„Telšių ŽINIŲ“ redakciją pasiekė nerimas dėl pastebėtos didelės laužavietės netoli Žemaičių kaimo muziejaus. Kažkada čia liepsnojęs nemažas laužas galėjo sukelti pavojų šalia esantiems šimtmečius skaičiuojantiems mediniams muziejaus pastatams.
Aurelija SERVIENĖ
Pavojus
Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė kalbėjo, kad nėra žinoma, kada Žemaičių kaimo muziejaus kaimynystėje laužas galėjo būti užkurtas ir kas jį kūreno. Šiuo konkrečiu atveju muziejinėms vertybėms pavojus nebuvo kilęs, tačiau neabejotinai tokie neatsargūs veiksmai kelia grėsmę saugomam valstybės turtui. Reaguodama į susidariusią situaciją, Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė apgailestavo, kad mūsų, Telšių, bendruomenės nariai patys niokoja savo rekreacinę aplinką.
„Jokie projektai, jokie valstybės ir Europos finansavimai nepajėgūs pakeisti ir pagerinti mūsų infrastruktūros, jeigu patys savo rankomis ją šitaip naikinsime“, – sakė direktorė.
Taisyklės ir baudos
Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Robertas Kaveckis, peržvelgęs minėtos laužavietės nuotraukas, teigė, jog šioje vietoje matosi nudegę medžiai ir tai jau nebėra laužavietė. Vėjuotą dieną tokios liepsnos ypač pavojingos. Ne vietoje uždegtas laužas, nesilaikant saugos reikalavimų, gali prišaukti didelę nelaimę.
R. Kaveckis primena, kad gaisrams kilti palankiu laikotarpiu miško žemėje draudžiama: naudotis atvira ugnimi, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą; deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis; sandėliuoti degias medžiagas arba lengvai užsidegančias kitas medžiagas; naudotis techniškai netvarkingomis transporto priemonėmis, netvarkingais elektriniais, benzininiais, dujiniais, dyzeliniais darbo įrankiais, pilti degalus miške į transporto priemones (išskyrus transporto priemones, atliekančias miško kirtimo ir išvežimo darbus).
Būtina atsiminti, jog laužus miške leidžiama kurti, naudoti vienkartines kepsnines, nešiojamus grilius ir šašlykines tik specialiai įrengtose poilsiaviečių ir stovyklaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.
Asmenys apie pastebėtą gaisrą turi pranešti Bendrajam pagalbos centrui (112) ir esant galimybei pradėti jį gesinti savo jėgomis.
Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 50 Eur ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 170 Eur.
Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 1 200 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 200 iki 2 300 Eur.
Apsaugos tik žmogaus sąmoningumas
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyr. specialistė Irma Meškauskaitė įspėja, jog laužus kūrenti draudžiama arčiau kaip 30 m iki statinių. Taip pat esant stipriam vėjui. Negalima laužų deginti durpingose vietose ar miškuose esant sausringam laikotarpiui. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes taip pat draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti. Miške laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip 5 metrai nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota juosta.
I. Meškauskaitė pabrėžia, jog labai pavojinga šalia laužo ar kepsninės laikyti degų skystį, įkaitęs butelis gali sprogti, susidaryti didelis liepsnos pliūpsnis. Nuo tokių dalykų neapsaugos joks kibiras su vandeniu ar gesintuvas – tik žmogaus sąmoningumas.