Rinkos tyrimų bendrovės atlikto kiekybinio visuomenės nuomonės tyrimo* duomenimis, 75 proc. respondentų sutinka su teiginiu, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje daugiabučių namų renovacija yra itin svarbus ir aktualus energijos taupymo būdas. Tyrimo, kurį užsakė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), 80 proc. apklaustųjų taip pat pritaria, jog renovacija prisideda prie klimato kaitos stabdymo – lyginant su 2019 m., šis rezultatas išaugo 2 procentiniais punktais.
Iš tiesų, daugiabučių modernizavimas yra vienas efektyviausių būdų, leidžiančių ne tik užsitikrinti energetinę nepriklausomybę ir prisidėti prie neigiamo poveikio klimatui mažinimo, bet ir gerokai sumažinti gaunamas šildymo sąskaitas. O tai itin svarbu, nes praėjęs šildymo sezonas gerokai pratuštino gyventojų kišenes ir paskatino juos ieškoti galimybių, kaip sutaupyti ateinančią žiemą.
To paties tyrimo duomenimis, absoliuti dauguma daugiabučiuose gyventojų norėtų juose įdiegti inovatyvias energijos taupymo priemones, o 9 proc. respondentų paminėjo, jog planuoja tai daryti ateityje. Tokia gyventojų pozicija turi didelę reikšmę, nes, Europos komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. energijos ir sudaro daugiau nei 35 proc. visos CO2 emisijos Europos Sąjungos (ES) šalyse. Be to, Lietuva, kaip ES narė, yra įsipareigojusi Bendrijai iki 2050 m. modernizuoti didžiąją dalį šalies daugiabučių.
„Pagrindinė motyvacija diegtis alternatyvius energijos šaltinius renovuojant daugiabutį išlieka galimybė sutaupyti – taip teigė 53 proc. respondentų. 25 proc. svarbu patogumas, o 22 proc. – draugiškumas gamtai. Palyginus su 2020 m. atliktu tyrimu, patogumo svarba išaugo 5 procentiniais punktais. Ir nors gyventojų priežastys diegtis inovatyvius energijos taupymo šaltinius yra skirtingos, džiugu, jog jie supranta to naudą“, – teigia APVA direktorius Vytautas Vrubliauskas.
Ką savo daugiabučiuose panoro įsidiegti gyventojai?
APVA teigimu, nuo 2020 m. gegužės 28 d. pagal Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimas šilumos energijai gaminti, karštam vandeniui ruošti ir (ar) elektros energijai gaminti atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose aprašą, buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo daugiabučiuose namuose projektams įgyvendinti. Kvietimui baigus galioti (2021 m. gruodžio 31 d.) iš viso gautos 138 paraiškos, o į finansuojamųjų projektų sąrašą įtrauktas 131 projektas.
Net 100 daugiabučių pasirinko įsirengti saulės elektrines, 18 – šilumos siurblius (keturiuose iš jų įrengiant saulės elektrines, dvejuose – saulės kolektorius), 6 – geoterminis šildymas (iš kurių keturiuose taip pat ir saulės elektrinės), kolektorius karšto vandens ruošimui taip pat įsidiegs 6 daugiabučiai, o viename daugiabutyje bus įrengtos saulės elektrinės, akumuliacinės talpos bei šilumos siurblys.
Tikisi, kad ateityje tvarumo idėją puoselės vis daugiau gyventojų
Tvarumo, ekologiškumo ir draugiškos aplinkai žalios energijos naudojimo svarba Lietuvoje vis dar nepasiekia proveržio tarp šalies gyventojų.
Daugiabučių modernizavimo specialistai vieningai tikina: kol gerųjų pavyzdžių kaimynystėje nėra daug, tol ir gyventojų susidomėjimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais nebus didelis. Jį ateityje auginti turėtų atsirandantys gerieji pavyzdžiai ir aiškumas dėl žaliosios energijos teikiamos naudos. Tuomet gyventojams bus drąsiau į savo daugiabučio modernizavimo planą įsitraukti ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą.
*„Spinter tyrimų“ 2022 m. birželio 18-28 d. atliktas reprezentatyvus tyrimas. Jo metu buvo apklausta 1015 18-75 m. žmonių. 42 proc. iš jų gyvena nerenovuotame senos statybos daugiabutyje, dar 18 proc. gyvena renovuotame arba naujesnės statybos būste, o dar 40 proc. – vieno ar dviejų butų name.
Loading ...
