plis­ti vi­suo­me­nė­je, ku­rio­je nė­ra pa­kan­ka­mos skie­pi­ji­mo ap­rėp­tys, yra la­bai pa­pras­ta.

„No­riu pri­min­ti, kad mes ne­sa­me izo­liuo­ti aukš­to­mis tvo­ro­mis, kad pas mus iš ki­tų ša­lių ne­pa­pul­tų bak­te­ri­nės ar vi­ru­si­nės in­fek­ci­jos. Dėl to tu­ri­me ste­bė­ti ir ver­tin­ti ne tik tai, kas vyks­ta mū­sų ša­ly­je, bet ir Eu­ro­po­je – vi­sai ne­to­li mū­sų“, – sa­kė ji.

Neat­si­dur­ki­te de­zin­for­ma­ci­jos pink­lė­se

Spe­cia­lis­tė ak­cen­ta­vo, kad šiais tech­no­lo­gi­jų lai­kais in­for­ma­ci­jos gau­sa ap­sun­ki­na tė­vų ir glo­bė­jų ge­bė­ji­mą at­si­rink­ti tei­sin­gą ir pa­ti­ki­mą in­for­ma­ci­ją.

„Net jei ma­to­te, kad straips­ny­je yra kal­bi­na­mas me­di­kas, at­kreip­ki­te dė­me­sį, ar jis kal­ba apie tai, ką iš­ma­no, pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ci­ją, kas yra straips­nio au­to­rius“, – pa­ta­rė ji.
Taip pat D. Raz­mu­vie­nė pa­ste­bė­jo, kad de­zin­for­ma­ci­ja apie vak­ci­na­ci­ją daž­nai bū­na orien­tuo­ta į ne­pa­gei­dau­ja­mus ša­lu­ti­nius po­vei­kius, dėl ku­rių tė­vai ir glo­bė­jai at­si­sa­ko skie­py­ti vai­kus: „Sup­ras­ki­me, kad bet ku­ri vak­ci­na yra vais­tas, to­dėl nor­ma­lu, kad tai ga­li su­kel­ti tam tik­rų ne­pa­gei­dau­ja­mų reak­ci­jų: vie­ti­nių, kai dū­rio vie­to­je at­si­ran­da pa­rau­di­mas, su­kie­tė­ji­mas, nie­žu­lys, ar­ba bend­ro po­bū­džio, kai pa­ky­la tem­pe­ra­tū­ra, pa­di­dė­ja limf­maz­giai, jau­čia­mas silp­nu­mas, ga­li at­si­ras­ti bė­ri­mas. Vi­sa tai yra vi­siš­kai nor­ma­lu ir ne­tu­rė­tų kel­ti bai­mės.“

Ž-248